Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
• Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
• Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
• Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
• Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

PAVELDAS

CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Carlo Dolci’s. "Šventasis Kazimieras"
Antano Lukšėno nuotrauka

Lietuvos dailės muziejus, baigdamas šv. Kazimiero jubiliejinių metų renginių ciklą, lapkričio 10 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, atidarė italų baroko dailininko Carlo Dolci’o paveikslo "Šventasis Kazimieras" iš Florencijos Pitti rūmų galerijos parodą.

Spalio 29 d. vakarą Vilniaus oro uoste nusileidęs specialus lėktuvas į Lietuvą parskraidino ne tik pirmąją Europos Konstituciją ant Kapitolijaus kalvos Romoje savo parašais iškilmingai patvirtinusius Lietuvos Respublikos vadovus – Prezidentą Valdą Adamkų, Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską ir užsienio reikalų ministrą Antaną Valionį. Simboliška, jog po tokio Europos vienybę deklaruojančio dokumento pasirašymo kartu su Lietuvos vadovais į Vilnių atkeliavo ir šventąjį karalaitį Kazimierą vaizduojantis paveikslas. Šio paveikslo atsiradimo aplinkybės ir šv. Kazimiero kulto Italijoje istorija kaip tik yra vienas ryškiausių Europos krikščioniškosios kultūros tradicijos bendrystės, akivaizdžiausių Lietuvos istorinių ryšių Europoje faktų. Simboliška ir tai, jog Europos Konstitucija pasirašyta Lietuvos globėjo šv. Kazimiero jubiliejiniais metais, kurių pabaigos vienu ryškiausių akcentų turėtų tapti Carlo Dolci’o paveikslo "Šventasis Kazimieras" paroda Taikomosios dailės muziejaus Lietuvos sakralinės dailės ekspozicijose. Čia rodomi ir žymiausi Lietuvoje sukurti karalaičio Kazimiero atvaizdai, atspindintys bei atskleidžiantys šio šventojo ikonografijos ir europinio kulto bendrąsias tradicijas. C.Dolci’o paveikslo "Šventasis Kazimieras" parodą Lietuvos dailės muziejus, baigdamas šv. Kazimiero jubiliejinių metų renginių ciklą, suorganizavo kartu su Florencijos Pitti rūmų galerija (Palazzo Pitti Galleria Palatina) ir Lietuvos Respublikos ambasada Italijoje. Paveikslo eksponavimo Lietuvoje sąlygas Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir Florencijos Pitti rūmų galerijos direktorė Serena Padovani aptarė 2004 m. gegužę, lietuvių specialistų grupei, dirbančiai prie Valdovų rūmų atkūrimo programų, lankantis Florencijoje. Toliau projektą kuravo Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir vyriausioji rinkinių saugotoja Loreta Meškelevičienė. Paveikslą iš Florencijos muziejaus nuolatinės ekspozicijos dviem mėnesiams į Lietuvą atvežti ir eksponuoti leidimą davė speciali Italijos kultūros ministerijos komisija, o unikalų dailės kūrinį į Lietuvą pargabenti sutiko Ministras Pirmininkas A.Brazauskas. Iš Florencijos į Romą paveikslas atkeliavo Lietuvos ambasados Italijoje darbuotojų rūpesčiu. Taikomosios dailės muziejuje, įsikūrusiame Vilniaus žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose, C.Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" bus rodomas iki gruodžio 19 dienos. Šių metų pabaigoje jis sugrįš į Florencijos Pitti rūmų galerijos Apolono salę.

Vienas žymiausių Florencijos baroko dailininkų Carlo Dolci’s (1616–1687) paveikslą "Šventasis Kazimieras", kuris dar kartais vadinamas ir "Šventasis Kazimieras ekstazėje", nutapė apie 1670 metus Toskanos didžiojo kunigaikščio Cosimo III de Medici’o (1670–1723) užsakymu. Kaip teigia bene pirmasis lietuvių menotyrininkas, atkreipęs dėmesį į Pitti rūmų galerijoje esantį šv. Kazimiero atvaizdą, Paulius Reklaitis, C.Dolci’s tuo metu (apie 1668–1671 m.) dirbo Medici’ams ir sukūrė jų rezidencijai ištisą šventųjų portretų seriją, kuri ir šiandien puošia Pitti rūmų interjerus. Kaip tik šiai šventųjų portretų serijai priskirtinas ir šv. Kazimiero atvaizdas. Tarp kitų šventųjų nupiešti ir šv. Kazimiero paveikslą dailininkui paliepė pats Toskanos valdovas, kuriam itin imponavo karalaičio Kazimiero gyvenimo istorija ir kuris šio šventojo kultą stengėsi plėsti bei stiprinti Florencijoje. Ypač pagarbų didžiojo kunigaikščio Cosimo III požiūrį į šv. Kazimierą liudija ir šventojo karalaičio relikvijos atsiradimo Florencijoje istorija. Jau 1675 m., t. y. prabėgus maždaug 5 metams, kai C. Dolci’s nutapė šv. Kazimiero paveikslą, Cosimo III kreipėsi į tuometinį Vilniaus vyskupą Mikalojų Steponą Pacą su prašymu atsiųsti jam į Florenciją šv. Kazimiero relikviją. Dėl Vilniaus vyskupo nesutarimų su katedros kapitula šv. Kazimiero relikvijos išsiuntimas Toskanos didžiajam kunigaikščiui užtruko. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio užtarimas paspartino relikvijų persiuntimą iš Vilniaus į Florenciją. 1677 m. spalio 26 d. relikvija buvo išimta iš šv. Kazimiero sarkofago ir kitų metų pradžioje turėjo pasiekti Florenciją. Gavęs šią relikviją, Cosimo III kitam savo rūmų menininkui – skulptoriui ir auksakaliui Massimiliano Soldani’ui Benzi’ui – užsakė jai įspūdingą relikvijorių, kuris ir šiandien yra Florencijos šv. Lauryno bazilikos lobyne. Lietuvos valstybinį suverenumą saugoję ir nuolat jį akcentavę Lietuvos didikai Pacai, matyt, bus klaidingai, bet simptomiškai informavę Toskanos didįjį kunigaikštį, kad šv. Kazimieras yra susijęs išimtinai su Lietuva ir yra buvęs Lietuvos didysis kunigaikštis, nes būtent toks įrašas puošia minėtą relikvijorių, kurio istoriją Lietuvos periodikoje prieš kelerius metus pristatė menotyrininkė Sigita Maslauskaitė. Atsidėkodamas už šv. Kazimiero relikviją, Cosimo III Vilniaus vyskupui M.S.Pacui atsiuntė Lietuvos Pacų garbintos ir, remiantis lietuvių kilmės iš romėnų legenda, giminaite laikytos Florencijos šventosios Marijos Magdalenos de Pazzi (1566–1607) relikviją brangiame auksiniame, deimantais puoštame miniatiūriniame relikvijoriuje. Šis relikvijorius iki šių dienų išsaugotas Vilniaus katedros lobyne ir yra meniniu, istoriniu bei materialiu požiūriu vienas vertingiausių lobyno kūrinių, kaip ir C.Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" akivaizdžiausiai liudijančių ir aktualinančių tradicinius ilgaamžius Lietuvos ir Italijos dvasinius, kultūrinius bei meninius saitus.

Kaip minėjome, Carlo Dolci’s laikomas vienu ryškiausių XVII a. Florencijos baroko tapybos atstovų. Šią tyrinėtojų išvadą patvirtina naujausių dailininko kūrybos tyrimų duomenys, kuriuos pateikia 1995 m. Turine išleistos solidžios studijos apie dailininką autorė, italų menotyrininkė Francesca Baldassari. C.Dolci’s nebuvo vienintelis menininkas šeimoje. Senelis iš motinos pusės garsėjo kaip tapytojas, o C.Dolci’o pėdomis pasekė ir jo duktė Agnese, kartu su kitais mokiniais dirbusi tėvo dirbtuvėse Florencijoje. Nuo vaikystės C.Dolci’s, dar vadinamas "Carlino", tapybos mokėsi pas Florencijos dailininką Jacopo Vignalį. Manoma, jog C.Dolci’s turėjo progą susipažinti ir su Nyderlandų tapybos tradicijomis. Taip susiformavo savitas jo stilius, kuriam būdinga ypatinga Vignali’o įtaiga, stipri emocinė ar net dramatinė išraiška, Florencijos tapybos mokyklos renesanso ir baroko epochose nepaprastai ištobulinta piešinio elegancija bei sodrių spalvų dermė. C.Dolci’s Florencijoje išgarsėjo anksti, sulaukęs vos 11 metų ir nutapęs šv. Jono Krikštytojo figūrą bei Kristaus atvaizdą. Būdamas šešiolikos, sukūrė vieną geriausių paveikslų – Ainolfo de Bardi portretą, kuris, kaip ir šv. Kazimiero paveikslas, šiandien yra Pitti rūmų galerijoje. Būdamas ypač religingas, C.Dolci’s vėliau kūrė vien religinės tematikos, dažniausiai nedidelio formato drobes. Greta jau minėtų šventųjų paveikslų serijos jis nutapė itin subtilų paveikslą "Sopulingoji Dievo Motina", kuris jo mokinių iškart imtas kopijuoti ir tiražuoti. Šis C.Dolci’o Madonos paveikslas iki šiol vertinamas kaip vienas ryškiausių Dievo Motinos atvaizdų, sukurtų visų laikų Europos menininkų. Viena tokių "Sopulingosios Dievo Motinos" ("Mater Dolorosa") paveikslo versijų, anot Lietuvos dailės muziejaus senosios tapybos rinkinio saugotojos menotyrininkės Dalios Tarandaitės, sukurtų paties C.Dolci’o ar jo mokinių, yra ir Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose, o Taikomosios dailės muziejuje ji eksponuojama greta iš Florencijos atgabento paveikslo "Šventasis Kazimieras". C.Dolci’o kūrybos reikšmę Europos tapybos raidoje liudija, pavyzdžiui, ir tai, kokiuose pasaulinio garso muziejuose eksponuojami jo kūriniai. Tai Florencijos Pitti rūmų ir Uffici’ų galerijos, Dresdeno paveikslų galerija, Luvras, Ermitažas, Londono nacionalinė galerija bei Viktorijos ir Alberto muziejus, Los Andželo J.P.Getty muziejus, Niujorko metropoliteno muziejus, Vindzoro karališkoji pilis, Australijos nacionalinė galerija, Miuncheno pinakoteka, Milano Breros galerija, Romos Borghese’s galerija, Prato katedros muziejus ir taip toliau. Florencijos Pitti rūmų galerija didžiuojasi turinti vieną didžiausių C.Dolci’o kūrinių kolekcijų, kurią eksponuoja puošniuose barokiniuose ir klasicistiniuose rezidencijos interjeruose kartu su kitų garsių italų, flamandų, vokiečių, ispanų menininkų – Raffaello, Tiziano, Pietro da Cortonos, Botticelli’o, Veronese’s, Andrea del Sarto, Caravaggio, Luco Cranacho, Piterio Paulio Rubenso, Bartolome’s Estebano Murillo ir kt. – kūriniais bei jų kolekcijomis.

Taikomosios dailės muziejuje rodomas Carlo Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" yra pasaulyje labiausiai žinomas šio šventojo atvaizdas, iš kurio dažniausiai atpažįstamas Lietuvos globėjas. Kaip teigia menotyrininkė Dalia Tarandaitė, paveikslas nutapytas C.Dolci’o kūrybai būdinga maniera. Tai palyginti nedidelio formato (95 x 79 cm) darbas, vaizduojantis šventąjį Kazimierą iki juosmens, besimeldžiantį ar net jausmingai giedantį savo pamėgtą giesmę švč. Mergelei Marijai: "Omni die dic Mariae mea laudes anima..." Idealizuoto jaunatviško veido šventojo žvilgsnis nukreiptas į dramatišką debesuotą dangų, dešinė ranka priglausta prie krūtinės, o kairė laiko popieriaus ritinėlį su aiškiai išskaitomais giesmės Dievo Motinai žodžiais (beje, Bažnyčios tradicija ilgą laiką teigė, jog šios giesmės teksto, rasto šventojo karste, autorius buvo pats šv. Kazimieras). Šv.Kazimiero kilmę iš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos karalystes valdžiusios lietuviškos Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos liudija C.Dolci’o ant purpuro spalvos stalo užtiesalo priešais karalaičio figūrą dešinėje nupiešta karūna, o kairėje – ir vienas svarbiausių šv. Kazimiero atributų – lelijos šakelė. Paveikslas įrėmintas į autentiškus XVII a. pabaigos barokinius rėmus.

Net keletas C.Dolci’o sukurtų paveikslų ir šiandien yra itin populiarūs, kopijomis, reprodukcijomis, atvirukais, mažais religiniais paveikslėliais jie platinami visame pasaulyje. Bene dažniausiai įvairiomis formomis publikuojamas Sopulingosios Dievo Motinos atvaizdas, pagal jo pavyzdį taip pat audžiami įvairaus dydžio gobelenai. 1999 m. pabaigoje atidarydamas parodą "Krikščionybė Lietuvos mene", Lietuvos dailės muziejus kartu su Raimondo Paknio leidykla bei Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondu buvo išleidęs greitai išplatintą atviruką su muziejuje laikomu C.Dolci’o ar jo mokiniams priskiriamu Sopulingosios Dievo Motinos paveikslu. C.Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" panašiu būdu tapo žinomas visame pasaulyje, nes XVIII-XX a. Lietuvoje, Lenkijoje ir kituose kraštuose, kur buvo itin stiprus šv. Kazimiero kultas, buvo nutapyta daugybė tikslesnių ar mažiau pavykusių C.Dolci’o paveikslo kopijų, dažniausiai puošusių bažnyčių altorius ir iki šiol liudijančių šios dailininko vizijos vertę ir reikšmę šv. Kazimiero ikonografijos tradicijai, europinei kulto sklaidai. C.Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" taip pat populiarinamas, juo dažniausiai iliustruojant šventųjų žinynus, įvairiose šalyse, taip pat ir lietuvių išeivijoje spausdinant nedidelio formato šv. Kazimiero paveikslėlius. Taigi Carlo Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" pasaulyje tapo populiaresnis už kur kas ankstesnius šv. Kazimiero ikonografinius atvaizdus, pavyzdžiui, Z.Ferreri’o 1521 m. knygoje paskelbtą ar Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios altoriuje esantį trirankio "Šv. Kazimiero" paveikslą.

C.Dolci’o paveikslo "Šventasis Kazimieras" pristatymas visuomenei – jau nebe pirmas pastarųjų metų Lietuvos dailės muziejaus projektas, Taikomosios dailės muziejuje supažindinantis su kultūros ir meno vertybėmis iš garsiausių Europos kultūros paveldo puoselėjimo institucijų. 2003 m. rugsėjį čia buvo rodoma popiežiaus Pijaus XI tiara iš Vatikano šv. Petro bazilikos lobyno, XIV a. Anžu legendariumas iš Vatikano apaštalinės bibliotekos, Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 m. raštas su antspaudu, o anksčiau – XVI a. pab. Jono Bretkūno Biblijos vertimo į lietuvių kalbą rankraštinės knygos iš Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptojo archyvo bei kita. C.Dolci’o paveikslas "Šventasis Kazimieras" eksponuojamas Taikomosios dailės muziejaus Vakarų Europos sakralinės dailės ekspozicijos salėje, kurioje, kaip ir Florencijos Pitti rūmų galerijoje, rodomi Guido Reni’o, Pietro da Cortonos, Salvatoro Rosos ir kitų garsiausių Europos dailininkų ar jų mokyklų kūriniai.

 

Skaitytojų vertinimai


51813. barbora :-) 2009-03-07 11:38
kaip nuostabu.Labai patiko .Noreciau dar ko norssuzinoti.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
2:31:05 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba