Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-12 nr. 3023

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• DANUTĖ PAULAUSKAITĖ15
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ĮKALINTAS ŽODIS
• Akvilė Rėklaitytė.
XXI AMŽIAUS IŠEIVIS

POKALBIAI 
• Antanas Gailius.
SALDAINIAI NERAKINTAME AUTOMOBILYJE

LITERATŪRA 
• Birutė Ciplijauskaitė.
MEISTERIS (ICCHOKAS MERAS) IR JO SŪNŪS (VARIACIJOS P.CVIRKOS TEMOMIS)
3
• Vida Kuzmaitė-Kivilšienė.
BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ ĮVERTINTA ISPANIJOJE
4

DAILĖ 
• Juozas Galkus.
VILUTIS IR JO KŪRYBA
5

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
NELENGVAI IR NESALDŽIAI
2
• SKANDINAVŲ KINAS IR ALGIMANTO PUIPOS "AUKSO FONDAS"16

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
LAIKMETIS IR TEMOS
5

MUZIKA 
• Agnė Raguckaitė.
"GAIDA": KAMERINIŲ OPERŲ BEIEŠKANT
14
• Indra Karklytė.
ŠIUOLAIKINĖS OPEROS AKSIOMA
35
 Violeta Tumasonienė.
TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE
7
• "BOLERO" PREMJERA

MENO DIS/KURSE* 
• Laura Baigorri Ballarin.
ATEITIS NEBĖRA TOKIA, KOKIA BŪDAVO

KNYGOS 
• BRÜCKEN/TILTAI
• BETONINĖ KAUKĖ
• PASLAPTIES ŠYPSENOS1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
•  ARVYDAS GENYS3

PROZA 
• Nijolė Kepenienė.
SAKSOFONISTO TEMA
4

VERTIMAI 
• ESTEBAN MOORE

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
CARLO DOLCI’O PAVEIKSLAS "ŠVENTASIS KAZIMIERAS" VILNIUJE
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• "BULVIŲ VALGYTOJAI"2

AKTYVIOS JUNGTYS 
• GURU IR GITARISTAI

KRONIKA 
• ŽEMĖS DREBĖJIMAS LIETUVOJE6
• VYTAUTO LANDSBERGIO FONDO PREMIJA
• NAUJAS "ZNAD WILII" NUMERIS
• Rasa Klioštoraitytė.
PASAULINĖ ITALŲ KALBOS SAVAITĖ
2
• Jūratė Grigaitienė.
LIETUVOS LĖLININKŲ KONFERENCIJA
1
• ĮSTEIGTA VAIKŲ LITERATŪROS PREMIJA
• Enrika Striogaitė.
DOVANOS ANT KAUNO "LAIPTŲ"
• ALEKSANDRO ŠIEKŠTELĖS FOTOGRAFIJOS IŠ DANIJOS
• M.IVAŠKEVIČIAUS PJESĖS PREMJERA KLAIPĖDOJE1

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA, SKIRTA LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATGAVIMO ŠIMTMEČIUI
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO 2005 METAMS
• PIRMOSIOS KNYGOS KONKURSAS11
• LIETUVIŠKŲ PJESIŲ KONKURSAS1
• UŽDEKIME VILTIES ŽVAKUTES

DE PROFUNDIS 
• Renata Šerelytė.
ŠAKUČIŲ SLĖNIO ONTOLOGIJA
9

MUZIKA

TRES DEI MATRIS SYMPHONIAE

Violeta Tumasonienė

[skaityti komentarus]

Šiemetinis aktualiosios muzikos festivalis "Gaida" prasidėjo religinės muzikos opusu – didžiule Onutės Narbutaitės muzikine drobe "Tres Dei Matris Symphoniae" mišriam chorui ir orkestrui (2002-2003). Marijos vardas buvo ir tebėra gerbiamas Lietuvoje. Ir muzikos kūrinių šia tema turime nemažai, įvairaus stiliaus ir sudėčių, bet turbūt nesuklysiu sakydama, jog Lietuvoje dominuoja dangiškas, nerealus, kartais net kičinis, pasaldintas Dievo Motinos įvaizdis. Tačiau kompozitorės Onutės Narbutaitės siūlomas Marijos paveikslas yra kitoks – žemiškas, nors ir ne istorinis, o kartu labai individualus. Žemišką apvalkalą suteikia išorinė kūrinio struktūra, tarsi teologiškai reglamentuojanti ir sutelkianti dėmesį į Dievo Sūnų Jėzų. Marijos esybėje įžvelgtas Švenčiausiosios Trejybės slėpinys – viena esmingiausių visos krikščionybės (katalikybės) dogmų, kuriai suvokti reikalingas nepaviršutinis išmanymas (nors teologijoje tai nėra nauja). Todėl kompozitorės sumanymas atrodo labai prasmingas. Tarsi perfrazuodama kai kurių vienuolijų šūkį: "Pas Jėzų per Mariją", Onutė Narbutaitė kuria savitą ir argumentuotą Marijos Jėzuje paveikslą.

Kūrinys trijų dalių su "Introitus" (įžanga) ir "Oratio" (užbaigos malda). Trys dalys – tai trys kertiniai Jėzaus gyvenimo ir misijos momentai. Atsižvelgus į proporcijas matyti, kad pusantros dalies ("Apreiškimas" ir dalis "Gimimo") tenka Švč.Dievo Motinos misijai, o likusios ("Gimimo" antroji pusė ir "Nukryžiavimas") – Dievo Sūnaus veiklai ir Motinos dvasiniam buvimui Sūnuje.

"Kurti iš nieko", kaip sako Katalikų Bažnyčios katekizmas, vadinasi, kūrybiškai žvelgti į Švč.Trejybės slėpinį. Šiam tikslui įgyvendinti kompozitorė pasirenka muzikos kūrinį sakralizuojančius požymius: proporcijų simetriją, pasikartojančias detales, kaip kontempliatyvųjį pradą, suvienijantį ekspresyvią, vidiniais kontrastais paremtą muzikinę drobę. Didžiosios ir mažosios arkos, skliautai (arba tiltai) tarsi stambūs ir smulkūs segmentai asimiliuoja šventais laikomų skaičių simbolius (3, 7), kaip teologines muzikos prasmių transformacijas (Dievo buvimas, Švč.Trejybė, Šv.šeima).

"APREIŠKIMAS" ("Symphonia Prima. Angelus Domini", Lk 1, 26–38) prasideda choralu "Angelus Domini". Šioje dalyje yra maža žodžių, nes jie ir nereikalingi, kadangi anapusinė Dievo būtis jais neišreiškiama. Šioje dalyje "apreikštoji" muzika bus vėliau "gimdoma" ir "nukryžiuojama", kitaip tariant, garstyčios grūdelis duos vaisių. Kas supras Dievo mintį ir jo kelius, užmojį ir jo dieviškosios galios šešėlį? Todėl kompozitorė pasirinko asociatyvų, intymų ir tik asmeniškai suvokiamą dangiškųjų "reikalų" sprendimo būdą. Ši dalis yra intensyvaus dvasinio kompozitorės gyvenimo pasekmė.

"GIMIMAS" ("Symphonia Secunda. Bethleem", Lk 2, 1–14) – muzikinis audinys vystosi tarsi gimdoje, tarsi planktone, kuriame muzikos tėkmė formuojama iš smulkių atkarpėlių, tarsi susiliejančių pavienių lašelių (kaip korys iš nevienodų narelių). Šiuolaikiškas ostinato, laukimas (laukiant visada neaišku, kas bus), emocinis tylos, monotonijos epizodas, tęsiami kosminiai garsai, fioritūros, plevenimai. Iki giedros protrūkio, švelnaus ir viltingo, išsirutuliojančio į atomazgą, ir vėl sugrįžtančio nerimo skamba neapibrėžties epizodai, tarsi iš žemės gelmių iškylantys ir ateinantys, kaip šventojo apaštalo Jono evangelijos pirmojo skyriaus pirmosios eilutės žodžiai. Ir džiaugsmas, tutti, kaip aiškumas, kuris būna, kai įvyksta tai, ko buvo taip sunkiai ir ilgai laukta. Tačiau vėl viskas nurimsta, nutyla, nužingsniuoja…

"NUKRYŽIAVIMAS" ("Symphonia Tertia. Stabat Mater", Lk 23, 23–38, 44–46) prasideda žingsniais ir kritimu. Ritmas maršinis, kapotas. Jėzus eina į Golgotą. Yra du epizodai, koreguojantys skausmingą visumą, – "Gloria Patri et Spiritui Sancto" ir "Ora pro nobis". Tai Dievo Motinos dvasiniai išgyvenimai, jos motiniškos raiškos apogėjus, kuris pereina į Sūnaus Jėzaus atperkamąją misiją. Marija yra dalininkė Sūnaus atpirkimo. Tuo metu ji buvo tobuliausia mistikė, adoruotoja, kaip kitaip būtų galėjusi tiek ištverti? "Nukryžiavimas" baigiamas varpų skambesiu – tarsi dvasine pergale ir pasaulio atpirkimu. Šioje dalyje "Apreiškimo" ir "Gimimo" fragmentai nuolatos pasikartoja.

Lyginant pirmąjį atlikimą (CD įrašą) – Brandenburgo valstybinio orkestro  – ir lietuvišką interpretaciją, išryškėja tam tikri skirtumai: pirmajam būdingas visumos siekimas, antrajam – detalizavimas. Tai rodo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir šio kūrinio dirigento Roberto Šerveniko kruopštų, kartais pedantišką dėmesį tekstui, tuo tarpu vokiškoje interpretacijoje daugiau polėkio, žvalumo, skrydžio. Pritariu R.Šerveniko minčiai, išsakytai per susitikimą su klausytojais prieš koncertą, kad "koncertinės salės erdvė yra per maža". Didesnė erdvė suteiktų daugiau laisvės garsui sklisti ir obertonų virpesiams, kūrinys įgautų daugiau spalvingumo. Šiuo požiūriu labiausiai nukentėjo kūrinio pabaiga "Oratio", kur skambėjo subtilios mistikės Hildegard von Bingen giesmės tekstas: šviesus skaidrumas turėjo tapti giedru džiaugsmu, tuo tarpu tapo banaloku "šviesos" štampu.

O.Narbutaitės religinė (sakralioji) muzika turi savitą vertę tarp kitų lietuvių naujosios muzikos kūrėjų Biblijos žodžio ir muzikos sąveikos atžvilgiu: pirmenybė atiduodama muzikai. Susitikime su klausytojais kompozitorė ragino ateiti ir klausyti "paslapties" be išankstinių nuostatų, prisipažindama, kad jai svarbiausia vizija, kurią ji nori įkūnyti, o ne teorijos. Kiekvienas O.Narbutaitės kūrinys yra apibendrinantis, turi ekspresyvumo ir visada "kažko narbutaitiško", – sakė jos kūrybos tyrinėtoja muzikologė Audronė Žiūraitytė. Trikampė schema, kurią O.Narbutaitė nubraižė knygelėje atlikėjams, simbolizuoja pagrindinius jos kūrinio dvasinius polius: iš dangaus į žemę ir vėl į dangų. Trikampiu (kaip pažymėjo kūrinio dirigentas) susidėlioja ir svarbiausi kompozitorės sakralios tematikos kūriniai – "Centones meae urbi", Antroji simfonija, "Tres Dei Matris Symphoniae".

Nuo pat Kristaus Prisikėlimo daugybę šimtmečių menininkai nepaliauja ieškoję išraiškos būdų Dievo žodžiui. Šventojo Rašto charakterį kompozitoriai perteikia metaforiniu kalbėjimu ir šitaip priartina jį prie skirtingo mentaliteto ir patirties žmonių. Toks kalbėjimas turi ypač glaudų ryšį su muzikos kalba, kuri modeliuoja bendruosius žmogaus mąstymo procesus. Kartu svarbu surasti sakralizuojančius muzikos kompozicijos elementus ir loginę visumą. Mąstant apie O.Narbutaitės opusą, reikia pabrėžti platų Biblijos žodžio veikimo spektrą, kuris, būdamas asociatyvus, įgauna individualizuotą ir bežodę raišką. Šitaip įvairiais laikais Evangelija perteikiama vis naujai. Pastaruoju metu Biblijos žodžiais parašyti lietuvių naujosios muzikos kūriniai prioritetą teikia lotyniškajai kultūrai. Greta šios kultūros dominuoja lietuvių bei hebrajų muzikinės tradicijos. O.Narbutaitės "biblinė muzika" nėra išimtis. "Tres Dei Matri Symphoniae" vartojama lotynų kalba yra kaip pagarbus Bažnyčios tradicijos simbolis bei sakralumo ženklas, išskiriantis kūrinį iš margos postmoderno įvairovės, naikinančios skirtingumus, individualumą, niveliuojančius viską ir panardinančios į bevardę, globalinę pelkę. Biblijos žodyje ieškodama vidinio postūmio, kompozitorė O.Narbutaitė randa jį giluminėse muzikos kalbos versmėse ir išreiškia tai savita muzikos kalba.

 

Skaitytojų vertinimai


11605. mi-mi2004-11-15 22:22
Niekada neįsivaizdavau kad "maršiniu ritmu" Jėzus ėjo i Golgotą!? Kas čia suklydo - kompozitorė ar muzikologė? Teksto keistenybių yra ir daugiau.

11612. Marija2004-11-15 23:53
Tas "Stabat Mater" vienas nuostabiausiu simfonijos epizodu ir ten nieko panasaus i "marsini" ritma! Didesni absurda sunku ir isivaizduot :(

11639. jooo2004-11-16 10:54
"Ši dalis yra intensyvaus dvasinio kompozitorės gyvenimo pasekmė." Ar tokie teiginiai - muzikologu daržas? ir visa kita

11649. ...2004-11-16 15:58
....

11674. @2004-11-16 21:28
Dieve, kaip sunku skaityti...

11697. Hm2004-11-18 13:32
O, isivaizduokit, kaip rasyti buvo sunku...

12614. vaida :-) 2004-12-27 18:31
man patiko straipsnis:) nepritariu anksciau issakytoms nuomonemems, beviltiskai prikibusioms prie teksto zodziu. Mielieji, viskas yra subjektyvu. Visu musu komentarai - taip pat:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
2:31:02 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba