Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
 Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
• Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
• Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
• Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

AKTUALIJOS

XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

Akvilė Rėklaitytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Abdourahmanas A. Waberi

Romanisto, novelisto ir poeto Abdourahmano A. Waberi iš Prancūzijos viešnagė Vilniuje, Prancūzų kultūros centro baltoje auditorijoje, – viena iš šešioliktą rudenį Prancūzijoje vykstančios Skaitymo šventės (Lire en Fźte) gijų, nusidriekiančių į beveik šimtą kitų pasaulio šalių.

Svečią neoficialiai vadinu "Džibučiu", jo kilmės šalimi – "miniatiūrine" Afrikos respublika. Rašytojas, būdamas dvidešimties, išvyko mokytis ir gyventi į Prancūziją, Kano miestą. Dabar savo gimtąją savo šalį, nustumtą periferijon nuo dekolonizacijos laikų, Abdourahmanas A. Waberi stengiasi aprašyti nekanoninėje kūryboje. Už ją 1994–1998 m yra pelnęs šešis literatūrinius "Oskarus" Prancūzijoje ir Afrikoje.

Jūs gimėte ir dvidešimt metų gyvenote Džibutyje. Nepaisant to, esate pristatomas kaip prancūzų rašytojas. O kaip save pristatytumėte pats? Kuriai šaliai atstovaujate?

Jei turėčiau vėliavą, gal galėčiau atstovauti kuriai nors šaliai. Tačiau vaizduotės, žodžių pasaulyje tai ne visai įmanoma. Gimiau Džibutyje, ten praleidau beveik pusę savo gyvenimo, ir aš labai susijęs su tuo kraštu. Didžiausias mano veiklos tikslas – įtraukti Džibutį į pasaulio literatūrinį žemėlapį. Bet gyvenimas susiklostė taip, kad dabar esu Prancūzijos pilietis, ir tuo džiaugiuosi (turbūt todėl mane pristato kaip prancūzą). Jei turėčiau pasirinkti, kam atstovauju, sakyčiau, kad atstovauju prancūzų kalbai. Tikrai myliu prancūzų kalbą.

Ir ta "mylima" kalba esate nemažai parašęs: novelių rinkiniai, du romanai, romano variacijos, taip pat (arba gal visų pirma?) jūs rašote poeziją. Akivaizdu, kad norite kai ką pasakyti. Ką būtent ir kam?

Jei klausiat, kodėl tiek daug parašiau būdamas dar gana jaunas, – aš nežinau. Vakar teko būti Kaune, Čiurlionio muziejuje: tas žmogus per trumpą laiką nupiešė apie 260 paveikslų. Tai, manau, genialu. Ir normalu, kai norisi daug pasakyti. Ypač jeigu esi pasitraukęs iš savo šalies. Kiekvienas menininkas pasirenka savo būdą, kaip tai padaryti. Aš rašau ir nežinau, kodėl einu būtent šiuo keliu. Greičiausiai, jei išvis neičiau, tai baigtųsi šizofrenija. Jaučiu poreikį atspindėti savo šalį kūryboje. Noriu, kad ji būtų reflektuojama. Be to, kartu tai būdas ir pačiam atsiskleisti.

Jūs nemažai keliaujate: dalyvaujate įvairiuose tarptautiniuose projektuose, konferencijose, debatuose. Ar toks bendradarbiavimas irgi turi konkrečią misiją, ar tai tiesiog darbas?

Viskas dėl prancūzų kalbos: ji yra "didelė", vartojama įvairiose šalyse net trijuose žemynuose. Puiku, kad Prancūzijos vyriausybė skatina ir remia frankofonių šalių bendradarbiavimą, jų dialogą. Esu laimingas dalyvaudamas šiame procese ir kartu galėdamas aplankyti kitas šalis. Kita vertus, kelionės ne tokios jau dažnos, kaip atrodo – pora kartų per metus. Tiesiog stengiuosi dirbti savo darbą.

Jūsų veikla neapsiriboja vien grožine literatūra ir moksliniais pranešimais.

Visų pirma esu anglų kalbos dėstytojas licėjuje ir labai mėgstu savo darbą. Visa kita mano veikla daugiau mažiau susijusi su rašymu. Kai nekuriu pats, tada rašau recenzijas. Nereguliariai bendradarbiauju su dviem trim literatūriniais leidiniais. Vienu metu buvau leidyklos patarėjas leidybos klausimais. Svarbi man yra mokslinė, akademinė sritis. Esu parašęs tekstų keliems fotografijų albumams. Tiesa, dabar dalyvauju M.S.Haroun filmo "Daratt" scenarijaus kūrime kaip bendraautoris.

Kas įkvepia kūrybai? Kiek Jums davė istorinė ir asmeninė patirtis? Kas formuoja Jūsų, kaip rašytojo, identitetą?

Negaliu žiūrėti iš istorinės perspektyvos, nes dar neturiu tiek daug patirties…

O ta dvidešimties metų patirtis Džibutyje, egzodas?

Tai neišvengiamai atsispindi kūryboje, kuri atsiranda pusiau iš gyvenimo, pusiau iš vaizduotės. Rašytojai dažniausiai turi kelis žiūros taškus: vieni nuosekliai vis grįžta į praeitį, kitiems atspirties taškas gali būti bet kas, net ir mažiausia kertelė, kur ji yra. Pavyzdžiui, visi J.Joyce‘o darbai vienaip ar kitaip yra susiję su Dublinu. Jis tarsi kartoja tą patį, tačiau iš tikrųjų kalba vis apie kitus dalykus. Tokiu būdu aš rašau. Galima sakyti, keli ketvirčiai mano kūrybos yra Džibutis. Tikiuosi, kad tai įdomu ne vien džibutiečiams…

Akivaizdu, kad taip ir yra. Kokios yra šiuolaikinės afrikiečių literatūros tendencijos? Apie ką rašo vietiniai rašytojai?

Kaip tik mąsčiau, kad būtent Lietuva galėtų suprasti Afrikos literatūrą. Skamba keistai, tačiau taip yra dėl panašios istorinės situacijos. Lietuva, kaip ir Afrika, patyrė istorinę krizę: ilgą laiką buvo okupuota, atskirta, suvaržyta. Beveik visų Afrikos rašytojų kūrybos pagrindas – skaudi aukos patirtis. Kitas dalykas, tam tikru būdu siejantis Lietuvos ir Afrikos literatūras, yra kalbos situacija. Yra nemaža afrikiečių rašytojų, rašančių kitomis kalbomis. Jūsiškas pavyzdys galėtų būti O.Milašius arba Cz.Miłoszas. Jie tiek vienoje, tiek kitoje šalyje galėjo (turėjo) jaustis autsaideriais, pašaliečiais. Dėl to ir kyla tas klausimas, kam atstovauji. Panaši visų egzodo rašytojų padėtis ir patirtis labai ryškiai atspindėta literatūroje. Taip pat ir Afrikos.

Kokie artimiausi Jūsų ateities planai?

Jei pavyks, ketinu pagaliau eiti atostogų – bent porą mėnesių nedėstyti. Norėčiau pradėti savo naujojo romano juodraštį.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
2:31:09 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba