Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
 SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
• Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

IN MEMORIAM (Dienovidis)

SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS

[skaityti komentarus]

Mokiausi M.K.Čiurlionio meno mokykloje. Mano mokslai jau buvo įpusėję, kai dėstytojai Aloyzas Stasiulevičius ir Vincas Kisarauskas pasakė, kad "Vilniaus" kino teatre galima pasižiūrėti labai neblogą parodą. Nuėjau, nes tada mėgau žiūrėti ir kiną. Parodos autorius buvo Jonas Čeponis. Nors tada buvau dar labai jaunas, nustebino nepaprastai ryškios dailininko darbų spalvos. Ir kilo klausimas, kodėl jis taip tapo. Tai buvo pirmas susitikimas su J.Čeponio "Raudona karve" - darbu, kuris susilaukė skirtingų vertinimų ir iš kritikų, ir iš eilinių žiūrovų.

Baigęs Dailės institutą, daug kur parodose matydavau J.Čeponio kūrybą. Ir visada jis išsiskirdavo iš kitų. Manau, kad tai buvo vienas iš ryškiausių spalvos revoliucionierių Lietuvoje. Jis sugebėjo suderinti kontrastingas spalvas. Net šešėlis jam turėjo būti aiškios spalvos. Lietuvių koloristų mokykla iš esmės yra gera, bet suderinti aktyvias, kontrastingas, rodos, nesuderinamas spalvas galėjo tik vienintelis J.Čeponis. Jo spalvinė klausa buvo absoliuti. Tarp jo darbų esama tikrų lietuvių koloristinės tapybos šedevriukų. Jis - natiurmorto, peizažo meistras. Jo peizažų motyvas - Maironių kaimas su ežerais, keliaplaniais toliais. Labai žavėjosi prancūzų tapytoju Georgu Ruo (Georges Rouault), Van Gogu (Gogh). Sakė, kad šie meistrai tapybines problemas sprendė per spalvą, per nuotaiką. O tai neišmokstami dalykai, tai Dievo duota.

J.Čeponis buvo mano kaimynas - mūsų dirbtuvės buvo šalia viena kitos. Visuomet buvo linksmas, nuoširdus, šiltas žmogus, kupinas gyvenimo džiaugsmo. Švęsdamas savo 70-metį, turėjo išgyventi nemažai visokių problemų. Bet jo šūkis buvo toks: "Einu tapyti, ir viskas praeis". Iki paskutinės dienos toks ir išliko, išlaikė puikiausią tapybinę formą.

Kai per Maskvos dailės eksporto saloną 1968-1969 m. jo darbai pasirodė pasaulyje, jie darė įspūdį, buvo vertinami. J.Čeponis buvo aktyvus Pabaltijo trienalių dalyvis. Mūsų menotyrininkai iki galo nesuvokė jo kūrybos esmės, o jis nelabai ir piršosi, kad kas nors apie jį rašytų. Paskutiniu savo gyvenimo laikotarpiu patirdamas daug kartėlio valandėlių, sakydavo: "Reikia tapyti. Liks paveikslai, o laikas viską sustatys į savo vietas". Beje, kai jo paroda buvo surengta mūsų ambasadoje Maskvoje, rusų dailėtyrininkai jo darbuose įžiūrėjo ir lyrikos, ir dramatizmo. Tokių dalykų apie jo kūrybą nėra pasakę lietuvių menotyrininkai.

Manau, kad tokio drąsaus spalvininko, nebijančio nutapyti geltonai įkaitusią saulę, dar negreit sulauksime. Tikiu, kad Jono Čeponio kūryba ateityje bus tinkamai įvertinta ir daug kas supras, koks didelis tapytojas gyveno tarp mūsų.

Rimantas Zigmas Bičiūnas

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:30 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba