Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
 ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

KINAS

ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE

[skaityti komentarus]

Šiemet Raseiniai švęs 750 metų sukaktį. Rašytiniai archyviniai dokumentai byloja, kad Raseiniai ne tik Žemaitijos centras senovėje buvo, bet ir kurį laiką - Žemaitijos sostinė.

XIX a. vyskupas Motiejus Valančius porino, kad "visuomet didžiausias Žemaičių kunigaikštystės miestas buvo Raseiniai".

Seniausius kino kadrus apie Raseinių vietoves galima aptikti Jono Miliaus filme " Lietuva - 1929 metais". Čia užfiksuota Nemakščių gatvės panorama, Šv Mergelės Marijos ir Jėzaus Kristaus skulptūros bažnyčios šventoriuje, taip pat Viduklės bažnyčia ir koplytėlė bei Raseinių švč.Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, bažnyčios interjeras bei Dominikonų vienuolynas.

Filmo "Lietuva - 1929 metais" kadruose matome iš Betygalos kilusį žymų lietuvių poetą Joną Mačiulį-Maironį: jis Kaune, savo sode, ragauja obuolius kartu su filosofu, poetu Aleksandru Dambrausku-Adomu Jakštu. Tos akimirkos įsipina į mūsų Tarpukario kroniką.

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, į Raseinius atvyksta vienas pirmųjų lietuviškos kinematografijos kūrėjų - Kazys Lukšys. Jis jau buvo ne tik Amerikoje pasižymėjęs, bet ir Europoje pirmasis išbandęs naujausią techniką - "Vipothon" aparatą. Europos bendrovė "Fox News" 1924 metais siunčia jį į Kauną, kad įamžintų to meto svarbiausius įvykius: trečiosios žemės ūkio ir pramonės parodos atidarymą ir pirmąją dainų šventę.

1928 metais jis pastato trijų aukštų pastatą (tuomet pastatų Raseiniuose buvo nedaug, tik 500 namų; gyventojų gyveno apie 5 000). Šiame name įkuriamas viešbutis ir 318 vietų kino teatras "Romuva" bei amerikietiška aludė. Kitas K.Lukšio žingsnis, svarbus lietuviškai kinematografijai, - 1932 metais jis įkuria kino bendrovę "K.Lukšys Ir Co". Šioje bendrovėje dirbo filmuotojai Alfonsas Žibas, Stasys Vainalavičius ir pats K.Lukšys, kuris ne tik filmavo, bet ir redagavo kino kroniką, leido "Lietuvos savaitinę apžvalgą", "Lietuva vaizduos", padarė 159 filmus. Lietuvos centriniame valstybiniame archyve yra vienas bendrovės "K. Lukšys ir Co" filmas "Iš Lietuvos areoklubo gyvenimo". Jame Lietuvos aeroklubas demonstruoja Anglijoje pirktą malūnsparnį; čia išvystame Lietuvos Respublikos Prezidentą Antaną Smetoną, Ministrą pirmininką ir finansų ministrą J.Tūbelį, susisiekimo ministrą J.Stanišauską, ir kitus valdžios vyrus, stebinčius aeroklubo malūnsparnio skrydį.

Lukšys parodė Amerikos publikai per 100 filmų, tarp jų - ir pirmą vaidybinį "Onutė ir Jonukas". Paskelbus LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimą Nr. 257 "Dėl kino, teatrų, filmų nuomojimo kontorų ir kilnojamųjų kino aparatų nacionalizavimo", K.Lukšys prarado visą filmavimo bei garso įrašų aparatūrą, visą nekilnojamą 250 000 Amerikos dolerių vertės turtą. Pirmasis kino kultūros puoselėtojas, kultūrtrėgeris (jį taip vadino) Kazimieras Lukšys pasitraukė per Maskvą, Mandžiūriją, Japoniją į Kaliforniją. Kurį laiką ten filmavosi su garsiomis kino žvaigždėmis.

K.Lukšio filmuotos medžiagos apie Raseinius Lietuvoje neišliko, tik jo nuotraukos, kurios puošia ne vieną enciklopediją.

Sovietiniu laikotarpiu Raseiniai įamžinti 30-yje tradicinių kino žurnalų. Temos įvairios: respublikos dainų šventėje dalyvauja Šimkaičių valsčiaus "Pagirio" kolūkio orkestras, kurį sudaro K.Skrickio šeima, rugsėjo pirmoji Raseinių vidurinėje mokykloje, Ariogalos vaistinės 100 metų minėjimas, Raseinių profesinė technikos mokykla, Raseinių kaimo profesinės technikos mokyklos Nr. 10 moksleiviai, sąjunginio pasitarimo žemės ūkio technikos panaudojimo klausimais dalyviai prie Kryžkalnio paminklo, Joninių šventė ant Rambyno kalno, užtvankos statyba Raseinių rajone, geodezininkų seminaras Raseinių MSV, V.Grybo skulptūra "Žemaitis" Raseiniuose, pergalės 30-mečio Didžiajame tėvynės kare minėjimas prie monumento tarybinei armijai Kryžkalnyje, pirmoji respublikoje vaikų knygų šventė Raseinių I vidurinėje mokykloje, Raseinių 10-osios kaimo vidurinės technikos mokyklos 25-mečio minėjimas, laikraščio "Gimtasis kraštas" vyriausiojo redaktoriaus poeto Vacio Reimerio kūrybos vakaras Ariogalos kultūros namuose, Maironio 125-ųjų gimimo metinių minėjimas jo gimtinėje - Betygaloje, vokalinės instrumentinės grupės "Rondo" vadovai - broliai Gintautas ir Alvydas Tautkai tėvų namuose Šiluvoje, religinės šventės apeigos Šiluvoje, popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Šiluvoje, Šiluvos atlaidai, Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių minėjimas ir kita. Daugelio šių filmų siužetų autorius yra raseiniškis režisierius Robertas Verba.

Roberto Verbos kino apybraižoje "Šimtamečių godos" matome daug įdomių žemaičių. Ilgaamžė iš Viduklės porina: "Mano tėvelis mirė 115 metų, vo aš tėvo amžiumi ir gyvenu dar. Nenusibodo man gyventi, nesakau, kad man nusibodo, man gerai".

"Šimtamečių godose" autorius sumaniai gretina skirtingų charakterių senolių gyvenimus, sukuria senolių portretų galeriją.

Raseinių 750-ųjų metinių proga, tikimės, režisieriai, operatoriai nufilmuos daugiau siužetų apie šį miestą ir jo žmones.

IRENA MIKUŽIENĖ

 

Skaitytojų vertinimai


11770. V.L. :-) 2004-11-22 20:21
puiku :) buvo idomu paskaityti apie savo proseneli...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:31 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba