Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-07-02 nr. 3291

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• VLADAS ŠIMKUS.
Aviliai
30
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• ARŪNĄ GELŪNĄ kalbina MINDAUGAS PELECKIS.
Arūnas Gelūnas: „Lietuvos kultūrinis gyvenimas turėtų būti draugiškesnis žmogui“
11
• Santaros-Šviesos suvažiavimas1
• ARŪNAS STREIKUS.
Kultūros sovietizavimo projektai ir pirmieji rezultatai
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Plebėjiškas žvilgsnis į europietiškų daigų puoselėjimą

KNYGOS 
• RIČARDAS ŠILEIKA.
Birželio 13-osios dienos ilgumas – septyniolika valandų ir trylika minučių
7
• RITA IVINSKYTĖ.
Apie tėvynės meilę, literatūrą ir istorijos rašymą žaliai
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Festivalyje „Tylos!“ triukšmauta saikingai (3)
1
• IRENĄ LIUTIKAITĘ kalbina SVAJŪNAS SABALIAUSKAS.
„Teatras – mano gyvenimas“

DAILĖ 
• NERINGA MARKAUSKAITĖ.
Sąsajos keramikų kūriniuose
• VIDAS POŠKUS.
Pakaruokliai po Vilniaus tiltais
12

MUZIKA 
• AUDRONĘ ŽIŪRAITYTĘ kalbina VITA MOZŪRAITĖ.
„Noriu visada rašyti džiaugdamasi, bet ne visada pavyksta“
 AUŠRA ŽIČKIENĖ.
Išgiedotos istorijos skaitymai
1

KRONIKA 
• EGLĖ GRICIUVIENĖ, BIRUTĖ VERBIEJŪTĖ.
Vytauto Urbanavičiaus darbų paroda „Sugrąžinta praeitis“

POEZIJA 
• DAIVA BRADAITYTĖ.
Iš sekretorės dienoraščių
19

PROZA 
• KAZIMIERAS PŪRAS.
Amžinoji ugnis
4

VERTIMAI 
• OLES ILČENKO.
Žaliosios girios aidas
1
• ULADZIMER ARLOU.
Skorinos biblioteka Londone
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Vertė
6

KULTŪRA 
• Įteikta aštuntoji A. Vaičiulaičio literatūrinė premija
• Petro Cvirkos literatūrinė premija

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
In memoriam
1

DE PROFUNDIS
ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat ar jaučiat
 
• Iš archeologų darbo aikštelės...5
• DANIEL GLATTAUER.
Gebėjimo klausytis testas
1
• VYDAS ASTAS.
Kalbos pamokėlė areštinėje
3

Šatėnų prieglobstis 
• Penkioliktoji savaitė76

MUZIKA

Išgiedotos istorijos skaitymai

AUŠRA ŽIČKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Karinių-istorinių dainų ir sutartinių CD albumas „Išjoj brolis karelin“: LDK laikotarpio dainos, XVII-XIX a. dainos.
Sudarytojai Evaldas Vyčinas, Daiva Vyčinienė. Šilalės kraštiečių draugija, 2010

Artėja liepos 15-oji – Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių sukaktis, kai kam suvirpinsianti kokią vieną sielos stygelę, o kai kam sukelsianti gal ištisą rezonansą. Vienas, pasitikdamas šią datą ir nepamiršdamas, kad sukako 20 metų, kai atkūrėme Lietuvos valstybę, gal tyliai apmąstys jam svarbias istorinės atminties apraiškas, o kitam gal svarbiau deklaruoti tai, ką jaučia, dalytis svarbių datų inspiruotu kūrybingumu su visuomene. Žalgiris, valstybės atgimimas ataidi ir daugeliu gražių minčių, ir prasmingų – vienkartinių ir ilgam pasiliksiančių, mažų ir didelių – darbų darbelių. Kas sodina ąžuolėlius, kas gaminasi šarvus ir mokosi valdyti kalaviją, kad galėtų dalyvauti mūšio inscenizacijoje ir pajusti jo dvasią, kas, paniręs į istorinių dokumentų dulkes, audžia mokslinę mintį, ketindamas įrodyti iki šiol nežinotą tiesą, atskleisti nežinotą faktą, kas tokia proga suskato pasidomėti savo gimtinės istorija ir proistore bei pasidalyti žiniomis su kraštiečiais, kas rengia knygą, kas piešia, griežia...

Yra, kas dainuoja. Būtent taip – virpindami gerkles, širdis, sielas ir protus –­ Žalgirį ir Lietuvos laisvę skelbia nedideliame, bet tvirtame, ištikimame bend­raminčių būrelyje. Folkloro ansamblis „Visi“ (vadovas Evaldas Vyčinas) ir sutartinių giedotojų grupė „Trys keturiose“ (vadovė Daiva Vyčinienė) pasitikdami, apmąstydami neeilines datas išleido savo ne vienerius metus kurtą darbą – dvie­jų kompaktinių plokštelių rinkinį „Išjoj brolis karelin: karinės-istorinės dainos ir sutartinės“. Jame interpretuojamas sutartines ir dainas plokštelių sudarytojai skiria dviem – LDK ir XVII–XIX a. karų –­ laikotarpiams.

Mums įprasta, suprantama apdainuoti visa, kas brangu, džiugina ir visa, kas skaudu ir nepakeliama. Dainavome prie barikadų prieš 20 metų, nežinodami, kokią lemtį pasitiksime. Esame liudininkai, kaip naujos dainos pasipylė ir paplito siau­bingų pokario įvykių fone. Jas pamena ir neretai su ašaromis akyse dainuoja tų įvykių amžininkai. Savo laiku apdainavome triumfališką, bet kartu tragišką Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, Vilniaus vadavimą. Skaudžiai apdainuotas Pirmasis pasaulinis karas, atnešęs didžiulę sumaištį į sėslų, uždarą Lietuvos kaimą. Ne mažiau skaudžios ir caro armijos rekrūtų dainos. Naujomis, išskirtinėmis, tačiau pasikeitus kelioms kartoms pasimiršusiomis dainomis liejosi ir XVII–XIX a. karų, sukilimų, suiručių laikotarpių nerimas.

„Visi“ ir „Trys keturiose“ pasirinko būtent numanomą chronologinį dainų sudėstymo būdą. Klausytojas pamažėliais vedamas per ilgą autentiška kolektyvinės kūrybos kultuve išvelėto, kočėlu iškočioto, brūkliu nubrūžinto švytinčio muzikos ir žodžio meno gyvavimo laikotarpį (numanomai priskiriamą LDK laikams, bet pranykstantį tolimos istorijos gelmėse) iki ryškaus lūžio, keistai (bet turbūt dėsningai) sutampančio su LDK gyvavimo pabaiga. Jei sutartinės, senosios dainos karą apgieda kanoniškai pakylėta, jokių individualių ypatybių, buitinių smulkmenų netoleruojančia metaforų kupina maniera, tai XVII–XVIII ir ypač XIX a. gimsta ir įsitvirtina naujas stilius. Vyrų – karių, sukilėlių – kuriamų dainų tekstuose pasigirsta epinis detalus, „kronikinis“ pasakojimas, įvykius stengiamasi sueiliuoti, nepamirštant lengvai pasijuokti, nusistebėti neįprasta priešų armijos apranga, jos dėvėsena, svetimtaučių įsibrovėlių elgsena. Suskamba lig tol negirdėtos vyriškos jojimo arba žygio ritmo melodijos, o iš metaforų ūko išplaukusi karų panorama taip įaudrina klausytojo fantaziją, jog įgavę apčiuopiamą pavidalą vaizdai ima „plaukti“ tarsi kokia istorinio kino juosta. Nejučia įsivaizduoji apdainuojamus žalnierėlius, jų pentinėlius, giverėlius, buksvas, karabinus, jojančių pulkų vilnijimą, būgnų dundesį, ryškiai, kartais net drastiškai perteikiamas mūšio, mirties, ekstremalių išgyvenimų spalvas...

Bene pora valandų trukęs puikus garsų ir fantazijos spektaklis baigiasi taip, lyg po pertraukos atsipeikėję klausytojai-įsivaizduotojai būtų kviečiami į antrąją dalį. Joje (dar neparengtoje ir neišleistoje) turėtų būti XX a. karų ir istorinių įvykių refleksija, stebinsianti kitokia išraiška.

Nemenkas tokio ilgo laikotarpio ir skirtingos stilistikos karinių-istorinių dainų pluoštas folkloro ansamblių repertuare – kone išskirtinis ar bent retas reiškinys. Sunku tokio žanro dainas aktualizuoti, dainuoti „kaip sau“, ir kartu įtikinti klausytoją. Uždavinys ne iš lengvųjų. Plokštelėse pateikta kone viso mūsų dainų paveldo projekcija – iš nebūties prikeltos, todėl neišvengiamai individualių kūrybinių sugebėjimų reikalaujančios sutartinės, Liudviko Rėzos, Christiano Barčo, Antano ir Jono Juškų surinktos ir išleistos melodijos, seniai apdainuotų, bet pamirštų XVII–XIX a. karų, sukilimų dainos, kurias besaugo tik seni laikraščiai, archyvų rankraščiai. Lankstinuko pratarmėje užsimenama, kad kitaip į širdis įsirėžia dainos, prieš keletą dešimtmečių girdėtos ir išmoktos tiesiai iš dainininkų lūpų.

Plokštelėse girdimi visų Lietuvos regionų balsai, nors dominuoja šiaurės rytų Aukštaitija ir pietryčių Žemaitija. Tokį dominavimą lėmė susiklosčiusi abiejų kolektyvų specifika. Negalima tikėtis, kad išgirsime ir gėrėsimės visų regionų dainavimo stilistika, tai būtų per didelis siekis. Visi regioniniai dainavimo tradicijų niuansai niveliuojasi, nes vedančiųjų dainininkų tembrai, visų dainų tesitūra, net ir dainų tempai panašūs, melodijos nevarijuojamos (išskyrus kelias išimtis). Sąskambius tirština žemame diapazone skambantys moterų balsai, nenatūraliai „užtamsinti“ jų tembrai. Taip pabrėžiama, kad interpretuojamos išskirtinių, nelengvų, įtampos, nelaimių kupinų laikotarpių akivaizdoje gimusios dainos. Dėl stabilaus, neblaškančio, nieko neimituojančio interpretavimo stiliaus niuansų abi kompaktinės plokštelės įgauna vientiso muzikinio spektaklio bruožų. Dainos ne „pagražinamos“ tirštinant faktūrą, harmonizuojant, instrumentuojant. Jos padainuotos, išjaustos, įsisąmonintos, pridedant tai, ką liepė širdis ir leido balsas. Tai kažkas tarpinio tarp folkloro ir šiuolaikinės folklorinės kūrybos, kurios andai dainavę ir mūsų istoriją išdainavę žmonės greičiausiai neatpažintų. Tačiau dabar klausyti, suprasti ir išgirsti turime mes.

Taip ir įsivaizduoju, kiek netikėtų dalykų galėtų atrasti mąstantys, smalsūs jaunuoliai, jei abi plokštelės skambėtų vyresniųjų klasių integruoto mokymo pamokose, kuriose būtų dėstoma mūsų šalies, jos karų istorija (dainos ją puikiai papildo, paaiškina, paprastai, bet įtaigiai iliustruoja). Arba – studentai istorikai, nutarę panirti į kitokią istorijos dimensiją. Arba – karo muziejaus lankytojai naktinėje programoje: įsitaisytų sau kur kampelyje ir klausytų, permąstydami prieš tai girdėtą sodrų muziejaus gido pasakojimą (atrodo, lygiai taip plokštelių rinkinys ir buvo pristatytas gegužės 15 d.). Arba – tu, klausydamas šiaip sau, panoręs išgirsti ir pajausti, kaip turbūt keliolika, jei ne kelios dešimtys mūsų protėvių kartų jungiasi į galingą balsų ir pobalsių chorą, giedantį, tęsiantį, atnaujinantį tą pačią giesmę ir kalbantį tavo sielai.

 

Skaitytojų vertinimai


70125. Alfonsas :-) 2011-08-02 20:16
NUOSTABU! Jūsų patriotinės mintys apie Žalgirio mūšį, apie mūsų valstybės atgimimą ir meilę savo gimtinės istorijai, mane giliai sujaudino. Šiuo atžvillgiu mes bendraminčiai. Mane labai sudomino Jūsų "Išjoj brolis karelin..." ir tai, kad Jūs Kelmės- mano gimtinės istorijos tyrinėtojas. Aš ne istorikas ir, gaila, ne muzikas bet manyje glūdi gilus meilės jausmas Lietuvai, jos didingai istorijai, mūsų protėviams, gimtajam kraštui. Kaip tik, artėjantis Žalgirio mūšio jubiliejus mane paskatno išlieti tuos jausmus. Taip atsirado mano sudaryta ir išleista knyga- albumas "Pergalė Žalgirio mūšyje", kuriame surinkti ir visuomenei pristatyti visi žymesni meno kūriniai apie Žalgirio mūšį. Dar kaupiasi mintys apie gimtojo krašto- Kelmės istorinės monografijos sudaryą ir išleidimą. Todėl mūsų redaktorių kolektyvas prašysime Jūsų pagalbos ir kviesime bendradarbiauti. Malonu būtų Jūsų dalyvavimas šiame darbe. Su geriausiais linkėjimais. Alfonsas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 14 iš 14 
2:26:11 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba