Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

REGIONŲ KULTŪRA

REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
1996 m. "Griežynė". Danų muzikantai senamiestyje

Sausio 8-9 dienomis Vilniaus rotušėje vyko Lietuvos liaudies kultūros centro surengta respublikinė konferencija, kurioje buvo kalbama apie kultūros centrų vaidmenį įvairiuose regionuose gyvenantiems žmonėms, apie pasikeitusių socialinių, ekonominių, politinių sąlygų poveikį kultūrai, apie švietimo ir kultūros institucijų sąveikos formas, apie globalizacijos problemas ir kaimo žmogaus reikmes, inteligento, kultūrininko vaidmenį visuomenėje.

Kaip visada pastaraisiais metais būna, kultūros klausimais rengiamų konferencijų metu šmėkštelėjo ministrės persona, pasveikino susirinkusius ir dingo, taip ir neišgirdusi, kokios problemos Lietuvai svarbios, ką apie jas mano žmonės.

Profesorius Romualdas Grigas, kaip visuomet, kalbėjo apie aktualijas, susijusias su visuomenės pažanga, Lietuvos valstybės šiandiena ir ateitimi (jo mintys savaitraštyje bus spausdinamos).

Klausydama žmonių, gyvenančių toliau nuo sostinės, išgirdau ne sutartinę, bet jokiu žanru neapibrėžiamą skausmingą šauksmą. Visi, po vienu dangumi gyvendami, bando susieti jau praeitin nuėjusios vertybių sistemos ir jos pagimdytų kultūrinių sambūrių formas su šiandienos realijų diktuojamu turiniu. Ne visi hibridai žmonių bendrijoje pasiteisina, ne vienas bendruomenėje tampa svetimkūniu.

Kaip teigė ne vienas konferencijos dalyvis, Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje labai svarbi yra regionų kultūra. "Kultūros centrai yra pati svarbiausia kultūros įstaiga, - sakė Lietuvos kultūros centrų asociacijos pirmininkas, Plungės kultūros namų direktorius Romas Matulis. - Šie centrai turi daug galimybių tenkinti universalius žmonių kultūros poreikius. Aš mėgstu sakyti, kad muziejai, bibliotekos skirti savotiškam "konkrečių pomėgių elitui". Ne vienerius metus kai kuriuose rajonuose kultūrinė veikla buvo visiškai užgesusi. Tai atbukino žmones. Ar ne vietos kultūrininkai, neskatindami paties įvairiausio amžiaus žmonių malonioje aplinkoje bendrauti, pripratino tenkintis tik televizijos programomis? Kultūros centrai turėtų būti atsvara primityvizmui, bukumui. Manau, kad čia praverstų lobizmas. Dabar kultūros centrai nustekenti įvairių politinių reformų, į valdžią ateinančių vis kitų žmonių. Dažnai į politiką veržiasi ir, grubiai kovodami, laimi mažai raštingi, žemos kultūros žmonės. Jie pradeda diktuoti madas ir skirstyti finansus.

iliustracija
1984 m. Pabaltijo liaudies tapytojų seminaras

O kultūros įstaigos - labiausiai pažeidžiamos. Jas modeliavo ir modeliuoja kaip kas išmano, kaip kam pasiseka. Juk iki šiol bendros kultūros politikos nėra. Iki praėjusių metų su Kultūros ministerija nebuvo jokių ryšių, niekam nebuvo įdomu, kas vyksta periferijoje. Galų gale praėjusiais metais kultūros centrus pradėjo kuruoti Lietuvos liaudies kultūros centras, jame buvo įkurtas toks poskyris. Ir vėl besikeičianti valdžia nekonsolidavo kultūrinės visuomenės. Ši institucija netęsė anksčiau pradėto darbo. Niekam nebuvome įdomūs, mūsų ataskaitos likdavo stalčiuose. Dabar mes viliamės, kad Liaudies kūrybos centras, daug metų rūpinęsis mėgėjų, etnine kūryba, dirbs mokslinio metodinio pobūdžio darbus, taps gera kultūros centrų veiklos analizės, patirties sklaidos baze.

Kultūros centrų finansavimas paliktas savivaldybių kompetencijai. Yra savivaldybių, kurios projektų rengimui neskiria nė vieno cento. Taip yra Plungėje. Ministerija finansuoja vieną kitą regioninį projektą. Manoma, kad šiais metais pirmiausia bus finansuojamos miestelių šventės, regioninės dainų šventės.

Opi problema - profesinio meno sklaida regionuose. Daugumoje kultūros centrų dabar nematyti profesionalaus meno. Jis apmiręs, nes kultūros centrai ilgą laiką buvo apleisti, visokeriopai nuskurdinti. Ten, kur šiandien kultūros centrai moderniais būdais veikia, moka prisitaikyti prie dabartinių sąlygų, vietos žmonės pamato parodų, teatrų spektaklių, išgirsta įvairių atlikėjų. Tačiau gaila, kad profesionalai dažnai negerbia periferijoje gyvenančių žmonių. Viena pateikia sostinės, o visai ką kita regionų žmonėms. Kartais tenka susidurti ir su nepagarbiu muzikantų požiūriu į klausytojus. Girdėjau apie tokį atmestinį Nacionalinio simfoninio orkestro naujametinį koncertą Šiauliuose. Dažnai į periferiją važiuojama ne su kilnia misija, bet uždarbiauti. Net Filharmonija siūlo nepadoriai brangiai "pirkti" koncertų programas. Pinigai, pinigai…Valstybinės struktūros privalo į tokius dalykus atkreipti dėmesį. Periferija - ne šarlatanų ar norinčių lengvai pasipelnyti vieta. Įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto, privalo atlikti joms valstybės patikėtas funkcijas, turi gerbti žmones ir suvokti esamą ekonominę situaciją. Tai - taip pat visos Lietuvos kultūros politikos dalis.

iliustracija
Juozas Mikutavičius ir Saliamonas Sverdiolas 1983 m. teatrų šventėje Palangoje

Galų gale turėtų būti suformuluota ir įgyvendinama Lietuvos kultūros politika, sutvarkytos struktūros, nustatytos jų funkcijos", - baigdamas pabrėžė R.Matulis.

Ne tik šilutiškė Vilma Griškevičienė mano, kad menkučiai, neturintys įrangos, kultūros centrai nereikalingi. Į renginius moderniuose rūmuose iš kaimų galima žmones atvežti. Lėšos bus sukauptos tikslingai. Ne vienas prelegentas akcentavo, kad būtina kelti kultūrininkų kvalifikaciją. Šiandien ir dirbant periferijoje būtina mokėti užsienio kalbų, dirbti kompiuteriu, sugebėti rašyti projektus, bendrauti su užsienio fondais, jau prisidedančiais prie kultūros plėtotės. Konferencijoje kalbėta apie regiono Kultūros žinybų sąveiką, turizmo reikšmę, apie būtinybę skleisti informaciją apie save ir gauti žinių iš pasaulio.

Kauno rajono savivaldybės kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Valerijus Makūnas pagrindė šių sferų sąveikos periferijoje prasmingumą: "Kauno rajone veikia 28 kultūros centrai. Jie tenkina 23 seniūnijose gyvenančių 84,5 tūkstančio žmonių kultūrinius poreikius. Vienas kultūros centras aptarnauja apie 3000 gyventojų. Dirba 95 specialistai. Per pastaruosius dvejus metus neuždarytas nė vienas centras. 2001 m. įvykusios Kauno rajono kultūros darbuotojų konferencijos "Auginu kultūros medį" rezoliucijoje nurodytas vienas pagrindinių uždavinių - siekti glaudaus ir rezultatyvaus švietimo, kultūros, mokslo ir sporto įstaigų, seniūnijų, bažnyčios, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo. Tik tokiu būdu gimsta įdomūs kultūrinės veiklos projektai. Čia paminėsiu senjorų šokių šventę "Pasodinom ąžuolą", kalėdinių giesmių festivalį Ežerėlyje, dainuojamosios poezijos festivalį "Akacijų alėja", tapytojų kūrybinius plenerus, teatrų šventes ir taip toliau.

iliustracija
1960 m. dainų šventė
Nuotraukos iš Lietuvos liaudies kultūros centro archyvo

Stiprėjant įvairių organizacijų ryšiams, formuojasi naujos iniciatyvos - prevencinės, socialinės rūpybos programos".

Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Juozas Mikutavičius apibendrino pokalbį apie kultūros centrų reikšmę: "Lietuvos kultūros centrams iškyla daugybė problemų, susijusių su materialine baze, kultūros paslaugų teikimu, vaikų ir jaunimo meniniu ugdymu, specialistų ruošimu. Pagrindinis spręstinas klausimas - kaip elgtis su išlikusiu neefektyviu, neracionaliai naudojamu kultūros centrų tinklu. Per visą nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpį taip ir nebuvo pažvelgta į šią problemą šiuolaikiškesniu žvilgsniu. Net nesiklausyta darbuotojų minčių, nebandyta modeliuoti šių kultūros židinių funkcijų. Jų veiklos iki šiol nereglamentuoja įstatymas. Stokojama brandžių edukacinių ir kitokių tikslinių programų. Profesionalaus meno sklaida jų veikloje tesudaro vos 30 procentų. 350-400 kultūros centrų neturi aiškesnės savo darbo krypties. Maždaug 300 kultūros centrų veikla organizuojama prasmingai.

2001 m. duomenimis, rajonuose ir miestuose veikė 4771 meno kolektyvas, juose dalyvavo 71653 Lietuvos gyventojai. Mėgėjų meninė veikla sudaro kultūros centrų pagrindą. Investicijos į mėgėjų kūrybą mažėja. 2002 m. sausio 1 d. kultūros centruose dirbo per 4000 darbuotojų. Specialaus pasirengimo specialiai kultūrinei veiklai neturi 1021 darbuotojas. O tai reiškia, kad net 35 procentai darbuotojų neturi reikiamos kvalifikacijos!"

Matyt, dažniau ir kultūros savaitraščių puslapiuose turėtų būti kalbama apie regionų kultūrinį gyvenimą, pristatoma įdomi patirtis ir bendromis jėgomis su profesionalais ieškoma galimybių Lietuvos žmogų džiuginti tikromis vertybėmis.

 

Skaitytojų vertinimai


11441. giedrius budreika :-) 2004-11-09 14:04
puikus ir idomus straipsnis

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:37 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba