Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
 GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

IN MEMORIAM (Dienovidis)

GYVENIMAS TĘSIASI...

[skaityti komentarus]

iliustracija
JONAS ČEPONIS. Gėlės žaliame fone (fragmentas). Kartonas, aliejus, 82x65.1966-1974

Atsisveikinome su Jonu Čeponiu. Netekome ryškaus talento dailininko, savito, originalaus braižo tapytojo, turtinusio lietuvių tapybą brandžios kūrybos paveikslais, gilios dvasinės įtaigos, nepakartojamo spalvų skambumo kūriniais. Raudoni, mėlyni, geltoni… Didelės tamsios masės ir švytintys ryškūs šviesos plotai. Daug metų Jono paveikslai aiškiai išsiskirdavo didelėse parodose, kolekcijose, visuomeniniuose interjeruose. Išsiskirdavo intensyviu raiškumu, spalvingų masių ritmu, didele vidine jėga, plastinės kalbos kultūra. Paveikslai liudijo autoriaus vertę, jo meno suvokimą, gilų, daugiasluoksnį jausmo raiškos poveikį. Jam nereikėjo kritikų liaupsių, savireklamos, nereikėjo genialumo pozos, kėlimosi aukštybėn, nes kūriniai kalbėjo už save. Ir už autorių. Pavydieji, šnairuodami Jono kūrybon, stengėsi ironizuoti, jį "užmiršti", kai buvo sudaromi leidiniai ir "istorijos", jį apeiti, kaip neatitinkantį meninių "klanų" pažiūrų ir įsitikinimų.

Toks gyvenimas…

Jonas Čeponis, Ignalinos krašto sūnus, tapė Lietuvos ežerus, laukus ir šilojus, vakarinį dangų ir vasaros kaitrą, rudens auksą ir raudonį, su užsidegimu tapė pamėgtą krašto peizažą, nuostabias Vilniaus senamiesčio gatves, tapybiškus laivus uostuose. Tapė daug ir su įkvėpimu, meile spalvai, jos švarumui ir skambesiui. Su atida, patirtimi, pasimokęs iš Matiso (Matisse), jaunojo Dereno (Derain) ar Van Gogo. Jonas, sakytume, troško mėlynesnio už mėlyną, raudonesnio už raudoną ar geltonesnio už geltoną, taip pat kaip ir tamsesnio už juodą ar šviesesnio už baltą. Bet kartu ir dermės, harmonijos, čeponiško grožio. Įsiminė jo pasakojimas po paskutinės parodos Rotušėje, jog norėtų tapyti daug šviesiau…

J.Čeponis buvo vienas iš tapytojų, kadaise išsiveržusių iš sustabarėjimo, kai nekūrybiškumas buvo labiausiai priimtinas. Bet buvo svarbu pačia tapyba, paveikslais liudyti naujų pastangų brandą ir vertę. Tik kūrinio kokybinė raiška suteikia jam ir autoriui meninę gyvybę.

Besikeičiant vėjams ir madoms, Jonas nešokinėjo prie kitų, nesigretino prie naujų įtakingųjų, nelinkčiojo. Nekūrė projektų, tik tapė paveikslus. Nesiskelbė buvęs skriaudžiamas, neįvertintas, užmirštas. Dirbo tapytojo darbą, didžiausią pasitenkinimą ir džiaugsmą rasdamas prie molberto. Nors jo sveikata jau senokai šlubavo, tapyboje liko jaunas, pilnas veržlumo, jėgos, kūrybingas ir drąsus. Užsidaręs, susikaupęs, bet išdidus.

Daug kūrybos kelio nueita kartu su Jonu Čeponiu.Visada jis buvo draugiškas, atidus. Labai mandagus ir nesavanaudiškas. Neorganizavo sau šlovės ar reklamos, netroško būti dėmesio centre. Tik ironiškai šyptelėdavo į kitų panašias pastangas. Paliko mums šilto, kuklaus žmogaus, bet didelio menininko prisiminimą. O svarbiausia - paliko drobes. Nemirštančius kūrinius, liudijančius Jono meilę Lietuvai, jos žmonėms, turtingą jo jausmų pasaulį, dvasinę kultūrą, jo spalvų žėrėjimą…

Gyvenimas tęsiasi, nors mes tokie laikini.

Leonardas Tuleikis

 

Skaitytojų vertinimai


22797. Aida :-) 2006-03-01 10:00
Labai patiko jusu piesinys ;)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:30 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba