Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-10-27 nr. 3115

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
VĖLINIŲ
51
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jurgita Mikutytė.
ŽVILGSNIS Į KAIMYNO VERTĖJO DARŽĄ
1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (2)
3
• Jūratė Baranova.
KAIP TAPTI SAUKOS KŪRYBOS ŽINOVU?
18

POKALBIAI 
 PO TĖČIO NUMYLĖTU ĄŽUOLU1

KNYGOS 
• Rūta Šlapkauskaitė.
YANNO MARTELIO „PI GYVENIMAS“: LYGTIS SU TRANSCENDENTINIU NE/ŽINOMUOJU
4
• NUOSTABIOS MEILĖS ISTORIJA3
• SU BLOGAIS KETINIMAIS
• MISTERIJA
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• JEANAS FRANÇOIS LAPORTE’AS: „NORIU TAPTI KLAUSYMOSI VIRTUOZU“15

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MINIMUMAS?
• Emilija Budrecka.
NELĖS ZIRNYTĖS PARODA GALERIJOJE „ARTIMA“

PAVELDAS 
• Anatolijus Bachtinas.
KALININGRADAS NUSPRENDĖ ATSTATYTI KARALIAUČIAUS PILĮ
1

TEATRAS 
• SENSACINGAS LIETUVIŲ ANIMACIJOS STUDENTO IŠŠŪKIS
• LĖLIŲ TEATRŲ KONKURSE – BE STAIGMENŲ
• „RAŠANTI KARTA“ – JAUNIESIEMS DRAMATURGAMS

POEZIJA 
• STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ3

PROZA 
• Jaroslavas Melnikas.
VIDUJE
1

VERTIMAI 
• Frank Norten (Vokietija).
UNDERGROUND III
2
• Rody Gorman (Škotija).
PIENĖS
• Maria Grech Ganado (Malta).
SANDALAS
• Pia Tafdrup (Danija).
SKAITANT MEDŽIUS
1
• Ryszard Krynicki (Lenkija).
NEPASTEBIMAI
• Njordur P. Njardvik (Islandija).
VĖJO NEGALIMA MATYTI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Juozas Žitkauskas.
BARDŲ FESTIVALIS NUSTEBINO DALYVIŲ GAUSA
1
• Eglė Kačkutė.
BIBLIOTECA BODMERIANA – PASAULIO LITERATŪROS BENDRUOMENĖ
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Filosofas ARVYDAS ŠLIOGERIS atsako į EDVARDO RIMKAUS klausimus.
VISA KALBA YRA METAFOROS
31

KRONIKA 
• KULUARAI
• RENKAME METŲ KNYGĄ!20
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖ STAIGMENA PREZIDENTO REZIDENCIJOS PAŠONĖJE

DE PROFUNDIS 
• 1926 METŲ RETRO3

PARK@S 
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE ALAUS BAMBALĮ
4
• Gintautas Mažeikis.
KRIKŠTATĖVIO BIBLIOTEKĖLĖS PATARIMAI VERSLININKAMS
2
• GYVENIMAS PAGAL „PASIDARYK PATS“3
• Dalia Tamošauskaitė.
IŠ VABALŲ GYVENIMO
2
• Remigijus Venckus.
MIRTIS KINE IR REALYBĖJE
1
• ROLANDO ANDRIJAUSKO KELIONIŲ FOTOGRAFIJOS. WWW.ROLLINDUST.COM1

POKALBIAI

PO TĖČIO NUMYLĖTU ĄŽUOLU

Antano Vaičiulaičio dukrų įspūdžiai iš Lietuvos

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rašytojo gimtinėje – Didžiuosiuose Šelviuose po numylėtu ąžuolu

Birželį Lietuva šventė prozininko, literatūros kritiko, vertėjo Antano Vaičiulaičio gimimo šimtmetį. Ta proga į Tėvelio gimtinę iš Jungtinių Amerikos Valstijų atskrido trys dukros – Aldona Vaičiulaitytė-DeBold, Danutė Vaičiulaitytė-Nourse ir Joana Vaičiulaitytė-Buivienė – ir penki (iš septynių) vaikaičiai: Kristina DeBold, Tomas DeBold, Valentina Nourse, Julija ir Katarina Slavikaitės.

Kelinta Jūsų ir vaikų viešnagė Lietuvoje?

Joana. Tai šešta mano kelionė į Lietuvą. Pirmąsyk čia lankiausi 1982 metais. Tada dėsčiau Vasario 16-osios gimnazijoje, Vokietijoje, ir savo noru bei pinigais už traukinį (ne per „Tėviškės“ draugiją, kuri rengė ir finansavo keliones gimnazijos jaunimui) užsukau į tėvų gimtinę. Paskui Lietuvą aplankiau 1995 m., kai keliavome su Mama įteikti pirmosios A. Vaičiulaičio literatūrinės premijos Romualdui Granauskui už geriausią apsakymą „Metuose“. 1996 m. užsukome į Lietuvą su šeima, grįždami iš Vokietijos. 1999-aisiais vėl viešėjau, kai parvežėme ir perlaidojome Tėvelį, 2003 m. – kai palaidojome Mamytę. Šiais metais šeštą kartą atskridau į Lietuvą: Tėvelio 100-ųjų gimimo metinių proga.

Mano dukros... Dalia Gabrielė Lietuvoje lankėsi tik 1996 m., o Julija Marija ir Katarina Amalia – po penkis kartus.

Danutė. Aš dažnai viešiu Lietuvoje – kasmet. Man svarbu aplankyti tėvelių kapus Vilkaviškyje. Mano vyras šią vasarą pirmą kartą lankėsi Lietuvoje, o Valentina, mano dukra, – trečią kartą.

Aldona. Pirmą sykį buvau Lietuvoje 2000-ųjų birželio-liepos mėnesiais su Mama. Tuomet išvydau Lietuvą Mamos jaunystės akimis. Sužinojau daug ne tik apie gražias ir mielas krašto vietas, bet dar daugiau – apie Mamytę. Liūdna buvo antrą sykį, 2003-ųjų birželį-liepą, kai palaidojome Mamą šalia Tėtės Vilkaviškyje. Šįmet – trečias atvykimas: dar sukasi galva nuo įspūdžių!

Mano dukra Kristina kartu keliavo su manimi tris sykius, o Tomas – 2003 m. ir 2006 metais, sūnus Justinas Antanas kartu su vyru Danieliumi buvo atvykę 2003-iaisiais.

Su kokiais įspūdžiais grįžote iš Lietuvos? Ko tikėjotės iš Jūsų Tėčio rašytojo A. Vaičiulaičio gimimo šimtmečio minėjimų ir kitų renginių? Ko pasigedote?

Joana. Jokiais būdais nenusivyliau! Nepakartojami įspūdžiai. Aš kaip kempinė viską godžiai gėriau. Nepaisant kelionės nuotykių (lagaminai atkeliavo tik po keturių dienų...), esu labai dėkinga kiekvienam, kuris kuo nors prisidėjo prie Tėvelio šimtmečio: ar tai būtų giminaičiai, ar aktoriai, ar direktoriai ir vedėjai, dalyviai ar vaikai.

Ir Kaune, ir Vilniuje, ir Vilkaviškyje – visur vykę renginiai padėjo man geriau suprasti Tėvelio gyvenimą, jo kūrybą, dvasinę bei politinę įtaką, meilę gamtai, Tėvynei.

Danutė. Įspūdžiai geri, tik atrodo, kad viskas praėjo labai greitai. Tiek galvota, tiek planuota – taip laukėme šios mūsų šeimos šventės! Tėvelio šimtmetis buvo gera proga per programas, leidinius iškelti jo vardą, žengti pirmuosius žingsnius įamžinant Tėvelio kūrybą. Mano Mama to labai troško. Dėkojame visiems, kurie rengė, galvojo, dirbo su pasiaukojimu ir noru. Daug žmonių atėjo: jaučiau, kad mes visi artimi, mus jungia Antano Vaičiulaičio kūryba. 2006 metais sulaukėme trijų leidinių: „Antanas Vaičiulaitis. Archyvai“ (Maironio lietuvių literatūros muziejaus leidykla), „Antanas Vaičiulaitis. Vakaras sargo namely“ („Gimtojo žodžio“ leidykla) ir „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius. Antanas Vaičiulaitis“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Dar laukiame LLTI rengiamo konferencijos leidinio. Nieko nepasigedom...

Aldona. Man dar reikia laiko visai kelionei apmąstyti, programoms, leidiniams, nuotraukoms apžiūrėti. Kaip anksčiau minėjau, net galva sukasi! Tiek gražių įspūdžių, nestigo ir publikos dėmesio. Ko mes tikėjomės iš šimtmečio programos, o ir sulaukėme.

Kokių kilo minčių bendraujant su Lietuvos žmonėmis?

Joana. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo svarstoma, kaip jaunimui tiktų pristatyti Antano Vaičiulaičio kūrybą bei gyvenimą. Viena puiki mintis: jaunimas gal domėtųsi kelionės knygomis, pavyzdžiui, „Italijos vaizdais“. Man kilo toks klausimas: kas Švietimo ir mokslo ministerijoje numato mokslo gaires, ar ministerijos darbuotojai pasitaria su tos srities mokslininkais? Manau, kad A. Vaičiulaičio kūrybos vertė ir prasmė geriau suvokiama, įvertinama universitetuose bei literatūros pasaulyje.

Danutė. Man atrodo, kad yra mokslininkų, muziejininkų ir skaitytojų, kuriems Antano Vaičiulaičio kūryba ir pasaulis labai aktualus. Juos traukia tas pasaulis, kur praeities vertybės – dvasios gyvenimas, dorybės, tėvynės, žemės, šeimos meilė – susijungia su ateitimi. Tokius žmones susieja A. Vaičiulaičio kūryba. Nesvarbu, kiek jų yra, bet svarbu, kad yra toks pasaulis. Mano Tėvelis rašė, kad jis būtų laimingas, jeigu nors vienas jo žodis liktų... Manau, kad jis patenkintas.

Aldona. Susidariau įspūdį, kad visi nuoširdžiai norėjo paminėti Tėvelio šimtmetį, pasidalinti prisiminimais, mintimis apie Jį, Jo kūrybą. Daug ką sužinojau apie Tėtį, kaip rašytoją.

Ką galite pasakyti apie A. Vaičiulaičio literatūrinės premijos laureatę?

Joana. Neteko su ja pakalbėti, tik pasveikinau programos metu. Danutės Kalinauskaitės apsakymo „Namo“ mintys yra gilios, temos – motinos liga ir mirtis, grįžimas namo. Jos, augusios sovietiniais laikais, pasaulis panašus į mano: blaškymasis po įvairias šalis, grįžimas prie savo šaknų, kur širdis ir pradžia.

Danutė. Dėkojame „Metams“, Vytautui Martinkui ir premijos komitetui, kuris atrinko noveles ir vertino pagal nustatytus kriterijus. Mes labai patenkinti šeštosios premijos laureatės kūryba, nes yra esminių temos ir kalbos panašumų su Tėvelio kūryba. Jau didėja laureatų būrys. Toks buvo mūsų Mamos noras – skatinti novelę, mėgstamiausią Tėvelio žanrą. Mes tęsiame šią premijos skyrimo kas dvejus metus tradiciją.

Aldona. Perskaičius D. Kalinauskaitės „Namo“, aš susimąsčiau, kokia svarbi šeima, kaip reikia ją saugoti, stengtis suburti visus narius ir palaikyti ryšius. Danutės Kalinauskaitės parašyta labai grafiškai.

Koks įspūdis aplankius Tėčio gimtinę?

Joana. Vilkaviškis nuostabiai pagerbė mano Tėvelį. Įstrigo pirmas įspūdis, kai atvažiavome į Vilkaviškio katedrą, susitikome su kunigu Vaidotu Labašausku, kuris geras mano pažįstamas. Jis studijavo Vašingtone, rūpinosi Baltimorės ir Vašingtono lietuvių religiniais bei dvasiniais reikalais. Labai pasigesim Vilkaviškio kunigėlio ir tikimės, kad Lietuvos bažnyčios vadai išeivijos lietuviams vis atsiųs dvasinių vadovų.

Po Mišių aplankėme kapus, kur Tėveliai ir kiti mūsų giminės palaidoti, giedojome, pasimeldėme, prisiminėme mirusiuosius. Tėviškėje – oficialioji dalis: paminklinio akmens atidengimas, putino pasodinimas, vaikų dainos, šokiai, deklamavimai, klėtis, Tėtės kambarys, Ijoliutė, mūsų mažoji sesuo, Tėtės įrašytas balsas... Esu dėkinga Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriui Antanui Žilinskui ir kitiems muziejaus darbuotojams už įdomią Tėvelio parodą. Įsimintina Vilkaviškio bibliotekos (buvusi Tėtės gimnazija) programa baigėsi šventinės savaitės renginiais.

Buvo Joninės: dienos ilgos, naktys trumpos, įspūdžių daugybė! Su Danute ir Aldona pasidžiaugėme, išgėrėme po taurę šampano. Bet man to neužteko! Nejaugi Joninių išvakarėse sėdėsiu viešbutyje?!. Ne, mane traukė tėviškė! Nors truputį išgąsdinau seseris, sakydama, kad ir aš galiu sukarti tuos penkis kilometrus, Tėtės kasdien eitus į mokyklą ir atgal, susiradau taksi ir nuvažiavau į Didžiųjų Šelvių kaimą. Iššokus iš taksi, atbėgo manęs pasitikti Gintarėlė Stoškutė ir kiti. Matyt, istorinis momentas?.. Aš pirmutinė, kuri su taksi ten atsirado... Tėčio tėviškėje praleidau dvi dienas: kiek tik galėjau, viską apvaikščiojau ir apžiūrėjau. Jaučiausi kaip mažas vaikas: lipau ant šieno klėtyje, apžiūrėjau visus gyvulius, draugavau su sargiu Rudžiu, kuris laimingas leido glostyti, nors kitą dieną supyko, kad draugavau su mažyte balta katyte... Net įkando iš pavydo... Vyrai užkūrė laužą, ir mes ligi vidurnakčio dainavome...

Danutė. Buvo labai graži programa tėviškėje, Vilkaviškyje. Per Jonines visa šeima pabuvome tėviškėje. Šimtmečio proga nusprendėme išlaikyti tėviškę net tik dėl to, kad tai Antano Vaičiulaičio gimtinė. Tai visos mūsų šeimos žemė, iš jos mes kilę.

Aldona. Gera ir miela pabūti toje padangėje, po Tėčio numylėtu ąžuolu, kur Jis džiaugėsi būdamas vaikas su savo tėvais ir šeima.

Kaip reikėtų skleisti A. Vaičiulaičio kūrybą?

Joana. Lietuvių išeivijos literatūra sugrįžta į Lietuvą. Man atrodo, kad Virginijos Paplauskienės išleistas archyvinis Antano Vaičiulaičio leidinys puikiai atskleidžia jo gyvenimą.

Danutė. Antano Vaičiulaičio kūrybą reikėtų skleisti per mokyklas, bibliotekas, konferencijas ir leidinius. Susieti su šių dienų vėjais nėra itin svarbu. Žmonės ieško savo esmės, ir ieškantys suras... Svarbiausi projektai dar laukia ateityje: toliau remsime įvairias programas, kurios aktualins Antano Vaičiulaičio kūrybą, norime išleisti visus „Raštus“, išlaikyti ir atstatyti tėviškę, skatinti joje organizuojamus renginius.

Aldona. Man atrodo, kad vaikai Antano Vaičiulaičio kūrybą pažins per mokyklų programas.

Prašom prisistatyti.

Joana. Esu pradinės mokyklos mokytoja.

Danutė. Dirbu Seton Holo universitete, Katalikų studijų centro (Center for Catholic Studies) administracijos programų direktore.

Aldona. Esu bibliotekininkė vaikų pradžios mokykloje.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi LAIMUTĖ TIDIKYTĖ

 

Skaitytojų vertinimai


39818. Rima Liucija Zubaite :-) 2007-07-10 21:05
Gerb. p-le Tidikyte, As per Google Jusu straipsni radau. Noriu susiristi su labai miela jaunystes drauge - Joana Vaiciulaityte Buiviene. Mes kartu stovyklavom Putname, Connecticut valstijoje, 1960-ame desimtmety. Ar Jus galetumet Joanai pranesti, kad as jos ieskau? Butu puiku tureti jos e-pasto adresa! Is anksto dekoju, jeigu Jus galite man padeti. Su pagarba, Rima Zubaite Ontario provincijos muziejus Toronto, Kanada

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:26:01 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba