 JONAS ČEPONIS. Vilniaus barokas. Dr., aliejus, 91x76.1967 |
Jis buvo gimęs tapybai. Matė pasaulį, žėrintį raudono purpuro, smaragdo, ultramarino spalvomis, mokėjo derinti kontrastingiausias spalvas. Mokėsi Vilniaus dailės institute, tačiau paveiksluose buvo paryžietis - tarsi būtų gyvenęs ir mokęsis Paryžiuje. Jo meną priskirčiau garsiajai Ecol de Paris mokyklai.
Jonas pergyveno tris okupacijas - buvo iš Ignalinos krašto Palūšės parapijos. Dažnai minėdavo Ledakalnio kalną, nuo kurio atsiveria septyni ežerai, neišmatuojami toliai.
Netapė raudonų vėliavų, tapė raudonas karves. Tapė daug Vilniaus peizažų - jo bažnyčių bokštai dega raudoniu, panoramų toliai užlieti kobalto mėliu ir žodžiais nenusakomų spalvų akordais. Vilnius, Užupis buvo jo miestas - čia jis tapo dideliu menininku, klasiku.
Išdrįso tapyti saulę - skaisčią vidudienio ir skaudžią vakaro, gęstančios dienos saulę. Paveiksluose buvo drąsus, emocingas, žaibuojantis spalvomis. Gyvenime - kuklus, žodžius išsakydavo pasverdamas, taupiai. Buvo apdovanotas aštriu protu, neišsenkančiu humoru. Su juo buvo gera bendrauti.
Jo menas pasklido po platų pasaulį - Paryžių, Londoną, Niujorką, Maskvą, Varšuvą, Budapeštą ir kt. Lietuvoje jo paveikslai šviečia valstybinių įstaigų interjeruose, meno kolekcininkų rinkiniuose. Galingas jo menas pažymėtas pastovumo, išliekamumo ženklu. Iškeliavo amžinybėn tapytojas Jonas Čeponis, mums liko šimtai jo nutapytų drobių.
Aloyzas Stasiulevičius