Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
 OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

VERTIMAI

Žaliosios girios aidas

OLES ILČENKO

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Žalgirio mūšis“. Iš Dieboldo Schillingo kronikos (XV a. antra pusė)



                Skiriama Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms

          I.

          Žemaitija



          nuo jūros vėjo
          sumirksta stiebai ir kamienai
          medžiai ir žolės eina ant pirštų galiukų
          per įkypą lietų
          medžiai linksta
          žolės lankstos
          bet nepasiduoda

          lietūs merkią Romovę
          nenuolankioji Žemaitija
          Жмудь
          Samogitia
          vėlei, vis vėlei kyla prieš svetimuosius
          tos žolės įsišaknijusios
          medžiai nenugalimi
          laiko šią amžiną žemę

          petys į petį
          ranka rankon
          pėdà pėdón
          žengia stosiantys
          prieš juodus kryžius
          geležies žvangesį
          žengia nušluosiantys
          savo strėlėmis
          savo ietimis
          vìsa atliekama svetima pikta
          Didžiojoj Kunigaikštystėj
          savo namuos

          jie jau žengia
          nuo Nemuno krantų
          nuo Ventos žemumų
          iš visų šalių jie žengia
          ir raitelis ant balto žirgo
          jau traukia kardą iš makšties
          plienas
          galia
          didžiulė užeis kova
          ar šlovė bus didinga
          ar gyvenimas bus ir laisvė
          ar užsižiūrės moteris
          su šviesbruviu vaikeliu ant rankų
          į vaiskų tolį
          ar stovės per amžius
          išlakios pušų žvakės Krašto paežerėse



          II.

          Vytautas



          gal verta įsižiūrėti įsiklausyti
          perprasti paukščių ir žvėrių kalbą
          duoti žirgui pasūdytos duonos
          ir išgirst jo mintis
          krankimą varnų
          ką jis reiškia
          klyksmą žuvėdrų
          ką kalba balsai šie ant jūros
          šmėkšteli stumbro šešėlis miške
          kokia jo užuomina

          kol kas dar žiema
          kol kas dar sniegai
          bet spindulys netikėtas ir šiltas
          judrus nepagaunamas
          veik jau pavasario
          prakalba kunigaikščiui
          ruošk žirgą ir jo balną
          kardą paglostyk ir pabučiuok širdingai kaip žmoną
          eižės ledai skilinės ir išeis
          plieno ledai plūs nesulaikomai
          į laisvus slėnius
          į eglių kalvą
          į žalią girią

          kunigaikšti
          eis ledas tau iš paskos
          plienas prieš plieną
          galia prieš galią
          garbė prieš gėdą
          kilnumas eis prieš niekšystę
          štai šitaip vìsa ir klosis

          Vytautai Vytautai
          argi tau lengva
          ar lengva būt kunigaikščiu
          ar lengva tiesiog tau būti
          pamiršti baimę dvejas
          kartais palytinčias širdį
          tarytum aštriu peiliu
          ar liežuviu gyvatės

          baimė dvejonės liūsmas
          ieško plyšio didžioj širdy
          gviešiasi jon įsigaut įsikurti

          Vytautai kunigaikšti
          tavo akys paraudo nuo nemigos
          dar per anksti nemiegot
          per anksti kardo rankeną spausti vidurnakty
          vasarą vìsa įvyks
          karštą ant lauko
          dar tik pavasaris siųsk
          patikimiausius žygūnus į platų pasaulį

          kunigaikšti mūs kunigaikšti
          rink savo kariuomenę pulkas prie pulko
          iš žemių visų nuo jūros lig jūros
          Kijevo ir Starodubo
          Brastos ir Kremeneco pulkų
          tik devynios dešimtys ir vienas
          klausyk savo Krašto gyvių ir augmenų kalbos
          kas jei ne vanagas ir ne vilkai
          apsakys tau teisybę
          klausykis gegutės josios kukavimas
          doras bylojimas kad šitą vasarą
          tu išgyvensi
          tada nugalėsi
          tu būsi
          tu būsi
          tu būsi

          kunigaištis taurę midaus
          stato tuščią ant stalo
          įsiklauso į tylą
          tyla tarytum stiklas netyli
          nuo vasaros pakilumėlės
          girdėti aidas joje tolimo mūšio
          kardų skambesys
          kanopų dundėjimas
          riksmas dejonė
          daina ir strėlės
          užkimę balsai nežudyk

          Vytautai
          šlovė yra kraujas ir nuovargis
          tūkstančiai belaisvių ir nukautųjų
          šlovė yra taip pat
          šviesbruvės moters sūnus rankas į tave ištiesęs



          III.

          Tanenbergas



          Vytauto raitija mindžikuoja žvalgos į dešinę
          į šauktinių kariuomenę
          žvalgos į priekį tenai kur su riteriais savo
          stovi Valenrodas

          jau vidudienis
          dabesys iš pat ryto
          lietum apraudojo visus
          žūsiančius dieną nelaĩmią

          lietuvių vėliavos lenkų ir ukrainų
          stovi nepajuda
          jie jau pasimeldė
          juos motinos jau apraudojo

          reikia tiesiog stovėt
          laukt kunigaikščio ženklo
          kol suskardės trimitai kol pajudės kariuomenė
          tiesiog išstovėti kai švystels patrankų ugnys
          tada jau pirmyn
          rikiuote banga viesulu riteriams smogti
          ir pasitraukti
          lyg juos privilioti
          lyg pasikviest į svečius

          sunku
          teutonams
          vilkti
          savo kūnus kaustytus geležia
          sunku smogti lietuviams nelengva ir atsitraukti
          iš kur tie varnai ir tos varnos virš teutonų galvų
          nejaugi
          juodasparniai ką nors numano

          strėlių debesis
          kūnų dundesys
          judant
          ir nuogi kardai spindintys kraujais
          kunigaikščio šūksmai
          aidintys laukais

          pilka žemė darosi
          tamsi geria
          kraują
          vis naują neliauja
          geria lig soties
          lietaus
          tartum nebuvę
          juodas sparnas
          užmerks akis tiems

          kurių nemažai jau prikrito

          Jogaila kairėj
          Dželal-ed-Dinas dešinėj
          Vytautai tu juk vienas

          banga prieš bangą
          karys prieš karį
          kardas prieš kardą
          akis į akį
          tokios kautynės
          marios krauju numazgotų veidų
          kirstynės

          iečių spiečiai lėktè
          strėlių lietūs kirstè
          Vytautai tie graudesiai praeis
          su dienų naktų gailesiais
          dėl narsos neskaudės širdies
          gal net teutono gailėsies

          o jau ir didysis magistras krito
          ieško kelio sielos pakrikusios
          į dangų kur lygūs visi
          atleisti Aukščiausio prašyk

          priešas sprunka kur akys ves
          ir jau apsunko ranka

          riterių du šimtu
          miega veidu į žemę
          stiebai taikos priglust
          prie žaizdų kur jau neužgis
          pilkos vakaro miglos
          atgulusius supsto
          Ordinas krito
          į žolę
          Kunigaikštystė Didžioji stovi
          akimirka amžinoji



          * * *


          rusvaplaukė mergaitė
          po šimtmečių
          po šešių šimtų metų
          stovės prieš kunigaikščio portretą
          tada vaikštinės po žalias pievas
          vaikštinės po visokias žalias girias
          išdykaus
          ir ūmai prisimins
          kunigaikščio Vytauto akis
          ne tą išraišką gebėtą perteikti dailininko
          o gyvą ir tikrą
          kaip kad ir žvelgė šaunus ir narsus kunigaikštis

          mergaitė rašo vytele ant smėlio
          ant smėlio švaraus
          iš jūros ar ežero
          keturis skaičius 1410
          pamatinius lemiamus šlovingus



          Iš ukrainų kalbos vertė VLADAS BRAZIŪNAS
 

Skaitytojų vertinimai


61257. jona :-) 2010-07-08 23:27
Eilėraštis labai gražus, bet, vis tik liūdna kad, ta pasiekta šlovė aplaistyta upeliais kraujo... Šių švenčių metu perverčiau bent kelias Lietuvos istorijos knygas ir įsitikinau, kad lietuviai buvo labai karingi ir ganėtinai žiaurūs... paguoda tik tokia, kad ir kaimynai buvo panašūs...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:13 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba