Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
 VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

DAILĖ

Pakaruokliai po Vilniaus tiltais

VIDAS POŠKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kunotas Vildžiūnas
„Karališkasis obuolys“

Iš projekto „Vilniaus ženklai“. 2010

Pasidalinsiu prisiminimais. Vilniuje gyvenu prie Neries, šalia Žvėryno tilto – turbūt seniausio sostinės tilto per Nerį. Vakarais man nereikia televizoriaus. Užtenka pasižiūrėti pro langą, nuleisti žvilgsnį apačion – ten, kur leopardiškai nugarą išlenkęs ir jungia du krantus minėtasis inžinerinis įrenginys, tuomet – žvelgti aukščiau, link vis labiau kertamo bei užstatomo Žvėryno ir būsimosios „Maximos“ komplekso kol kas neuždusinto Vingio. Gražu. Nuostabu, kai leidžiasi saulė ar siautėja audros, danguje spokso Mėnulis. Vieną vasaros naktį, kai danguje blykčiojo žaibai, dangaus skliautą nušviesdavo stalingradiškos (turiu omenyje tai, kad kažkas tokio didingo, tik žymiai pavojingesnio, matoma ir karinių konfliktų metu) pašvaistės, o Neries bangų paviršiumi „vaikščiojo“ elektrinių išlydžių pliūpsniai, akis užkliuvo už upe iš lėto plaukiančios baržos ar plausto. Rodos, jame degė kelios lempos, dundėjo variklis, tačiau šiuos garsus temdė gamtos stichijų sukelti garsai. Pagalvojau, kad turbūt kažkas nušoko nuo tilto (gal su visu automobiliu įskriejo upėn) ir nelaimėlių gelmėse ieško gelbėtojai. Trumpai palingavęs galvą ir apgailėjęs nelaimėlį, nuėjau miegoti (normali žmogiška reakcija nelaimės brolių bei sesių atžvilgiu). Ryte, vos pramerkęs akis, prišokau prie lango pasižiūrėti, ar auka išgelbėta, ar bent ištraukta iš vandens... Nustebau pamatęs, jog gelbėjimo technikos nebėra, tačiau iš po tilto kyšo kažkokie ragai. Neryje nusiskandino gigantiškas jautis? Tauras? Galbūt tas, kurį sumedžiojo Gediminas? Galvijas paskendo, o ragai liko? O kur kanopos?..

Vėliau sužinojau, kad niekas nenusiskandino, Gedimino tauras iki šiol ramiai ganosi amžinuosiuose medžioklės plotuose. Tai tik skulptūra – viena iš tų, kurias Kunotas Vildžiūnas pakabino po įvairiais Vilniaus tiltais. Apie monumentaliąsias skulptūras Lietuvos sostinėje nesinori kalbėti – jas persekioja tos pačios bėdos, su kuriomis susiduria tautinės dainos bei atlikėjai žemyniniame „Eurovizijos“ konkurse: kompetentingi specialistai balsuoja už vieną, plačioji auditorija renka kitą, o galutinis rezultatas baigiasi totaliu fiasko ir marškinių ant krūtinės draskymu(si): „mūsų ir vėl nesuprato, mums sutrukdė grindys ir t.t.“ Monumentaliuose kūriniuose viskas panašu. Nevardysiu visų ydų, priminsiu nevykusią semantiką: Gediminas šlapinasi nulipęs nuo arklio, Mindaugas sėdi ant unitazo, Kudirka, nusipirkęs karakulinį puspaltį su paplatintais pečiais (petieniais –­ kaip sakytų mano mama) „Novotelyje“ ar „Gedimino 9“, ir komunariškai atstatęs koją, pozuoja tautai.

Šioje vietoje pridursiu, kad pakaruokliai po tiltais tęsia tradiciškai susiklosčiusią nevykusių prasmių ir reikšmių grandinėlę. Pirma, po tiltais lietuviškoje tautosakoje (o šiąja minėtųjų tiltų puošmenų autorius remiasi) slepiasi tik galvažudžiai ir banditai. Šiuos konotuotų po Žaliuoju pakibusi masyvi sidabrinė (kodėl ne auksinė) grandinė, kuriai rusai turi puikų ir sunkiai išverčiamą apibūdinimą: cepa... Antra, autodestrukciniu mąstymu pasižyminčiai tautai (omenyje turiu mus, lietuvius –­ Europos ir pasaulio savižudybių čempionatų aistruolius bei nugalėtojus), to tik ir tereikia – populiariose savižudybių „taškuose“ pamatyti aiškias nuorodas, ką reikia padaryti. Jei ne nušokti nuo tilto – tai pasikabinti po juo. (Taip ir įsivaizduoju nuo Žvėryno tilto šokusio ir ant rago smailės žarnas efektingai pasimovusio savižudžio kūnelį.) Tačiau palikime nuošalyje semantines subtilybes –­ kiekvieną meno kūrinį tūlas žiūrovas gali vertinti bei interpretuoti pagal savo sugedimo laipsnį. Esmė slypi formaliuose dalykuose. Man nesuprantama, kaip prie vieno meno objekto (tokiais laikau Žvėryno, Žaliąjį ir Mindaugo tiltus) galima prikergti dar ir kitus? Visa laimė, kad Vladas Treinys, Karaliaus Mindaugo tilto architektas, kratosi tokios laimės bei garbės... Didžiausia nelaimė, kad niekas nė nebandė nuspėti inžinieriaus Vladislovo Malinovskio (Žvėryno tilto architekto) nuomonės šiuo klausimu, arba atsiklausti tų, kurie susiję su šiuo tiltu, jo tvarkymo darbais – tai įmonė „Konstrukcijų projektas (tilto perdangų projekto autoriai), buvusių LTSR architektūrinio projektavimo dirbtuvių Vilniaus skyriaus (dekoratyvinių detalių atlikimas) specialistai.

K. Vildžiūno kūriniai ir jų įkurdinimas mieste – nieko naujo viešųjų erdvių „estetizavimo“ praktikoje, antai statant menamus Valdovų rūmus, nemąstyta, o ir nenorėta kvaršinti galvos dėl to, ką apie tai pasakytų Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753–1798), prie kurio šedevro –­ Vilniaus arkikatedros bazilikos „kūno“, vieno svarbiausių miesto istorijos ženklų, tarsi kokia išpampusi erkė, prisisiurbė šis gelžbetoninis monstras, mūsų dienų naujadaras. Po šio ir kitų precedentų nebeglumina ir totalus mastelių neatitikimas. Kabančios K. Vildžiūno skulptūros taip nerėžtų akies, jei bent minimaliai derintųsi prie inžinerinių įrenginių dydžio ir proporcijų. Tai ignoruojama brutaliausiu būdu – išdidinant šalutinius objektus, t. y. skulptūras. Taip siekiama dominuoti ir nustelbti aplinką (to negalima pasakyti apie Navako, Urbonavičiaus arba Antinio kūrinius, kurie stovi „savo“ vietoje ir nei vizualiai, nei fiziškai kraštovaizdžio nedarko, atvirkščiai – papildo). Vaikščiojant Neries pakrantėmis, einant Baltuoju tiltu ir žvelgiant rytų pusėn – link Žaliojo tilto, – akis kliūva už šių „pakabukų“... Iki jiems atsirandant tiltai atrodė grakščiai permesti per upę. Dabar jie dūsauja ir stena, bandydami išlaikyti papildomą, nereikalingą svorį... Nesakau, kad tai ne menas. Tačiau manau, kad K. Vildžiūno objektai – akivaizdus meninio vandalizmo pavyzdys (kitaip neįmanoma apibūdinti tokio reiškinio, kai savasis kūrybinis ego įgyvendinamas kitų sąskaita). Tikėkimės, kad laikinas...

 

Skaitytojų vertinimai


61037. po2010-07-04 20:21
įtariu, kad tie pakaruokliai buvo palaiminti nevykeliu konservatoriu politiniu (tiksliau butu - gaujos, šutvės) sprendimu. Neplėtosiu čia giminystės ir švogerystės ryšių...

61099. cholera2010-07-05 20:49
sikart, bravo poskui!nors nesusilaike ir pradejo, kaip iprasta, nuo savo busto lokacijos refleksiju, taciau finisa pasieke aiskia kritika vekso chalturininiku atzvilgiu. uz "cepos" fabula 10 balu!

61104. pl ir daug daug mano bendraminčių, neturinčių interneto :-) 2010-07-05 22:58
taip, patilčių menas visai mūsų nežavi. Be to, tiltai patys savaime yra ne tik technikos, bet ir meno kūriniai, ir jokių fintikliuškų, darkančių jų meniškai išriestas arkas, visai nereikia, NEREIKIA, NEREIKIA. Tiltų architektai turėtų teisę paduoti tokius darkytojus į teismą. Vargas tik tiems, kurių nėra gyvųjų tarpe. Bet mes, Vilniaus miesto piliečiai, rėkiame vietoje jų - NEREIKIA.

61106. Likimo ironija2010-07-05 23:13
Viskas teisinga - tam vieta po tiltu. Patiltės- alternatyva paloviui:)

61139. Kas tas Poškus :-( 2010-07-07 07:43
Ką, ponaitis, pts esate sukūręs?Paprastai nieko nesugebantys moka tik viską kritikuoti,arba pasidarkyti su š. estetika.

61142. nesinervinkit2010-07-07 09:29
valdovu rumai gerai......tikras daiktas nors ir ``poddelka``..........o visus pakaruoklius,vamzdzius ir kitokius s.... Neris nuplaus ir nunes zemyn upe.....net priminimo neliks

61169. buhalteris2010-07-07 13:13
tai dabar zinosit kiek kainuoja skulptura padaryt...

61208. tautosakos žinovui ir savižudžių gerbėjui2010-07-08 00:57
Gėda redakcijai už tokią neįgalią kritiką! Kas galvoje, tas ir ant liežuvio.

61235. zmogus :-( 2010-07-08 15:10
Ko cia tas Poskus kisa savo nesamones. Jei kritikuoja tai bent normaliai kritikuotu, o cia pliurpia ir rodo savo didi durnuma ir neisprusima apie si mena.

61255. ...2010-07-08 23:04
kiau kiau kiau... blogai yra su sitais naujaisiais menais, ir nera ko kiaukseti ant Poskaus. teisybe isklojo. va, zoles sienaut mieste babkiu turbut nebeliko, kaip ir ziema sniego kast ir pavasari siuksliu rinkti, o viskokiai velniavai atsiranda. tai miela ta musu savivaldybe, rupinasi, kad dvasingi butume mielame sostines bomzyne

61317. bet2010-07-10 19:48
Bet baisiausi ne pakaruokliai po tiltais, o ta didelė būda netoli Mindaugo tilto, vadinama Fluxus uostas. Koks uostas, ponai, pasižiūrėkite atsimerkę, jei bent kiek estetinio jausmo dar turite. Klaikus svetimkūnis ant Neries kranto. Gaila, kad ledonešis tik pajudino, o ne nuskandino. Dabar išdažė tokia spalva, kokia dažydavo sovietiniais metais viešus tualetus ir laiko tą baidyklę toliau. Nenustebčiau, jei atsirastų teigiamų teroristų ir tą būdą susprogdintų. dar ačiū pasakytume. Vargšė Neris.

61319. sadrt 2010-07-11 19:47
bet klausimas kur kas rimtesnis - kur kada kox buvo vildziunui konkursas? kodel po keliu atmetimu vekso projektuose, JIS VISTIEK ISLINDO? KAS VYSKTA, ALIO!!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:15 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba