Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-01-17 nr. 2933

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VDA LEIDYKLOS DEŠIMTMETIS
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIŲ KAITA3

JAUNOJO VERTĖJO PUSLAPIS 
• LEONAS BRIEDIS

LITERATŪRA 
• Aleksandras Mažrimas.
VAGNERIŠKA FAUSTIŠKŲ VARIACIJŲ KNYGA
5
• Regina Mažukėlienė.
GAILA, KAD MAIRONIS NERAŠĖ DIENORAŠČIO
66

PROZA 
• DAINA OPOLSKAITĖ4

POEZIJA 
• JULIUS KELERAS4

ŽVILGSNIS (Dienovidis) 
• IŠĖJUSIAM NEIŠEITI2
• NACIONALINIS SUSITARIMAS1

IN MEMORIAM (Dienovidis) 
• SPALVOS REVOLIUCIONIERIUS1
• MIRĖ TAPYTOJAS, NEMIRĖ TAPYBA2
• GYVENIMAS TĘSIASI...1

LABA DIENA! (Dienovidis) 
• ŠVIETIMO PROBLEMA - MES PATYS3
• Nuo A iki Z

ŠVIETIMO DARBAS (Dienovidis) 
• Violeta Tapinienė.
ŽINIŲ VISUOMENĖS (?!) PRIEANGYJE
2

PALIKIMAI (Dienovidis) 
 Elena Brundzaitė-Baltrus.
SAPIEGŲ DVARO PARKAS
4

MARGAS LAPAS (Dienovidis) 
• SKAITOVO TEATRE
• NERŪPESTINGO DŽIAUGSMO PUOKŠTĖ
• PAMINKLAS DVASIOS GALIOMS1
• PRAĖJUSIŲ KALĖDŲ KONCERTAS

KNYGOS (Dienovidis) 
• MUZIKINIS MĄSTYMAS2

KNYGOS 
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
JAUNIMO TEATRO JAUKAI IR KABLIUKAI
2
• Ridas Viskauskas.
ĮVYKIO "GAUDYMAS" SKYLĖTAME MAIŠE

KINAS 
• "JIS TAPO KINEMATOGRAFININKU…"
• ŠVIESORAŠČIO LABIRINTUOSE1

NAUJI FILMAI 
• Rasa Paukštytė.
AUDRIAUS STONIO FILMAI
3

DAILĖ 
• Lina Stašinskaitė.
DELNAIS GALIMA PAKILTI

REGIONŲ KULTŪRA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
REGIONŲ KULTŪROS RŪPESČIAI
2

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
LAPKRITIS, GRUODIS
1

KRONIKA 
• R.ADOMAIČIO KNYGA ŽADINA PRISIMINIMUS

SKELBIMAI 
• VAIKŲ LITERATŪROS KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• ANEKDOTAI11

PALIKIMAI (Dienovidis)

SAPIEGŲ DVARO PARKAS

Elena Brundzaitė-Baltrus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ferdinandas Ruščicas. Sapiegų parko vartai iš Antakalnio gatvės

Strijkovskio kronikoje minima, kad Lietuvos "panteono" griuvėsių vietoje 1695 m. Kazimieras Sapiega, LDK etmonas, Vilniaus vaivada, pasistatydino prabangius rūmus su ištaigingu parku. Toliau rašoma, kad už šių rūmų pagonių meilės deivės Mildos šventovės vietoje iškilo Pacų rūmai (šiandien įtraukti į nekilnojamųjų paminklų saugomų objektų sąrašą), vėliau paversti kunigų Trinitorių vienuolynu (iki 1864 m.). Šalia jų - Mykolo Paco lėšomis statyta bažnyčia, mums jau žinoma kaip Šv. Petro ir Povilo, su žavingu itališku kupolu. Tokia būtų kaimynystė objekto, kurio vertė iki šiol nepakankamai išryškinta, tad norisi apie jį priminti.

Didieji renesanso laikų parkai - Pirro Ligorio (1493-1580) "Villa di Este", vėliau - Andre le Notre (1613-1700) "Versalis" ir jo mokinių darbai - liudija, kokius šedevrus buvo pradėję kurti to meto meistrai. Parkus ir sodus pradėta traktuoti kaip meno kūrinius, o ne kaip kraštovaizdžio objektus, kaip iki šiol mano kai kurie specialistai.

Senieji parkai, turėdami saugomo žaliojo paveldo statusą, išsivysčiusiose šalyse jau senokai susilaukė specialistų, turistų ir visuomenės dėmesio. Pavyzdžiui, Versalio parkas, kurį per metus aplanko 10 mln. turistų, yra tapęs viešąja įstaiga, duodančia 60 mln. eurų pelno; "Villa di Este" parke netoli Romos per metus lankosi daugiau kaip pusantro milijono turistų. Sapiegų parkas - seniausias baroko epochos parkas Lietuvoje, turintis daug sąsajų su "Villa di Este".

XVII a. pabaigoje Jonas Kazimieras Sapiega pasikvietė iš Romos italų tapytoją Delbenę, kuris, kaip buvo manoma, dirbo su M.A.Palloni. Taip rašo P.Reklaitis knygoje "Prarastosios Lietuvos pėdsakų beieškant". Šie dailininkai ištapė freskomis rūmų galerijas ir didžiosios salės plafoną, vaizduojantį Olimpo dievų puotą. Knygoje rašoma, kad tuo metu meninės kultūros įtaka ėjo iš Lietuvos į Lenkiją, o ne atvirkščiai. Galėtume tuo didžiuotis, tačiau rūmai šiandien palikti likimo valiai, o parkas jau pradėtas parceliuoti, vienas šonas (landšaftinis) jau nukąstas. Manau, kad laikas parodys, kokių kultūros darbuotojų tai "darbas".

iliustracija
Taip šiandien atrodo Sapiegų parko vartai iš Antakalnio gatvės
Elenos Brundzaitės-Baltrus nuotrauka

J.K.Sapiegos dvaras Antakalnyje yra būdinga feodalizmo epochos priemiesčio rezidencija. Rūmai ir parkas apjuosti tvora su dvejais monumentaliais renesansiniais-barokiniais vartais. Vieni vartai ansamblio viduje sudarė tam tikrą ansamblį su Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir Trinitorių vienuolynu, prie kurio buvo ir sodas. Rūmai, statyti 1691-1697 m. pradžioje, buvo dviaukščiai su rizalitais šoniniuose fasaduose - kaip itališkasis "palazzo". "Puošnūs fasadai suskaidyti iškeltais ant aukštų pjedestalų, trečiojo aukšto palangę siekiančiais piliastrais, kurie žymi ir rizalitų, dengtų atskirais stogeliais, kraštus. Pirmasis rūmų aukštas rustuotas, girliandomis papuošti apvadai ir tiesūs sandrikai su stilizuotomis voliutomis. Dideli beletažo langai pabrėžti segmentiniais sandrikais su kronšteinais, dekoruoti barokiniais lipdinių ornamentais. Kvadratinius trečiojo aukšto langus supa profiliuoti apvadai su užkarpomis. Plokščią pagrindinį fasadą praeityje vainikavo turtingas antablementas, virš centrinės dalies kilo gausiai reljefais ir herbu papuoštas frontonas" ("Lietuvos architektūros istorija", II d.).

Rūmų salės buvo išpuoštos freskomis, gipsatūromis. Erdvios šokių salės, kur veikė baleto mokykla, plafoną papuošė daugiafigūrė "Herkulio apoteozė" - M.A.Palloni freska, gipsatūros - P.Peretti (stiuko reljefai). Kai kuriose patalpose įrengtos krosnys buvo išklotos olandų meistrų gamybos glazūruotomis plytelėmis, kurių baltame fone - mėlyni herbai, pilių ir bažnyčių vaizdai. Rūmų vidų puošė marmuro ir parketo grindys.

iliustracija
Sapiegų rūmai po rekonstrukcijos

Parkas suplanuotas geometriškai. Plati tiesi alėja - pagrindinė kompozicijos ašis - buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parko parteryje augo gėlės, aikštelėse buvo daug dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Nelygiame reljefe užveistas parkas puikiai papildė aplinką. Rūmai, parkas ir bažnyčia su vienuolynu sudarė originalų vienintelį tokios paskirties baroko stiliaus ansamblį Lietuvoje.

Šio rašinio tikslas būtų apibūdinti parką kaip vieną seniausių išlikusių baroko stiliaus parkų. Ne specialistui atrodo, kad čia jau nieko neliko, tačiau profesionalia akimi žiūrint dar būtų galima prikelti naujam gyvenimui centrinę parko dalį, kuri tikrai atitiktų barokui keliamus reikalavimus. Aiškiai yra išlikusi ašis. Parkas buvo taisyklingo planavimo, su tiesiomis radialinėmis alėjomis, taisyklingomis aikštelėmis, su akcentais centruose. Pagal įvairius aprašymus, tie akcentai - fontanai, kurių viduryje buvo po statulą. Tarp gėlynų ir retų augalų stovėjo figūrinės skulptūros.

"Sapiegų rezidencija buvo įrengta pagal vientisą barokinės rezidencijos sukūrimo programą su oficinomis, ūkiniais pastatais, dvaro pastatais, itališko tipo parku, bažnyčia", - rašo G.Vengrytė ("Istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje", 1999 m.).

Iš Sapiegų valdų inventoriaus yra žinoma, kad rūmų komplekse būta daug ūkinių pastatų: "bravoras", malūnas, kafehauzas, sodininko namas, kepykla. Į dvarą buvo du įvažiavimai: vienas iš šiaurinės pusės - Antakalnio gatvės, kitas iš vakarų - L.Sapiegos gatvės. Iš šiaurės - labai puošnūs, iškilmingi vartai, kaip architektūrinis akcentas su figūrinių lipdinių pėdsakais. Didžioji vartų dalis rustuota, frizą dalija triglifais. L.Sapiegos gatvės vartai paprastesni, nors panašūs: pilioriai turi po vieną supaprastintą piliastrą, viršuje - antikinis parapetas. Vartai iš rūmų į parką yra patys gražiausi, su giliomis skulptūrų nišomis.

iliustracija
Sapiegų parko planas. 1845

XVIII a. antrojoje pusėje parkas išplėstas į pietų pusę, įrengta landšaftinė dalis. 1808 m. parkas ir rūmai parduoti miestui. Pagal Vilniaus gubernijos architekto Ž.Pusjė (Z.Puossier) planą rūmai pertvarkyti į karo ligoninę, o 1812 m. rūmai paversti prancūzų karo ligonine. XIX a. pirmojoje pusėje rezidencijos teritorijoje pastatyti kiti ligoninės paviljonai, parkas tampa dviejų stilių: viena dalis - reguliari, kita - naujoji peizažinė. Po šių pertvarkymų tiek rūmų, tiek parko grožis labai nukenčia, tačiau pagrindinė parko dalis išlieka. Dendrologiškai parkas nėra turtingas, patyręs ilgus netinkamos priežiūros metus. Jame išlikusi seniausia Vilniaus liepa. Tačiau šis ansamblis vis dėlto liudija, su kokiu karališku užmoju visa tai buvo padaryta.

Baigdama šį rašinį noriu priminti, kaip parkų menas, labiau negu kiti menai, yra susijęs su gyva aplinka. Jo pažeidžiamumas priklauso nuo to, kiek jis suderintas su klimato ritmu (sezoniškumu). Laikas senąsias vertybes griauna, naikina, jeigu jos neprižiūrimos. Tai yra gana dramatiška. Kadangi šis parkas buvo aptvertas, jam neturėjo įtakos nei miesto augimas, nei naujos magistralės. Parkas buvo perdalytas vandališka siena (vidiniai vartai atidalyti); gal todėl išliko senieji medžiai - menama parko ašis, kuri primena, kad tai tikrai yra seno, gal net seniausio baroko laikmečio parkas. Čia aiškiai matome ir jaučiame baroko epochos likučius, kuriais remdamiesi galėtume atkurti tai epochai būdingą dvasią. Norėčiau užbaigti semantiniu įrašu, kuris buvo kadaise padarytas virš įėjimo į senuosius rūmus: "Iš griuvėsių pakilusiems rūmams linkime būti ramiu taikos prieglobsčiu mūšio išvargintai sielai".

 

Skaitytojų vertinimai


7237. S.R. :-) 2004-03-31 11:00
aciu uzh mano namu darbus :))

11259. evaldas2004-11-03 15:35
tikrai sauni svataine kurioke galima rasti daug naudingos informscijos

14684. LB2005-03-03 11:23
Statybu bumas ir ten jau atejo, deja, dabar kesinasi 6 aukstu daugiabuti ikisti tarp abieju rumu salia parko :(

18176. Lady D.2005-08-25 20:35
O gal kas nors zhino kokios nors NEoficialios informacijos apie Sapiegu erdves?.. Kodel niekas neklaba apie tai, ka visi nutyli, bet puikiai zhino?..

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:31:26 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba