Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
 SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

SAVAITĖ SU TV

In memoriam

SKIRMANTAS VALIULIS

[skaityti komentarus]

iliustracija

Ilga liūčių savaitė pasibaigė liūdesio pliūpsniu. LTV, LTV2, „Lietuvos ryto“ televizija iš karto prisiminė, kokioje šalyje gyvena ir kokiai valstybei dirba. Kai po „Panoramos“ pasirodė gedulingas videoklipas apie Algirdą Brazauską, supratome, kas atsitiko, nes televizija kartas nuo karto informuodavo apie buvusio Prezidento ir Premjero sveikatos būklę. Po to sekė du dokumentiniai filmai: oficialesnis, biografinis, iš ciklo „Lietuvos prezidentai“ – režisieriaus Rimtauto Šilinio, ir intymesnis, lyriškesnis, kurį prieš porą mėnesių sukūrė LTV. Kai žmogaus nebėra, vertinimai keičiasi, ypač tų, kurie buvo arti, dar labiau tų, kurie su juo konkuravo, kovojo ar nuolat drabstė politizuotais epitetais. Užsieniečiai pasižiūrėjo iš distancijos. Maskvos televizija, informuodama apie A. Brazausko mirtį, priskyrė jį žymiausiems šių laikų Rytų Europos politikams. Mano parapijoje per mišias jis nebuvo paminėtas net tarp eilinių mirusiųjų.

Televizija laimi detalėmis. Kas iš mūsų didžiųjų dabar išties ranką tepaluotam elektrinės darbuotojui? Arba kas gali prisipažinti, kad niekas jo nesuviliojo pyragu ar neįbaugino botagu? A. Brazauskui buvo siūloma šimtatūkstantinė armija iš Kaliningrado, kuri Lietuvoje įvestų tvarką per tris valandas. O žodinės kautynės Kremliuje, iš kur gali ir nesugrįžti? Tačiau buvo kiti laikai ir rizika pasiteisino. Žinoma, ne vien jo. Nuopelnai ir nuopuoliai – irgi. Kada nors istorija gal smaginsis taip, kaip dabar kedenama V. Lenino biografija (ciklas „Kremliaus žmonos“, RTR „Planeta“). Proletariato vado biografija buvo išblizginta, o dabar taip apjuodinta, kad sunku jį įsivaizduoti kaip įsimylėjusį drąsuolį, naktį be sargybos skubantį autodrezina į pasimatymą su Inesa Armand, kuri tada gyveno už Sankt Peterburgo. Griūva ir tariamo Lenino sūnaus, palaidoto Marijampolėje, mitas. Taip, iš tiesų buvo penktasis I. Armand vaikas, bet dar iki susitikimo su Leninu. Lenino žmona Nadežda Krupskaja tuo laiku iš daktarų žinojo, kad vaikų niekada neturės. Stalino interpretacijos kol kas baigėsi paminklo jo gimtajame mieste Goryje (Gruzija) nuvertimu ir pažadu sukurti naują, teisingą muziejaus koncepciją. Kokiame muziejuje ir kokią koncepciją turės A. Brazauskas – pamatysime. Valdovų rūmus sakė statęs daugiausia dėl to, kad niekas nebeginčytų, jog Vilnius buvo ir bus Lietuvos sostinė. Ginčų, kur galėtų būti laidojami atgimusios Lietuvos prezidentai lyg ir nekyla, o galėtų. Tik ar klausia kas visuomenės? Aidint gedulingai muzikai pradedame atsisveikinti su didžiąja Lietuvos istorija, kuri prieš porą dešimtmečių išjudino visus – patriotus, antipatriotus ar abejingai plaukiančius pasroviui. Dabar gyvename pragmatika, todėl esame nuobodūs.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis savo in memoriam stiliaus paskutiniuose interviu irgi siūlo atsisveikinti su didžiąja kultūra. Dabar ateisiąs „art-o-chlonininkų“ metas su dar godesniais autoriais ir pasiutišku noru suglobalėti per penkias minutes. Šį VEKS’o remtą projektą du kartus parodė LTV. Suaugusieji žaidė kaip vaikai, bet rimti menotyrininkai kalbėjo „paukščių“ kalba ir panėšėjo į „Gargantiua ir Pantagriuelio“ herojus. Neatsitiktinai Vytautas Landsbergis „Savaitės komentare“ (TV3) gūžčiojo pečiais: kam reikėjo keisti ministrą, jei premjeras jam dėkoja už gerus darbus? Pretendentas į naujus ministrus Arūnas Gelūnas tikino Edmundą Jakilaitį („24/7“, „Lietuvos ryto televizija“), kad Tautos prisikėlimo partijoje yra daugiau kultūros kūrėjų, negu kokioje kitoje. Apgynė „vamzdiecą“ ir Žaliojo tilto skulptūras, pažadėdamas būti demokratišku ir išklausyti visus.

Kartais ir nuo vieno žmogaus daug priklauso. RTR „Planeta“ surengė keletą pokalbių in memoriam Aleksandrui Tvardovskiui, kuriam dabar būtų šimtas metų. Išėjo jo užrašų pora tomų, iš kurių matyti, kokiomis sąlygomis jam gerą dešimtmetį teko redaguoti žurnalą „Novyj mir“. Jis buvo skaitomas ir diskutuojamas, nors spausdino toli gražu ne pogrindžio literatūrą. Tebelaikau visą septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio komplektą ir įsitikinu, kokios aukštos literatūros kokybės buvo galima pasiekti labai susiaurintos demokratijos, nervų ir drąsos sąskaita. Prisimenu numerį su „Viena Ivano Denisovičiaus diena“, kurį Vilniaus „Tauro“ bendrabučio studentai skaitydavo kambariais, naktimis. Panašiai, kaip padarė A. Tvardovskis, įkalbinęs N. Chruščiovą pasiklausyti šios A. Solženicyno apysakos naktį. Abu verkė ir maukė degtinę. O kuo baigėsi – visi žinome. Istorija sustatė viską į vietas. Sutrumpintas „Gulago archipelago“ variantas šiandien yra Rusijos moksleiviams privalomas skaityti. Mes dejuojame, kad mūsų moksleiviai mažai supažindinami su pokario partizanų istorija.

In memoriam galima pasakyti ir Europos futbolui. Dar niekada pasaulio pirmenybėse nebuvo tiek pralaimėjimų ir skandalų, į kuriuos įtraukta ir aukščiausioji valdžia. Didžioji Pietų Afrikos intriga tęsiasi. Lietuvos futbolą atkakliai remia ir rodo „Lietuvos ryto“ televizija.

 

Skaitytojų vertinimai


61070. ei2010-07-05 10:41
valiulis, matyt nuogas rašėte?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:30 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba