Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
 ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

AKTUALIJOS

Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“

ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Arūnas Gelūnas
Juliaus Kelero nuotrauka

      Vilniaus dailės akademijos prorektoriaus Arūno Gelūno kandidatūrai tapti Lietuvos kultūros ministru pritarė ir Vyriausybė, ir Prezidentė. Belieka laukti, kol jis prisieks Seime, ir mūsų šalis turės naują kultūros ministrą. Aktorių Remigijų Vilkaitį keičia dailininkas ir filosofas ARŪNAS GELŪNAS. Jis ir atsako į MINDAUGO PELECKIO klausimus.

Esate žinomas meno, kultūros žmogus, filosofas, VDA prorektorius, tad neabejotina, kad Jūsų patirtis išties įspūdinga ir duos naudos šalies kultūrinei situacijai. Kokie būtų pirmieji Jūsų, kaip kultūros ministro, žingsniai?

Dėkoju už gerą žodį. Kadangi mūsų komanda į Kultūros ministeriją ateina iki kitų rinkimų likus vos ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui, gerai suvokiu, kad laiko savo žingsniams įgyvendinti turime gana mažai. Tad norėtųsi inicijuoti tokius ilgalaikius sisteminius kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo pokyčius, kurie duotų naudos Lietuvos kultūrai nepriklausomai nuo to, kokios asmenybės ar partijos ateity stos prie Kultūros ministerijos vairo. Daugelis esminių programinių žingsnių yra įrašyti šiuo metu baigiamose rengti „Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse“ – mums beliks tik nuosekliai juos įgyvendinti. Svarbiausias tikslas, be jokios abejonės, yra kultūros įtvirtinimas Lietuvos valstybės prioritetų sąraše. Šiuo metu politikai Lietuvos kultūrai skiria daug deklaratyvių meilės prisipažinimų, bet konkretūs žingsniai byloja apie visai ką kita.

Ką keistino matote Lietuvos kultūros ir kultūros administravimo sferoje?

Vienas iš pačių svarbiausių keistinų dalykų – kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo grandžių atskyrimas. Jei kultūros politikos raidos prioritetų ir krypčių nustatymu tikrai turi rūpintis Kultūros ministerija, tai šių prioritetų įgyvendinimas turėtų tapti ekspertinės organizacijos, kurią preliminariai esame pavadinę Kultūros taryba, uždaviniu. Šiuolaikinėje visuomenėje nėra geresnio būdo skaidriai įgyvendinti politines nuostatas, kaip tik remtis ekspertų nuomone, o mažoms valstybėms, kuriose žmonės artimai vieni kitus pažįsta, neretai tenka pasitelkti užsienio ekspertus. Taip, tai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka, bet, giliu mano įsitikinimu, šis kelias – vienintelė išeitis. Kitu atveju turime liūdnai pagarsėjusius politikų kišimosi į kultūros procesus atvejus ir daugybę įtarinėjimų bei skandalų. Taip pat manyčiau, kad kultūros įstaigų finansinius procesus turėtų kontroliuoti ne vienasmeniai vadovai, o valdybos. Ypač kultūrai skirtų finansų paskirstymas ir panaudojimas turėtų tapti visuomenei skaidresnis, nes ypač dabar, ekonominiu sunkmečiu, abejonės skaidrumu sukelia daugybę nereikalingų įtampų.

Kaip vertinate pagarsėjusius VEKS („Vilnius – Europos kultūros sostinė“) ir kitus finansinius-kultūrinius skandalus?

Pirmiausia, VEKS programos nesiečiau vien su skandalu ir nesėkme –­ ją įgyvendinant, Vilnius gavo precedento neturinčią kultūros injekciją, kuri, matyt, dar ilgam liks tik svajonė. Kita vertus, nesu tikras, ar tokio masto projektas Lietuvai nebuvo pernelyg ankstyvas –­ vieno televizijos „tilto“ tarp Norvegijos Trondheimo miesto ir Vilniaus metu (kuriame buvau moderatorius) norvegai abejojo, ar mes susitvarkysime su tokiu iššūkiu, kuris net ir labai turtingai norvegų visuomenei pasirodė itin sunkiai įveikiamas. Ir tikrai, Lietuvos politinės-ekonominės sistemos nebrandumas ir profesionalių kultūros vadybininkų stoka tapo didele kliūtimi VEKS’o sėkmei. Tačiau dauguma aktyvių VEKS’o dalyvių pripažino, kad didžiausia projekto nesėkmių priežastis – tiesioginis politikų kišimasis. Jei projektas būtų buvęs patikėtas mano ankščiau paminėtai Kultūros tarybai, t. y. vien ekspertams, daugelio problemų galėjome išvengti.

Kokie turėtų būti Lietuvos kultūrinio gyvenimo prioritetai?

Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui. Šis „lozungas“ reiškia tai, kad kultūra mažoje valstybėje neturėtų būti laikoma tik kaip elitinių meno kūrinių kūrimas ir rėmimas. Egzistuoja kultūros formos, kurios realiai įgalina žmones kūrybingai veikti, mažina socialinę atskirtį, didina gyvenimo džiaugsmo pojūtį ir, galiausiai, ugdo tą patį elitinės kultūros kūrinių vartotoją. Todėl tarp savo prioritetų nuolat akcentuoju regioninės kultūros plėtrą, geresnių sąlygų kultūrinei edukacijai visos Lietuvos teritorijoje sudarymą ir kultūrinio suaugusiųjų mokymo bei kultūrinio turizmo galimybių išnaudojimą iki galo. Manau, kad tai padėtų spręsti ir nuolat žiniasklaidoje eskaluojamą problemą, „kodėl taip masiškai plinta „popsas“, o rimtoji kultūra tarsi nebetenka vartotojo“.

Buvęs kultūros ministras Remigijus Vilkaitis interviu vienam dienraščiui pareiškė: „Ir dabar ateinantis kandidatas į mano vietą turės vykdyti kito įsakymus. Jis bus visiškai priklausomas ir, svarbiausia, valdomas. Aš atsiribojau nuo partijos matydamas, ką norima daryti su kultūra.“ Ką Jūs į tai atsakytumėte?

Nepaisant to, kad tai – tikrai nerimą keliantis pareiškimas, manau, jog galiu bent pabandyti ieškoti dialogo su partija, kuri buvusiam ministrui sukėlė tiek trauminių išgyvenimų. Preliminari mano ir Tautos prisikėlimo partijos (TPP) diskusija apie kultūros politikos plėtros vizijas man nepasirodė beviltiškai neproduktyvi ar bauginanti.

Ar, būdamas kultūros ministru, ketinate labiau remti baigiančią išnykti kultūrinę spaudą? Kam skirsite daugiausia dėmesio?

Žodinė raiška man visada atrodė labai svarbi, todėl visomis išgalėmis ieškosiu galimybių remti kultūrinę spaudą. Žinau, kad šis laikotarpis – ypač sunkus, o resursai itin riboti, bet, gerai pasukus galvą, visuomet galima atrasti neblogą sprendimą. Manyčiau, kad, skiriant paramą kultūrinei spaudai, vienas iš svarbiausių kriterijų, nors galbūt ir ne vienintelis, yra kokybės kriterijus – kad ir koks šventas dalykas yra poezija, prasta poezijos knyga nenusipelno valstybės paramos. Kita vertus, akivaizdi tiesa ta, kad visai kultūrai skiriama finansinė valstybės parama yra tikrai neadekvačiai menka, todėl ir šioje srityje laukia dideli darbai.

Dėkoju už atsakymus.

 

Skaitytojų vertinimai


61036. ale :-) 2010-07-04 19:06
aciu uz vilti

61071. hmmm2010-07-05 10:52
tustuma. zodziai, zodziai, zodziai...

61077. paltarokas2010-07-05 11:43
nera cia nei dailininko, anei jokio filosofo. tematau nykų prisitaikėlišką pliurpimą. Palyginimui paskaitykit Š.Saukos "Dailininkas neprivalo būti kvailys". Va ten jėga, gyvastis, o čia vien impotentiškas mekenimas.

61088. selė :-) 2010-07-05 14:52
Būkim teisingi- Sauka kalbėjo kaip talentingas dailininkas, o Ministras turi atsakyti už visus: ir talentingus ir nelabai ir visai ne, ir ne tik dailininkus, bet visokius ten įvairios kultūros mėgėjus ir dargi net nemėgėjus... turi padaryti taip, kad pvz. aš, vietoje kokio nors elenką, arba tv trys galėčiau įsijungti kokį nors kultūrinį arba mokslo populiarinimo kanalą ir tai galėčiau klausytis ne kaip nors rusiškai, bet gryna taisyklinga lietuviška šneka ir t. t.

61117. selei 2010-07-06 11:27
brazauskas irgi atsakė uz visus... reiktų šiaip jau pratintis atsakyti už save- darbus, nuostatas - bet kai eini su valinsko vėliava, esi pasmerktas prisitaikėlis.

61123. s > 1172010-07-06 16:33
Ačiū, kad įspėjote- kad kiek, tai būčiau visai pasiklydusi tarp garsių pavardžių... Mane beveik nestebina, kad taip lengvai sugebėjote atspėti, po kieno vėliava aš vaikštau , bet vis tiek truputį prisibijau, kad Jūsų aiškiaregystė Jums pačiam gali liūdnai baigtis...

61204. citata2010-07-07 23:43
Portale kamane.lt radau , na, mano galva, genialu komentara sia tema: "Vakar mane pavaisino putpeles kotletais. Sakau -- ka jus , tai labai brangu! Nesijaudink, sako man vaisinantysis: tai tik puse ant puses. Kaip? O, sako, paprastai: puse ant puses , tai yra -- viena putpele ir vienas arklys... :))))) Tai dabar ir galvoju sau vienumoje: kas cia bus cia, kaip cia bus cia?"........................... Pajuokavo zmogus taip rimtai, apie ka ir as nerimauju.

61250. kl-kl2010-07-08 20:41
Kažin kaip čia bus su ta putpele... Va, jau kažkokią neiškią moteriškę iš Klaipėdos pasiėmė. Klaipėdiečiai sako, kad ja labai nepatenkinti buvo. Kokie kriterijai tokio pasirinkimo?

61264. i2010-07-09 09:36
idomu but sukonkretint kur ministras mato "precedento neturinčią kultūros injekciją" vekso veikloje ? matau prokuraturos bylas .veks atskleide kad kulturos zmones kuriems morale turetu rupet labiau nei politikams yra didesni vagys nei politikai + be sazines. tai teigiamos puses vekso . is sio pasisakymo apie veksa galima spreesst kad is sio ministro nelabai ko galima tiketis . regionine kultura + veks nelabai dera

61310. manau 2010-07-10 13:36
ministru reikia pasitiketi, o ne tiketis ir viskas bus gerai. geras interviu.

61318. ž2010-07-11 18:51
Aronas Bliumas gudrus, jis nori nusiplauti nuo atsakomybės. Už priimamus sprendimus bus atsakingi kažkokie ekspertai. Iš kur bus tie ekspertai? Kaip galima suprasti iš užuominų, kad jam patinka skandinavai, kurie jau seniai savo menu juokina visą pasaulį. Kaip atsibodo tie visokie ekspertai, kurie mokina mus Lietuvius gyventi jau kelis šimtus metų

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:22 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba