Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
 MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

(PA)SKAITINIAI

Vertė

MINDAUGAS PELECKIS

[skaityti komentarus]




Užurka J. ŽALGIRIO MŪŠIS – LIETUVIŲ NARSOS TRIUMFAS. 1410 M.
– Vilnius: Eugrimas, 2009.

VYTAUTAS ON DRUGS

Atsargos karininkas Jonas Užurka daugiau kaip dešimtmetį dirba prie projekto „Lietuvos istorija romanuose“. Jis yra parašęs ir dvi trilogijas, įeinančias į šį projektą (dabar dirba prie romanų apie kunigaikščius Traidenį ir Vytenį). Vieną jų – „Didžiosios lietuvių pergalės“, kurioje rašoma apie Saulės (1236), Oršos (1514) ir Žalgirio (1410) mūšius. Artėjant Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, norisi atsiversti pastarąjį istorinį romaną, kuriame, anot leidėjo, „autorius, remdamasis istorijos šaltiniais, laisvai interpretuoja kai kuriuos jų faktus“. Knyga suskirstyta į aštuonis skyrius (šie turi po tris mažesnius skirsnelius), prologą ir epilogą: „Sąmokslai ir slapti susitarimai“, „Grasinimai ir pasiruošimas karui“, „Telkimasis“, „Vytautas – vyriausiasis kariuomenių vadas“, „Didžioji pergalė“, „Žalgirio pergalės aidai“, „Etmonas Vincentas Vaina“, „Triumfas prie Salaspilio“.

Istorikų duomenimis, Žalgirio (Grun­waldo, Tannenbergo) mūšis vyko 1410 m. liepos 15 d. tarp dabartinių Lenkijos Griunvaldo (dabar šiame kaimelyje – 800 žmonių) ir Stembarko (Stębark, 630 žmonių) vietovių. 1914 m. rugpjūčio 23–30 d. toje pat vietovėje įvyko Antrasis Tannenbergo mūšis (kurį laiką vokiečiai bandė nuslėpti šį Pirmojo pasaulinio karo faktą ir mūšį vadino Alenšteino), kurio metu Vokietijos imperija sutriuškino Rusijos armiją ir užgrobė Rytų Prūsiją. Žalgirio mūšyje Vytauto ir Jogailos pajėgos, padedamos totorių, Mazovijos, Moldavijos, Čekijos, Bohemijos, Moravijos, Valachijos karių, laimėjo mūšį su Ulricho von Jungingeno (1360–1410) vadovaujamais teutonais. Vokiečių žuvo 8 000, 14 000 paimta į nelaisvę. Vytauto ir jo sąjungininkų kariauna – 39 000 žmonių – neteko 5 000 gyvybių, 8 000 buvo sužeisti. Po didžiausio tų laikų mūšio Europoje Lietuvos ir Lenkijos sąjunga tapo dominuojančia savo regione, kryžiuočiai neatsigavo. Buvo sudaryta Torunės taika (1411), dėl teritorijos ginčytasi dar 11 metų iki Melno taikos.

Nors romaną apie Žalgirio mūšį turime, su filmu reikalai einasi prasčiau. Lenkija mus lenkia. Pagal Nobelio premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus (1846–1916) romaną „Kryžiuočiai“ („Krzyżacy“, 1900) 550-ųjų mūšio metinių proga 1960-aisiais buvo pastatytas to paties pavadinimo filmas. Iš Kijevo kilusio lenkų režisieriaus Aleksanderio Fordo (1908–1980) juosta sulaukė populiarumo ir JAV (Amerikoje filmas pervadintas į „Black Cross“). Jogailą jame vaidino Vilniuje gimęs Emilis Karewiczius (g. 1923), Vytautą – iš Krokuvos kilęs Józefas Kosteckis (1922–1980). 166 minučių filmas iki šiol tebėra vienintelė juosta apie Žalgirio mūšį. Lietuvoje statyti filmą apie jį ne itin pavyko, tad darbo ėmėsi Baltarusijos kinematografas.

Grįžtant prie J. Užurkos romano, reikia pažymėti, kad jis gana tiksliai ir intriguojamai kuria siužetą. Tekstas „papuoštas“ inkliuzais iš metraščių, istorijos nuotrupomis. Apie mūšį kalbama, kaip rusai sako, iz daleka. „1408 metų viduržiemis. Žvelgia pro aukštą arkinį Kauno pilies langą didysis kunigaikštis Vytautas į ledų gniaužtuose sukaustytą nenuoramą galingąjį Nemuną ir galvoja, gal ir jį, šių žemių valdovą, it šį upių tėvą iš visų pusių bandoma sukaustyti, kaip ir galingąjį Nemuną. (...) Toli už Vytauto Lietuvos žemių sklinda garsas apie saugius Lietuvos kelius“ (p. 13).

J. Užurka pildo romantizuotų, tautinių vardų kolekciją. Rašoma apie karius Žaliagirį ir Mingailą (tarp kitų – Rumbaudas ir Gedgaudas), kurie rimtai kalbasi apie mumijų, „karalių amžinybės, galybės ir stiprybės vaistą“, neva iš arabų žemių gautą (p. 107). Iš tikro tai adaptogenas (jėgų priduodanti, stresą nuimanti žolė), Indijoje vadinamas šiladžitu, o Kaukaze – mumiju (tai graikiškas žodis, minimas dar Aristotelio). Iš bent 85 mineralų sudarytas „stebuklingas“ vaistas apipintas legendomis Sibire, Kaukaze, Rytuose, o J. Užurkos dėka jis pateko ir į XV a. Lietuvą.

Nežinia, ar Vytautas irgi vartojo mumijų, tačiau vienoje vietoje, apimtas ekstazės, jis, iškėlęs kruviną kalaviją, šaukia: „Pergalėėėėėė... Mūsų visų didžioji pergalėėėėė....“ (p. 137).

Dabar prieš mano akis praplaukia mumijuotos fantazijos apie indų mergeles, šokančias bolivudinį transo šokį. Kai viskas pernelyg rimta ir romantizuota, norisi juoktis. Atleiskit, mieli lietuviai, ale dlaczego pompa?




McCullough C. ŽOLYNŲ VAINIKAS.
Iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė.

–­ Vilnius: Tyto alba, 2010.

KIAULĖ KIAULEI NELYGU

Colleen McCullough romane „Žolynų vainikas“ („The Grass Crown“, 1991) –­ storiausioje „Tyto albos“ knygoje per visą leidyklos istoriją (lygiai 1 000 puslapių!) – tęsiama Romos epopėja, pradėta knyga „Pirmasis Romoje“.

Žolynų vainiką (lot. corona graminea arba corona obsidionalis) Romos respublikoje gaudavo pasižymėjęs karvedys, išvadavęs kariuomenę iš apsiausties. Vainikas būdavo supinamas iš žolynų, augančių kariuomenės apgulties vietoje. Tai –­ aukščiausias karinės garbės ženklas, jo Romos istorijoje nusipelnė aštuoni žmonės.

Veiksmas vyksta 99–86 m. prieš Kristų. Kariaujama su italikais, vyksta karo su Mitridatu užuomazgos, pilietinis karas tarp Sulos ir Gajaus Marijaus. Knygoje pasirodo ir Gajus Julijus Cezaris (pasakojama apie jo vaikystę), Ciceronas, Pompėjus, Katonas Jaunesnysis. Romanas papildytas konsulų sąrašu ir 75 puslapių pačios autorės iliustruotu glosarijumi, padėsiančiu susigaudyti Romos respublikos laikuose.

Džiugina smagus vertimas. „Kiaulė kiaulei nelygu, Gajau Vidacilijau! Vienos kiaulės kriuksi, o iš kitų kaldinami puikūs grandeliniai marškiniai. – Pyzai ir Pupulonija! – šūktelėjo Vidacilijus. –­ Dabar suprantu. – Na, Etrūriją ir Umbriją palikime ateičiai, – įsiterpė Marijus Egnacijus. (...) Kvintai Popedijau, kaip tu manai?“ (p. 445)




Lewis C. S. NARNIJOS KRONIKOS. BURTININKO SŪNĖNAS.
LIŪTAS, RAGANA IR DRABUŽIŲ SPINTA. (1–2 KNYGOS).
Iš anglų kalbos vertė Aurelija Jucytė.

–­ Vilnius: Alma littera, 2010.

KUR AŠ TAI MAČIAU?

Krikščionybės apologetas ir J. R. R. Tolkieno draugas Clive’as Staplesas Lewisas (1898–1963) į krikščionybę atversti bandė vaikus. Tam skirtos „Narnijos kronikos“ (1950–1956). Fantasy stiliaus septynių romanų serija vaikams tapo populiari visame pasaulyje: ji išversta į daugiau kaip 40 kalbų, iliustruota Pauline’os Dianos Baynes (1922–2008), braižiusios Viduržemio žemėlapius ir J. R. R. Tolkienui. Holivudas iškepė du „Narnijos kronikomis“ paremtus filmus – „Narnijos kronikos: liūtas, ragana ir drabužių spinta“ (2004) bei „Princas Kaspianas“ (2008), o prieš šias Kalėdas sulauksime tęsinio.

Kuo (ne)žavi šios knygos? Neprastu nusirašymu nuo J. R. R. Tolkieno ir dar daug nuo ko. Vaikystėje C. S. Lewisas slėpdavosi prabangių namų spintose Belfaste. „Narnijos kronikose“ justi graikų, germanų mitologijos įtaka (kentaurai ir nykštukai), kuriamas vadinamasis monomitas, aprašytas amerikiečio mitologijos tyrinėtojo, komparatyvisto Josepho Campbello (1904–1987) „Herojuje su tūkstančiu veidų“ (1949). „Narnijos kronikose“ rasime ir keltų pasaulio atšvaitų. Spėta, kad septynios knygos simbolizuoja septynias planetas, kaip kad buvo įsivaizduota Saulės sistema viduramžiais pagal Ptolemajaus modelį. Ką reiškia žodis „Narnija“, nėra iki galo aišku. Gali būti, jog tai geografiniame Italijos centre, Umbrijoje, esančio miesto Narni (Nequinium) pavadinimas. Šiame mieste gimė Romos imperatorius Marcus Cocceius Nerva (8–98), vadinamas pirmuoju iš penkių „gerųjų Romos imperatorių“. Gali būti, jog C. S. Lewisas apie tai pagalvojo, tačiau greičiausiai Narnijos pavadinimas pasiskolintas iš J. R. R. Tolkieno (elfų kalba narn reiškia pasakojimą).

„Narnijos kronikos“ padarė nemažą įtaką populiariajai kultūrai, tačiau kokia jų meninė vertė? Mokslininkai kaltino C. S. Lewisą seksizmu (viena veikėja rašytojo pavadinama „nebe Narnijos drauge“, nes jai įdomios „tik nailoninės kojinės ir lūpų dažai“). Seksualumą atradusi mergaitė C. S. Lewiso nebedomino kaip rašytojo. Remiantis „Narnijos kronikomis“ ir jų analize, moterų jis nemėgo, tik mergaites ir berniukus. C. S. Lewisas pasižymėjo ir rasistiniais pareiškimais; taip pat jis pašiepiamai kalbėjo apie islamą.

„Narnijos kronikų“ kūrėjas kaltintas ir snobiškumu. Šios knygos skirtos krikščionybei propaguoti, jos net skaitomos sekmadieninėse mokyklose. J. R. R. Tolkienas, nors buvo krikščionis, neigiamai žiūrėjo į tiesmuką religijos propagandą, jam nepatiko knygos eklektika (kelionė spintoje tarp tikro ir įsivaizduojamo pasaulio). Ironiška – „Narnijos kronikas“ pamėgo neopagonys. Psichoanalitikas Davidas Holbrookas knygoje „Skeletas drabužių spintoje“ (1991) teigė, kad C. S. Lewisas niekada nesusitaikė su motinos mirtimi ir bijojo moteriško seksualumo.

 

Skaitytojų vertinimai


61207. raimis2010-07-08 00:28
Žinosiu apie šias knygas. Dėkui ponui Mindaugui: lakoniška ir talpu supažindinant mus, skaitytojus, su knygomis bei jų autoriais. Sėkmės ir entuziazmo.

61243. Noei - archyvaras2010-07-08 17:49
Niekada blogai ar netikusiai apie Tave nei galvosiu, nei juolabiau rašysiu. Mano nuoširdus ego: neištrink savęs iš mano atminties, Noe. Nereikia šitaip anaip kaip padebesiuose...

61249. noė Archyvarui2010-07-08 19:14
Man visos tos peštynės mažumėlę kelia juoką, aš į jas nežiūriu rimtai. Na, dėl pažeminimų - tai jie skaudūs, bet reikalingi, nors nei aš, nei kas nors kitas jų netrokšta, nebent šventieji, nes per pažeminimus galima gauti didelių Dievo malonių, beje, aš ir gavau, jei žinotum, Archyvarai, pavydėtum:). O mp dar jaunas, ne mūsų su tavim kartos, jis kitaip priima informaciją ir kitaip ją vertina. Nebeanalizuosiu kaip. Nepyk, Archyvarai, jei įžeidžiau, žinok, tu man irgi visada išliksi toks, kokį tik aš viena pažįstu; drįstu sakyti, kad net tu pats taip nesuvoki savęs, kad ir kaip tai bebūtų keista. Ir dabar atpažįstu tavo žingsnius Dievo šviesoje, - matyt, taip ir turi būti, ką tu dabar darai, kokius sprendimus pasirenki. Na, nebūtinai viskas tobula, bet Viešpats viską gali paversti geru.

61256. noei - archyvaras2010-07-08 23:10
Ačiū. Nepykstu. Sutikęs nuoširdžiausiai pasisveikinsiu nusilenkdamas Tau, Noe.

61262. terra2010-07-09 07:24
skiedalai, o ne knygų anotacijos

61278. raimis2010-07-09 13:21
Visai gerai apibūdintas J.Užurkos romanas: lakoniškai ir švelnia ironija "po prostu":)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:16 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba