IŠ VABALŲ GYVENIMO

X X X

Užsimojau tik pritrėkšti įkyrią musę,
O ištepiau visą staltiesę…
Ar atrodyti ir būti
Vienu metu - neįmanoma?

X X X

Auksinuko sparneliai.
Tarp skreplių ir nuorūkų,
Gumos popierėlių.
Bendrabučio laiptinėj.
Bet laimė - ugniniai:
Bent vaikas juos pastebi
Ir tupias tuojau pažiūrėt,
Kas per skiautės.

X X X

Vargšas rytmečio vore
Emaliuotoj vonios bedugnėj,
Kam gi tau šitaip vargti -
Kopti aukštyn… Į niekur?!.
Palūkėk - aš tau tuoj padėsiu -
Vandenį karštą atsuksiu!..
Nes geriau jau pamiršti, ko siekei…
Nei siekti, bet nepasiekti.

X X X

Į kokoną susisukusio šilkverpio
Nežadink iki saulėtekio.
Nebent, pilnaties šantažuojamas,
Bevelytum pasikarti.
Šilkinis siūlas per plonas:
Geriausiu atveju - pasipjausi.
Tačiau juk esmė nepakis:
Šilkverpis - vis tiek altruistas.

X X X

Rudenėjantis uodas -
Tarytum druido vėlė -
Dzyravo dzyravo
Man apie prigimtį…
Kol išsiurbė visą
Moterišką kantrybę.
Priplojau tą niekšą!..
Bet kas atlikta - atlikta:
Dabar aš biseksuali.

X X X

Paikas kiemo žiogelis,
Plonytėm ilgesio kojom,
Kad patraukė smičium per širdį!..
Ir į virpantį delną pabiro
Vien tik nuorūkos pelenai.