Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
• Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
• Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
 Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
• Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
• Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

TEATRAS

LAIKMETIS IR TEMOS

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Ką senelis padarys, viskas bus gerai"

Taip jau sutapo, kad du Vilniaus teatrai tarsi atsigręžė į praeitį ir prisiminė anksčiau sėkmingai sukurtus spektaklius. Vilniaus "Lėlė" atgaivino 1984 metais Rimo Driežio sukurtą spektaklį – Sigito Gedos "Ką senelis padarys, viskas bus gerai", o Keistuolių teatre Algirdas Latėnas režisavo Sauliaus Šaltenio pjesę "Škac, mirtie, visados škac...", kurią 1976-aisiais Valstybiniame jaunimo teatre pastatė Dalia Tamulevičiūtė; čia A.Latėnas kūrė pagrindinį Andriaus Šato vaidmenį. (Kiek vėliau pagal šią pjesę kino režisierius Arūnas Žebriūnas sukūrė filmą "Riešutų duona", kur A.Latėnas taip pat vaidino Andrių Šatą.)

Priežastys, dėl kurių teatrai grįžo prie "laiko patikrintų vertybių", įvairios. Vilniaus "Lėlė" rūpinasi, kad didžiosios salės, kurioje vaidinamas spektaklis, repertuaras būtų gausesnis. O, pasak A.Latėno, S.Šaltenio pjesę jam pasiūlė Keistuolių teatro vadovybė, matyt, tikėdamasi, kad nūdienos jaunai publikai bus artima jaunų herojų meilės tema.

Laikmetis neišvengiamai veikia meno kūrinio suvokimą, jo interpretaciją. Laisvosios rinkos ekspertai kažin ar pagirtų spektaklį "Ką senelis padarys...", kuriame "dzeniškai" nusiteikęs Senelis karvutę iškeičia į... supuvusių obuolių maišą, o netyčia lažybose laimėtus pinigus... pasėja laukuose. Seneliui tai – "gražu", pamanykit! Šiuolaikinė "verslo" pasakos versija turbūt bylotų, kaip, pradėjęs nuo supuvusių obuolių, Senelis tampa žymiu milijonieriumi, paskui įkuria kokią nors partiją. (Istorijos tęsinį, bet ne pabaigą, žinome...) Juokai juokais, o 1984-aisiais pinigų tema "skambėjo" kitaip. (Žinant to meto atlyginimus, pralobėliai anuomet kėlė įtarimą, ar nebus tik praturtėję nesąžininga veikla.) Bet R.Driežio kuriamo teatro personažai – taurūs idealistai. Ar tokie pat ir mažieji žiūrovai bei jų tėvai?..

Spektaklį "Ką senelis padarys..." verta pažiūrėti besidomintiems R.Driežio kūrybos raida. Būtent šiuo marionečių spektakliu jis debiutavo "Lėlės" teatre. Turint galvoje naujausius jo spektaklius (pavyzdžiui, "Trys brangenybės", "Karalių pasaka"), akivaizdi menininko kaita: jis labiau remiasi vaizdo plastika (kai turi tinkamas darbo sąlygas), nuolat kelia sau – dailininkui – įvairias užduotis. Kita vertus, kai prisimeni kitus jo spektaklius (pavyzdžiui, "Apie Jonelį" ar "Pančas ir Džudė"), kur jis remiasi aktoriais, jų gebėjimu atgaivinti lėlę, supranti, kad į "siaurus rėmus" R.Driežio neįsprausi. Nes jis – universalus. Tačiau jau nuo pirmojo spektaklio akivaizdi menininko pastanga siekti vaizdo precizijos, puoselėti aukštą scenos kultūrą, – o tai, kaip rodo šiandienos teatro kai kurių kompromisų pavyzdžiai, didžiulė vertybė.

iliustracija
Viola Klimčiauskaitė ir Aurimas Meliešius spektaklyje "Škac, mirtie, visados škac..."
Nuotraukos iš teatrų archyvų

"Škac, mirtie..." šiandien "skamba" taip pat kitaip. D.Tamulevičiūtės spektaklyje, kiek prisimenu, Andriaus ir Liukos (mačiau šį vaidmenį kuriant aktorę Daną Kuodytę) meilė buvo savotiškas jaunuolių iššūkis, dvasinis priešinimasis, apibendrintai tariant, asmenybę niveliuojančiam sovietmečiui, kuris deformavo pjesės vyresniosios veikėjų kartos likimus ir gyvenseną (tai buvo išreikšta netiesmukai, per režisūros, scenografijos ir vaidybos potekstes). Jei įspūdžiai neklaidina, vaidinimas buvo ir graudus, ir kėlė šypseną. O iš Andriaus lūpų sklidęs "Škac, mirtie..." skambėjo kaip spektaklio kūrėjų ir publikos bendras burtažodis. Keistuolių spektaklyje (vaidinimas gal keisis?) vyrauja požiūris į sovietmečio miestelio gyvenimą kaip į šaržuotą retro, kurio fone rutuliojasi sujausminta Andriaus (Aurimas Meliešius) ir Liukos (Viola Klimčiauskaitė) meilės istorija. Juokų ir žaismės scenoje – daug, bet įdomu, kaip šį spektaklį supranta šiuolaikinė jauna auditorija? Kiek jai suvokiamos istorijos realijos, kurios inspiravo pjesę?

Beje, neseniai Lietuvos televizija vėl rodė A.Žebriūno filmą. Pasitikrinau: meilės istorija – "be seilių"! Skaisčių, bet neinfantilių (!) jaunuolių Andriaus (A.Latėnas) ir Liukos (Elvyra Piškinaitė) santykiai plėtojami jautriai, tačiau nesentimentaliai. (Gal Keistuolių spektakliui įtaką daro ir vaidmenų paskirstymas?) O atminimo tema, dėl kurios kurtas filmas, nė trupučio nepasenusi. Vadinasi, svarbiausia – tema, jos universalumas ir įtaigi raiška?

 

Skaitytojų vertinimai


11713. raudonvirsis :-( 2004-11-19 14:47
deja,zebriuno filme ne elvyra piskinaite vaidino liuka.autoriui vertetu paciam suzinoti kas yra kas,o ne nuo anonsu ar brosiuru nurasineti

11728. r2004-11-20 15:25
jei suklydau, kaltas. Gal supainiojau pavardes, nes su pačia aktore, vaidinusia filme, prieš rašydamas, dar ir pasikalbėjau apie filmą... Taigi kas jame vaidino?

11753. pykšt pokšt2004-11-21 23:30
Piškinaitė, piškinaitė ten vaidino, grybeli raudonas..:)

45340. kestas2008-02-20 20:02
Ce ne iskart meile skleidziama o palaipsniui atsiskleidzia kai ji papraso pabuciot...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
2:31:14 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba