Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
• Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
• Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
• Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
 Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

KRONIKA

LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA

Jūratė Grigaitienė

[skaityti komentarus]

Spalio 29 d. Klaipėdos universitete surengta pirma Lietuvos lėlininkų mokslinė konferencija "Lėlių teatras: nuo ištakų iki mokyklos". Konferencijos iniciatorė Salomėja Burneikaitė akcentavo, kad idėja suburti lėlininkus ir aptarti lėlių teatro problemas, apibendrinti patirtį brendo daugiau kaip dešimt metų. Konferenciją organizavo Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugija, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedra ir Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedra. Konferencijos pradžią senovinio rago šaukiniais paskelbė seniausio lėlių meistro žemaičio Broniaus Žymanto iš Salantų sukurta ir "Atžalyno" vaikų ir jaunimo teatrui (rež. Algimantas Verbutas) dovanota medinė lėlė. Natūraliais garsais ir lietuvių etninės kultūros elementais apipintą teatrinę miniatiūrą atliko Režisūros katedros lėlių teatro specialybės pirmo kurso studentės (kurso vadovas – Linas Zubė). Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Aleksandras Žalys sveikinimo kalboje bandė išsiaiškinti žodžio "lėlė" semantiką. Pasak jo, lėlė – ne tik mažo vaiko (mergaitės) žaislas, bet ir lėliukė – akies vyzdys, atveriantis regimo pasaulio horizontus, arba lėliukė-vabzdys, iš kurio lervos išsirita fantastiško grožio drugelis… Vėlinių išvakarėse susirinkusieji tylos minute pagerbė šiemet Amžinybėn išėjusias lėlininkes: režisierę Laimą Lankauskaitę, aktores Nijolę Gailiūtę-Sadukienę ir Valeriją Ratkevičienę.

Konferencijoje dailininkė Julija Skuratova apžvelgė lėlių teatro raidą nuo apeiginių, religinių ritualų iki šių dienų lėlių teatro. Dalia Gudavičiūtė pateikė medžiagos apie Žemaitijos lėlininko Stepono Gedrimo (1902–1998) savitą teatrinę sistemą. S. Gedrimo vaidinimai buvo trumpi, fragmentiški, kad nenusibostų žiūrovams, neturintys aiškaus siužeto, bet išlaikantys aiškią kompoziciją: trys poros arba šeši personažai šoka, geria, susimuša. Žiūrėdami D. Gudavičiūtės pateiktą filmuotą medžiagą, įsitikinome, kad jo vaidinimai nestokojo nuotaikingų muzikinių intarpų, humoro ir didaktikos, skelbiančios apie rūkymo ir alkoholio žalą. Kęstutis Urba (Vilniaus universitetas) gvildeno lietuvių dramaturgijos raidos pakopas nuo realistinių liaudies pasakų interpretacijų, žaidybinių pjesių iki poetinės dramos, kuri, nors ir kuriama žinomų siužetų pagrindu, telkia dėmesį tik į tam tikras situacijas ir atsisako buitiškumo bei realaus siužeto, artėdama prie meditacinės literatūros. Poetinės dramaturgijos lėlių teatrui atsiradimas Lietuvoje siejamas su Vitalijaus Mazūro kūrybiniais ieškojimais Vilniaus "Lėlės" teatre. Audronė Girdzijauskaitė (Filosofijos, kultūros ir meno institutas) analizavo tris "Eglės žalčių karalienės" interpretacijas Lietuvos lėlių teatre, ypač plačiai aptardama V.Mazūro spektaklį "Žemės dukra". Pasak pranešėjos, šis spektaklis atvėrė naują poetinį metaforinį lietuvių lėlių teatro istorijos puslapį. Petras Bielskis (Klaipėdos universitetas), skaitydamas pranešimą "Daikto funkcija dramos teatre", konkrečiais pavyzdžiais iškėlė daikto reikšmę iki personažo ir teigė, kad daikto suasmeninimui turi įtakos kūrėjo prigimtis, jo individualybė. Dailininkė Sofija Kanaverskytė (Klaipėdos universitetas), rodydama skaidres, komentavo, kaip transformavosi Jūros šventės karnavale naudotos didelės lėlės, atspindėdamos laikmečio dvasią ir politinę šalies situaciją. "Žmogus-orkestras", sugebantis iš karto valdyti kelias lėles, L.Zubė apibendrino aktoriaus galimybes ir ribas lėlių teatro monospektaklyje. Kūrybinį pedagoginį aspektą moksleivių teatre analizavo režisierė Živilė Dargytė. Respublikinio lėlių teatrų festivalio "Molinuko teatras" raidą ir perspektyvas apžvelgė Irena Maciulevičienė (Lietuvos liaudies kultūros centras), lėlių teatro vietą Lietuvos bibliotekose – Vida Narščiuvienė (Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Apie lėlių teatro televizijoje specifiką, formų įvairovę, medžiagos parinkimą ir žymiausius režisierius pasakojo lėlių teatro režisierius ir dailininkas Rimas Driežis. Pranešime "Klaipėdos universiteto lėlininkai tarptautiniame lėlių teatrų mokyklų kontekste" S. Burneikaitė konstatavo Lietuvos lėlių teatro mokyklos išėjimą į europinę erdvę, įžvelgė Klaipėdos universiteto lėlininkų rengimo programos (autorė J. Januškevičiūtė), teigiančios, kad režisierius ir dailininkas yra tas pats asmuo, privalumus šiuolaikinėmis sąlygomis.

Konferencijoje dalyvavo apie 50 žmonių. Tarp jų – Vilniaus "Lėlės" ir Kauno lėlių teatro, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus atstovai bei Klaipėdos, Alytaus, Kretingos, Šilalės rajono pedagogai.

Konferencija įrodė, kad lėlių teatras yra reikšmingas Lietuvos kultūros objektas, reikalaujantis tyrinėjimų ir mokslinės analizės. Todėl Lietuvos teatro istorijos ir tradicijų draugija (pirmininkas Aleksandras Guobys) ieškos galimybių įkurti lėlių teatro istorijos centrą prie Klaipėdos universiteto. Belieka sulaukti straipsnių rinkinio, parengto šios konferencijos pranešimų pagrindu.

 

Skaitytojų vertinimai


11585. musele :-) 2004-11-15 10:23
Tai cia visai rimtai tie lelininkai sujude Lietuvoje?! Butu idomu suzinoti platesni tarptuaitni leliu teatro meno konteksta. Cia toks pageidavimas Litmeniui!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
2:31:22 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba