Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
 Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis)

ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE

Violeta Tapinienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytauto Milišausko nuotrauka


"Kompiuteris yra šiuolaikiškiausia priemonė pažinti kitas kultūras, naudotis visomis žmonijos sukauptomis žiniomis, bendrauti."

A.Monkevičius, švietimo ir mokslo ministras


"Mokyklos kompiuterizavimas vyksta sparčiai ir kokybiškai, numatoma, kad per dvejus ateinančius metus visi mokiniai ir mokytojai galės naudotis internetu, o 2005 metais vienas kompiuteris teks 10 moksleivių."

V.Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų departamento direktorius

Ką bepridėsi - ir mintys teisingos, ir pastangos gražios. Gražiai atrodo ir informacinės visuomenės Lietuvoje plėtros projekto medžiaga, parengta Lietuvos mokslų akademijos darbo grupės. Gražūs ir būsimos visuomenės kūrimo tikslai - pakeisti esamą padėtį šalyje ir parengti visą visuomenę gyventi ir veikti naujomis aplinkybėmis. Taigi mūsų laukia šviesi ateitis. Juolab kad jau dabar beveik visi mokinukai puikiai orientuojasi naujausių technologijų erdvėje. Tik nereikia čia įžvelgti ironijos. Nes ironija padvelktų pasipriešinimu modernui, atsilikimu, o tai jau, anot prof. V.Daujotytės, būtų amoralu. Nors atvirai kalbant, jeigu Jupiteris man grąžintų praėjusius metus ir vėl tektų dėstyti literatūrą mokykloje, būčiau amorali - deklamuotume klasėje iki nakties poeziją, pasitelkę literatūrą kalbėtume apie gyvenimą, rengtume ekskursijas po Lietuvą, naktinius pasivaikščiojimus po Vilnių, Užupyje skaitytume Vaičiūnaitę arba Jonyną, eitume į parodas, spektaklius, susitikimus su rašytojais, statytume scenoje gražiausius literatūros kūrinius, rašytume (dailiai!) pastabas sąsiuviniuose. Skverbčiausi ten, kur nujausčiau tuštumą, neviltį, bandyčiau kurti ryšius... Be jokio interneto... Norėčiau būti Faustas ir Vagneris viename asmenyje, bet ne žinių vadybininkė...

Utriruoju, be abejo. Puikiai suprantu naujų technologijų svarbą, žinau, kad jas ignoruojantis mokytojas labai greitai gali tapti "pedagoginiu anachronizmu", bet žinau ir tai, kad naujo paieška - tai klaidų, praradimų ir bandymų kelias. Nauja reikia patikrinti praktika. Ir tai taps rimtu mūsų išminties išbandymu, juolab kad informacinių technologijų suabsoliutinimas, jų įtaka švietimui pasaulyje (ypač JAV), UNESCO duomenimis, daugeliu atvejų nepasiteisino.

Visada atsiras sofistų, teigiančių, kad viskas į gera, bet šiandieninėje mokykloje, kur vis dar vyrauja teisinga retorika, nesuprantamas vadovėlio tekstų konspektavimas egzaminui, kažkokie naftalininiai montažai, užmušantis mokytojo teigiamumas, kur mokinio diagnozė - pavargęs protas, trumparegystė ir stuburo skoliozė, vargu ar sugebama prasmingai naudotis naujųjų technologijų informacija. Jeigu mokinys negali susikaupti, jis dažniausiai priims tik tai, kas lengviau ir primityviau. Taip pamažu naujosios technologijos apsups lyg magnetinis laukas jauną žmogų jo socializacijos procese, keisdamos jo požiūrį į gyvenimą, prioritetų sampratą, bendravimą, paversdamos jį priklausomu.

Tie pokyčiai darys didžiulę įtaką mokinio kalbai, o žinant, kad socialinė mokinio elgsena glaudžiai susijusi su kalbiniais įgūdžiais, būtų galima suabejoti tų pokyčių sėkmingumu. Jau neretai išgirstame: kompiuteris - pramogų centras, kompiuterizuotos klasės - mokyklos "kietumo" ženklas. Tokie vienareikšmiai apibūdinimai liūdina. Pakanka pasidomėti užsienio šalių psichologų tyrimais, kad akivaizdžiai įsitikintum - populiariausi ne mokomieji, netgi ne fantastiniai, o smurtiniai videožaidimai, glaudžiai susiję su jauno žmogaus agresyvumu ir nusikalstamu elgesiu, kadangi žaisdamas jis atsiduria virtualiame pasaulyje ir tampa aktyviu veikiančiuoju.

"Gražus" pramogų industrijos poveikis...

Todėl darbo čia yra ne tik mokytojui, tėvams, bet ir visuomenei. Nors pagrindinė atsakomybė, be abejo, tenka šeimai, deja, reikia pastebėti, jog ji apskritai nesidomi, kokias programas žiūri vaikas, jai tai vis tiek mažesnė blogybė negu gatvė.

Tad mokytojui tenka itin svarbi funkcija - padėti mokiniui mokytis informacinių technologijų kalbos.

Kadangi galimas tik vienas ugdymo tikslas - visapusiškas asmenybės išsivystymas, visi pedagoginiai metodai nukreipti į ją, kaip į jaučiančią, mąstančią ir kuriančią būtybę. O tai ypač nelengva, nes mokytojui privalu ugdyti mokinio sugebėjimą kritiškai priimti informaciją, atsirinkti, patikrinti ir papildyti ją, susieti su jau turimomis žiniomis, su savo požiūriu į pasaulį ir t.t. Kitaip tariant, ugdyti brandų žmogų, kuris neprimes savęs kitiems ir kurio iš savo kultūros niekas neišstums. Kritinio mąstymo galimybės leidžia mokiniui nustatyti psichologinę distanciją tarp savęs ir informacinių technologijų, išlikti laisvam, nenuasmenintam, išsaugojusiam savo žmogiškąją prigimtį.

Bet ar pajėgus tai padaryti šiandieninis mokytojas, dažnai pats nesugebantis pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis? Todėl reikėtų kalbėti apie mokytojo parengimą mokyti kompiuterio siūlomos kalbos. Tiktai, be abejo, ne prievarta, nes jau ir taip mokytojas įžvelgia informacinių technologijų konkurenciją, žiūri į jas kaip į paralelinę mokymo formą, jo nekontroliuojamą, turinčią tendenciją sukurti mozaikinį kultūros vaizdą ir pakenkti analitiniam mokinio mąstymui, kuris toks svarbus tradicinei mokyklai. Išmokti informacinių technologijų kalbą mokytojui bus nelengva, nes tai susiję ir su dideliu nepasitikėjimu jomis. O ar gali būti kitaip, kai jau kalbama apie naująsias technologijas, kurios vystysis kur kas greičiau negu žmogaus moralė ir protas?

Tačiau šiandien turtingųjų šalių pavyzdžiai ir žmogiškoji nuojauta tvirtina, jog nei televizija, nei video-, nei kompiuteris ar internetas nėra panacėja, padedanti įveikti daugelį ugdymo trūkumų. Visos šiuolaikinės informacinės technologijos gali tik talkinti mokytojo darbui, galbūt suteikti jam patrauklumo, gal kiek padidinti mokymo efektyvumą, tačiau jos niekada nesugebės pakeisti mokytojo ar pasmerkti jį nepastebimam vaidmeniui mokymo procese.

O savo pasvarstymus, nepretenduojančius į objektyvumą, norėčiau baigti trumpa pastraipa iš "Lietuvos žinių" teksto:

"Per pertrauką į kompiuterio monitorių įnikusi pradinukė net nepastebėjo, kaip prie jos priėjo mokytoja. "Na, žirni, ką čia veiki?" - paklausė ši. Dirstelėjusi į mokytoją ir jau vėl žvelgdama į monitorių trečiokėlė paskubom atsakė: "Noriu savo elektroninį paštą pasitikrinti". Tokie pokalbiai Kauno rajono Zapyškio pagrindinėje mokykloje jau įprasti."

2002 metų gruodį žurnalistai, pristatydami šią situaciją kaip vertybę, mums pateikia ir kitokią informaciją. Ją liudija mano pajuodinti žodžiai. Be abejo, pernelyg sureikšminau juos. Bet man vis dėlto gražesnis kitas tekstas. Iš J.Korčiako knygos "Karalius Motiejukas pirmasis":

"Ir iš kur Motiejukas taip viską žino? Truputį iš kapinių, truputį iš savęs, truputį iš vieno bokšto..."

 

Skaitytojų vertinimai


29815. klevas :-( 2006-07-22 00:14
Straipsnio autorė yra priešiškai nusistačiusi prieš tam tikras naujoves, kurios ir mokyklai, ir visuomenei gali būti labai naudingos. Tas nusistaymas kyla tik dėl straipsnio autorės neišmanymo. Jokios technologijos nepakeis nei tradicinio skaitymo, nei tradicinio rašymo, tačiau šiandien mokytojas, nesinaudojantis technologijomis, labai daug praranda ir pralaimi.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:40 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba