Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
 RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
• AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

KNYGOS

Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių

RIČARDAS ŠILEIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija
Štai ta akimirka, kai poetė Regina
Katinaitė-Lumpickienė tampa oficialia laureate

Ričardo Šileikos nuotrauka



  • Laisvamanis aukštaitis kikilis karštadienį plyšavo savo giesmelę vidury Utenos, absoliučiai nekreipdamas domės į jį fotografuojantį Benediktą Januševičių. Po aštuonių minučių trys vilniškiai šį tą pietavo Maironio (gatvės) vartotojų kooperatyvo „Seklyčioje“. Saulė gamino tirštus ir tvankius šešėlius. Alsiai kvepėjo tujomis. Kiekvienas pilietis prakaitavo individualiai.

    Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios užšventoriaus dobilienoj Marius Burokas tuoj ėmė grybauti. Drūtasprandžiai makavykai viliote viliojo profesionalią akį. O Ričardui Šileikai kas beliko? Rankioti čionykštes – beje, neprastas, – geležėles.

    Arkangelas Mykolas trimitavo sau ir dangui. Į tą Antano Deveikio medinę, skarda dengta skulptūrą ne kartą galvą užvertęs – aišku, būdamas paauglys ir jau jaunuolis, – stebeilijosi ir Alfonsas Nyka-Niliūnas.

    

  • Tai štai taip – tikėkite – ir prasidėjo 2010 metų tarptautinė poezijos šventė „...ir saulas diementas žėruos...“ A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė svetingai ir kruopščiai sutiko pavienius ir kolektyvius poetus ir, pasiūliusi po stiklą gaivinančios gelmių versmės, nuvežė į gyvenamąjį punktą Salų viensėdijon. Dešiniajame Alaušo krante sutūpę svečiai iš Gruzijos (Besarionas Khvedelidzė), Kroatijos (Stanka Gjurić), Škotijos (Nancy Somerville), Rusijos (Vitalijus Dmitrijevas ir Tatjana Semionova) ir Lietuvos (Alis Balbierius, Marius Burokas, Viktoras Rudžianskas, Elena Karnauskaitė, Benediktas Januševičius, Petras Panavas, Vytautas Kaziela, Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė, Stepas Eitminavičius, Regina Katinaitė-Lumpickienė) spėjo užsitraukti dūmą ir gurkštelėti kavos.

    

  • Vytautas Valiušis jau lūkuriuoja prie savo muziejaus. Ok, daug kas pakito perkito senojoje Leliūnų mokykloje įkurtame ir štai tik ką šviežiai suremontuotame muziejuje. Per pastaruosius porą metų kieme pridygo skulptūrų. Mano akis ir kitų bendražygių užpakalius traukte pritraukė Henriko Orakausko kompozicija „Katinas, laukiantis nušvitimo“. Verta buvo stebėtis Besariono Khvedelidzės atkaklumu. Jis iš muziejaus šeimininko kaulyte išsikaulijo dovaną. Vytautas ištiesė jam stebuklingą molio dzvanelį. Skambteli sykį – tuoj ramus tampi, skambteli kitą – nusišypsai, skambteli dar sykį – vyno užsigeidi.

    

  • Alis Balbierius, galvą apsimuturiavęs juodaspalve skarelaite, irgi neieškojo žodžio kišenėje. Būtų (o gal ir prasimanytų?) nuotykių apie kolegas prisiminimus pasakojo it anekdotus, įtikinamumo dėlei vis įterpdamas keturraidį rusišką jaustuką. Taip nepastebimai vėlyvas vakaras perėjo į ankstyvą naktį. Su geriausios festivalininko barzdos savininku (jam įteiktas net sertifikatas) Viktoru Rudžiansku išgurkšnojome vidurnakčio kavą ir pasilikome prie savo nuomonių.

    

  • Vilma Fiokla tikina, kad uodai ypač vertina pirmos grupės kraują. Mat kodėl visokiasparnė vabzdija taip mane išskirtinai mėgsta. Įdomu, ir kokio gi tame kraujyje skonio pigmento įmaišyta?

    Kitą rytą sodybos „Alaušynė“ barmenė Rima Vitienė kiekvienam iškepė kiaušinienės. O šiek tiek nepastebima vertėjautoja, fotografuotoja, lydėtoja Karolina Lapinaitė kukliai paragino ropštis čia pat pričiuožusian autobusan. Labai graži festivalio rengėjų mada yra parodyti ką žiūrima. Tad šįsyk visų dėmesiui – Jūratės Mitalienės tapytos drobės kultūros centro dailės galerijoje, Vytauto Kazielos fotografijos iš būtųjų poezijos švenčių pačioje bibliotekoje.

    

  • Anot Viktoro, kiekvienąsyk gruzinai į šį festivalį atvažiuoja vis kietesni. Šiemet Lietuvą pasiekti pavyko Besarionui Khvedelidzei. Besarionas, arba trumpiau Beso (oho, net keturių romanų ir keturių apsakymų rinkinių autorius!), vos atkakęs festivalin rėžė tostą po tosto. Ir tūla proga kartojo, kad Lietuva yra pati poetiškiausia šalis. Vežiojamas po Aukštaitijos nacionalinį parką, svečias toleravo tik galinę autobuso sėdynę. Ji jam buvo pati minkščiausia pasaulyje. Beso Mariui Burokui įteikė azerbaidžaniečių ir gruzinų šiuolaikinės prozos almanachą „Krasnij most“ ir įrašė „Aš šią knygą dovanoju Lietuvos literatūrai!“

    

  • Įsukus Palūšėn, visuotinai buvo prisiminta poetė Lidija Šimkutė, prieš porą metų savavališkai gulėjusi kryžiumi čionykštėje bažnytėlėje. Bet kas prisimins mūsų brangiąją lietuvių literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę, kurios gimimo 165 metų jubiliejus minimas? Tą, kurios veidas puošė popierinio lito aversą. O reversan dailininkas Giedrius Jonaitis „įmontavo“ medinės architektūros šedevrą – Palūšės šv. Juozapo bažnyčią, kurios šventoriuje poetai ir poetės štai mina birželio žolę. Utenos kultūros centro direktorė Asta Motuzienė negailestingai šypsojosi, gi Petras Panavas dalijosi savo mokytojo įspūdžiais, atmiešdamas juos lietuvių kilmės anekdotais.

  • Linkmenų seniūno Jono Aleknos žmona Loreta poetus draugingai lydi po visus Aukštaitijos nacionalinio parko užkaborius, ragina kopti Ginučių piliakalnin ir Ladakalnin. Pasakoja apie augalus ir žvėris. Apie Šakarvos miške plintančią kadagių populiaciją.

    – Bebro uodega labai neskani, kaip lašiniai, – raukosi Vytautas Kaziela.

    

  • Stripeikių bitininkystės muziejuje nei viena ir nei vienas nebuvo sugelti. Lietuvis Stepas Eitminavičius su kroate Stanka Gjurić pademonstravo Europos Sąjungoje dar niekur neregėtą voliotinį. Marius ir Vilma absoliučiai be reikalo pasisupo – net neįtikėtina – čia esančiose sūpynėse. Muziejaus žalumynuose tobulai baltavo Petro Panavo galva. Ką gi, nebus palankesnės progos suburti festivalininkus prie kvepiančio vešlaus jazminų krūmo. Ei, supulkim krūvon fotografuotis!

    

  • Visagino viešosios bibliotekos direktorė Dalia Sargūnienė plačiai atlapojo bibliotekos Meno galerijos duris. Prie tualeto kaipmat išsirikiavo mišri eilutė. Pustuščiame šeštadienio mieste paaugliai spardė gausius pušų kankorėžėlius. Man pasigirdo, kad trakštelėjo atsukamas brendžio kamštis. Alis Balbierius atsispindėjo įrėmintos fotografijos stikle. O Vitalijus Dmitrijevas rankosna paėmė gitarą. Liudininkų nuomone, trečios dainos nebereikėjo. Aš absoliučiai neprieštaravau, nes akių neatitraukdamas sekiau ryškiaornamentę Elenos Karnauskaitės bliuzelę.

    

  • Juknėnuose prie privačios parduotuvėlės stovėjusiame automobilyje vyras ir moteris godžiai šlamštė šokoladą su neskaldytais riešutais. Dešinėje, obels paunksnėje, stovėjo gėlėmis apkarstyta savadarbė patranka. Antaninių vidurdienio vėjas su kitais vėjais vertė ant žemės vėliavas, plaukus bloškė į akis, į burnas, į kitų veidus. Miškinių sodybos atšlaime išrikiuoti mediniai suolai pamažėl pamažėl pilnėjo sėdėtojų. Sodybos muziejininkės Rimos Gaidienės surinktas svaigus lauko gėlių bukietas degė Rūtos Vaičiūnaitės rankose. Po kelių minučių ši puokštė bus įteikta šiųmetės Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatei Reginai Katinaitei-Lumpickienei. Vėjūkštis plakė Reginos kaklo geltoną šilko skarutę. Pasveikinti atkako ir rašytojas Vytautas Račickas.

    Mažosios Antano Miškinio literatūrinės premijos sulaukė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos abiturientas Julius Čepukėnas.

    

  • – Taip maloniai tingiu, – žiovauja lovoj tysodamas Alis Balbierius. Ketvirtą Antaninių ryto valandą jis šlepsi prie durų, veria, kvėpuoja kvėpuoja, iškišęs galvą. Jo įprastinė miegotvarkė festivalyje buvo išbalansuota. Beveik tuo metu uodais kaipmat aplimpamas nuogalius pokštelėjo (tiksliau netgi tėkštelėjo) Giedrio vandenin. Prie ežero žydėjo rausvutėliai sinavadai. Po Besariono padu trakštelėjo vynuoginės sraigės kiaukutas. Marius godžiai sukirto prie Alaušo pakrantės augančio bananmedžio vaisių. O Vytautas Kaziela mano kišenėn įmetė keliatūkstantmetį akmenytį iš Pompėjos.

    – Aukštaitijos miškuose pasiklydę poetai, – sako Regina, – kaip gražiai skamba.

    

  • Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje ansamblio „4 Tango“ kvartetas Kristina (akordeonas), Feliksas (fortepijonas), Birutė (altas) ir Donatas (kontrabosas) atliko Astoro Piazzollos kūrinius. Poezijos popietės oratorius ir moderatorius Stepas Eitminavičius balsiai nuogąstavo, kad publika muzikantams plojo gausiau ir intensyviau negu poetams. Nieko smerktina, iškentėsim. Netgi jeigu mūsų tekstus pagrauš samdytos aštriadantės graužikės, –­ kaip antai atsitiko Alvydo Katino eilėraštlapiui.

    

  • Atvėsus orams, Vasilijaus žmonai Tatjanai Semionovai teko sukti Utenos maximon ir įsigyti ką šiltelesnio dėvėtino, o būtent pusmegztinį su pusgobtuviu. Ugnei Burokaitei ir Nojui Šileikai Petras Panavas dovanojo ir išsyk autografavo savo eilėraščių vaikams knygeles „Sugrįžkit, gervelės…“ Alio Balbieriaus ir Benedikto Januševičiaus fotoaparatų atminties kortelėse jau stigo virtualios vietos. Tyliai stebėjausi, kaip ta poetė Nancy Somerville ėmėsi auginti gyvates? Įtart neįtartum.

    

  • Stotelėje prie Vanaginės sodų pirmadienio ryto dešimtą valandą sėdiniavo Marcelijus Martinaitis. Man vis dar maudė žaizdotą viršugalvį. Tebekeikiau prie Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įkastą žemaūgį kelženklį, ant kurio skardos, tikėtina, liko mano galvos odos ir plaukų pavyzdžių.
  •  

    Skaitytojų vertinimai


    61066. paltarokas2010-07-05 10:27
    Graziai prirasyta. tik apie isgertuves nereikejo nutyleti, nes zmones gali prisigalvoti, kad buvo gerta iki baltosios karstines. matyt, taip ir nutiko...

    61075. selė :-) 2010-07-05 11:38
    Viskas pakankamai gražu, išskyrus pabaigą- net užsimerkiau, kad nepamatyčiau.

    61095. terra2010-07-05 16:35
    kažkokios nesąmonės

    61112. xX2010-07-06 09:11
    aukščiausias socialumo laipsnis RŠ tekstuose.

    61162. terra2010-07-07 11:12
    ir ką reiškia tas socialumas?

    61168. replikiorius2010-07-07 13:09
    socialumas, terra, yra tada, kai Belovežo girioj dulkinamos stirnos pavaizduotos kaip genealumo ir šedevro įsikūnijimas, o visi kiti yra "mažaraščiai". Pasirinkimas aiškus. Iškrypimas irgi.

    pas xxą lygiai toks pats mąstymas. Kaip tik padebesiuose dabar gali stebėti visą socialumo grožį, bei xxo šlykštumą

    61187. terra2010-07-07 17:32
    nieko nesupratau, replikoriau, plačiau prašyčiau - kokios stirnos? kurie yra mažaraščiai? ir - kodėl? kas tas xxas? kuo jis šlykštus?

    Parašykite savo nuomonę

    Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
    Vardas arba parašas:
    El. pašto adresas:
    Straipsnio vertinimas:

    Kultūros kalendorius
    nuo 2011 m. Spalio

    PATKPŠS

     1 2
    3 4 5 6 7 8 9
    10 11 12 13 14 15 16
    17 18 19 20 21 22 23
    24 25 26 27 28 29 30
    31  

     1 2 3 4 5 6
    7 8 9 10 11 12 13
    14 15 16 17 18 19 20
    21 22 23 24 25 26 27
    28 29 30  

     1 2 3 4
    5 6 7 8 9 10 11
    12 13 14 15 16 17 18
    19 20 21 22 23 24 25
    26 27 28 29 30 31  

    Nuorodos


    Kultūros diskusijų forumas,
    Kultūros vartai,
    Kultūros institucijos,
    Meno galerijos,
    Meno bankas 
    DAILĖ“, „VILNIUS“,
    7 MENO DIENOS“,
    ŠIAURĖS ATĖNAI“,
    LITERATŪRA IR MENAS“,
    NEMUNAS“,
    UŽUPIO ŽURNALAS
    Lietuva internete

    Rodoma versija 14 iš 14 
    2:26:12 Oct 17, 2011   
    Oct 2010 Oct 2012
    Sąrašas   Archyvas   Pagalba