Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-10-27 nr. 3115

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
VĖLINIŲ
51
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jurgita Mikutytė.
ŽVILGSNIS Į KAIMYNO VERTĖJO DARŽĄ
1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (2)
3
• Jūratė Baranova.
KAIP TAPTI SAUKOS KŪRYBOS ŽINOVU?
18

POKALBIAI 
• PO TĖČIO NUMYLĖTU ĄŽUOLU1

KNYGOS 
• Rūta Šlapkauskaitė.
YANNO MARTELIO „PI GYVENIMAS“: LYGTIS SU TRANSCENDENTINIU NE/ŽINOMUOJU
4
• NUOSTABIOS MEILĖS ISTORIJA3
• SU BLOGAIS KETINIMAIS
• MISTERIJA
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• JEANAS FRANÇOIS LAPORTE’AS: „NORIU TAPTI KLAUSYMOSI VIRTUOZU“15

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MINIMUMAS?
• Emilija Budrecka.
NELĖS ZIRNYTĖS PARODA GALERIJOJE „ARTIMA“

PAVELDAS 
• Anatolijus Bachtinas.
KALININGRADAS NUSPRENDĖ ATSTATYTI KARALIAUČIAUS PILĮ
1

TEATRAS 
• SENSACINGAS LIETUVIŲ ANIMACIJOS STUDENTO IŠŠŪKIS
• LĖLIŲ TEATRŲ KONKURSE – BE STAIGMENŲ
• „RAŠANTI KARTA“ – JAUNIESIEMS DRAMATURGAMS

POEZIJA 
• STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ3

PROZA 
• Jaroslavas Melnikas.
VIDUJE
1

VERTIMAI 
• Frank Norten (Vokietija).
UNDERGROUND III
2
• Rody Gorman (Škotija).
PIENĖS
• Maria Grech Ganado (Malta).
SANDALAS
• Pia Tafdrup (Danija).
SKAITANT MEDŽIUS
1
• Ryszard Krynicki (Lenkija).
NEPASTEBIMAI
• Njordur P. Njardvik (Islandija).
VĖJO NEGALIMA MATYTI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Juozas Žitkauskas.
BARDŲ FESTIVALIS NUSTEBINO DALYVIŲ GAUSA
1
• Eglė Kačkutė.
BIBLIOTECA BODMERIANA – PASAULIO LITERATŪROS BENDRUOMENĖ
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Filosofas ARVYDAS ŠLIOGERIS atsako į EDVARDO RIMKAUS klausimus.
VISA KALBA YRA METAFOROS
31

KRONIKA 
• KULUARAI
• RENKAME METŲ KNYGĄ!20
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖ STAIGMENA PREZIDENTO REZIDENCIJOS PAŠONĖJE

DE PROFUNDIS 
• 1926 METŲ RETRO3

PARK@S 
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE ALAUS BAMBALĮ
4
• Gintautas Mažeikis.
KRIKŠTATĖVIO BIBLIOTEKĖLĖS PATARIMAI VERSLININKAMS
2
• GYVENIMAS PAGAL „PASIDARYK PATS“3
• Dalia Tamošauskaitė.
IŠ VABALŲ GYVENIMO
2
 Remigijus Venckus.
MIRTIS KINE IR REALYBĖJE
1
• ROLANDO ANDRIJAUSKO KELIONIŲ FOTOGRAFIJOS. WWW.ROLLINDUST.COM1

PARK@S

MIRTIS KINE IR REALYBĖJE

Remigijus Venckus

[skaityti komentarus]

Nors mirtis - savotiškas kasdienybės prieskonis, paprastai apie ją garsiai nekalbama. Tačiau vizualinė kultūra ją įvaizdina ir paverčia pramoga. Mirtis kine tampa romantine, brutalia, apgailėtina arba visiškai nieko neteigiančia reikšme. Kūnas kine tik atlieka vaidmenį, jo paties autentika yra nugalėta. Autentika neturi vertės, mat mirimas yra suvaidintas.

Mirtį galime vadinti vieninteliu gyvenimo tikslu. Ji gali būti suvokiama kaip didžiausia gyvenimo dovana. Tokiu atveju laimingiausias dalykas yra numirti ramiai, lengvai, susitaikius su būties tiesomis, tarytum panirti į savo paties intymumą. Mirtis liečia tik mirštantįjį ir nieko, kas yra aplinkui jį. Būtent toks panirimas galimas mirtį išgyvenant senatvėje.

Suvokti kiekvieną akimirką kaip vertingą gyvenimo elementą - reiškia patirti daugybę impulsų. Toks savo būties vertinimas tampa susitaikymu su mirtimi. Susitaikantis su mirtimi filmo herojus romantizuojamas, tokioje situacijoje jis dažnai atrodo kaip didvyris. Aplinkiniai staiga išskysta, skausmas, peraugantis į isteriją, rodo jų trapumą. Kaip realybėje, taip ir kine mirtis gali dezorientuoti, tapti pamišimo priežastimi, leidžia kinematografams nuslysti į psichodelikos zonas. Čia mirtis ir mirimas yra jusles aštrinanti priemonė.

Artimojo mirtis dažniausiai veda į susitaikymą su realybe. Tačiau kine susitaikymas neretai atidėliojamas. Gedulas suspenduoja gyvenimo tėkmę. Gyvenimas, tapęs statiška atkarpa, plazdančia dinamiškoje realybėje, nėra tapatus tikram gyvenimui. Kinas negali būti tapatus realybei, o mirties vaizdavimas kine neretai dar labiau atitolina jį nuo realaus gyvenimo. Tačiau tas atitolimas skatina mirties suromantinimą.

Mirštantysis yra tarsi pažeista organizmo-sociumo ląstelė. Mirimas yra mirštančiojo reikalas, bet jos sukeliamas skausmas tampa aplinkinių patirtimi ir tikrove. Mirtis kaip infekcija sugriaužia vieną ląstelę ir palieka savo ilgai negyjantį randą kitose organizmo ląstelėse. Randas - skausmas, kurio intensyvumas mažėja priklausomai nuo artumo su mirusiuoju.

Mirtis - sunkiai suvokiamas reiškinys, apie ją žinome nedaug. Todėl imamės interpretacijų. Mirtis kine vaizduojama remiantis viena iš galimų interpretacijų. Žmogus mirtį įvaizdina tam tikrais pavidalais. O įvaizdinimo būtinybę įrodo vizualinės kultūros suformuota ikonografija. Tie vaizdiniai yra suformuoti autentiškos patirties. Kinas mirties vaizdinius verčia stereotipinėmis ikonomis.

Justi artėjant mirtį - reiškia nebegalėti tęsti savo veiklos, prarasti savo tapatybę, nebeieškoti atsakymų arba tarpusavyje sumaišyti klausimus ir atsakymus. Tokiu atveju nebėra prasmės pesimizmo keisti optimizmu, o savianalizė tampa dar labiau gniuždančiu veiksmu. Vadinasi, mirtis gali būti suvokiama kaip psichinė ir biologinė individo destrukcija. Destrukcija - kaip jokių prasmių ir tikslų neturintis, baigtinis procesas.

Tačiau kine mirtis geba tapti pagrindine tiek siužeto, tiek filosofinio naratyvo ašimi. Pats naratyvas alegoriškai gali būti suvokiamas kaip gyvenimas, o mirimas - kaip paradoksalus tą gyvenimą formuojantis elementas. Paradoksalumas sušvelninamas, jei filme nuo pat pradžios kuriama mirties nuojauta. Mirtis filmo pradžioje ar pabaigoje, kaip ir gyvenime, gali būti suvokiama kaip kažkieno pabaiga arba naujo pradžia.

Mirtis gyvenime ir kine gali būti traktuojama ir kaip geismo objektas, gyvenimo dovana. Tai įrodo savižudybės fenomenas. Tokiu atveju geriausia dovana sau - tapti savo mirties autoriumi.

Apskritai mirtis yra nuolat kuriama kiekvieno, mirštančio vakar, dabar ir rytoj. Paradoksalu, žmogus mirtį gali laikyti savo paties ir kitų autoriniu darbu, nors savosios mirties patyrimas ir kūrimas yra pati nemaloniausia viso gyvenimo procedūra.

Mirties akimirka gali būti suvokiama ne tik kaip atsisveikinimas, bet ir kaip tam tikra padėka už gyvenimą, kuris turėjo galimybę susikirsti su tebesitęsiančiu kitų gyvenimu.

Mirtis kaip silpnumo ir didingumo akimirka - atiduoti save gamtai. Neišvengiamybė veda į nesąmoningumą, pasiglemždama visas įmanomas tik gyvajam būdingas prasmes ir reikšmes. Mirštantysis lieka pats su savimi, kovoja ir susitaiko. Jis yra kūniška figūra ir jausmų indas kartu.

Mirtis, kaip ir meilė, yra liūdesio, skausmo ir jausmų išraiška. Tačiau mirties atveju negalimas joks tęstinumas ir koregavimas. Mirtis negali būti kontroliuojama ar slopinama, ji veda tik vienu keliu.

Kinas negali perduoti jausmų turinio, išgyvenamo pačiam mirštant ar būnant šalia mirštančiojo. Jis tik teigia romantiškos, siaubingos, psichodelinės mirties galimybę. Kino pagalba mirtis tampa preke, viena iš galimybių suvokti, kaip mes galėtume numirti.

 

Skaitytojų vertinimai


32284. Mirtis2006-11-04 20:07
Kokia as tau, zmogau, paslaptinga atrodau! Bet as gera. :) As vienintele galinti tau padeti. As - ir tik as - galiu tave isgelbeti. Nebijok manes, nebek nuo manes. Kaip gali bijoti savo vienintelio isgelbetojo? Nebek, nes nepabegsi. Begsi kartu su manimi, nes as esu tavyje. Kokia as istikruju esu, tu turi sansa isitikinti. As baisi, kai su manim esi. Sutelk savo valia, palik kuna, atsiskirk nuo jo ir tu suvoksi, kad viskas yra kur kas paprasciau. As esu tik tas mazas tarpas tarp jusu - sielos ir kuno. Kai siela yra kune - jus kartu bijote manes. Kai atskyrai - ne. Sielai as nepavojinga, nes negaliu numarinti jos. Numarindama kuna, isvaduoju siela. As tik uspildau ta tarpa tarp cia ir ten. As mirtis - as gera. Nepainiokit manes su mirimu! su tuo as nieko bendra neturiu. Atlikusi savo misija as persikeliu i kita, ka tik gimusi zmogaus kuna. Siela, kuri suvokia Kureja, i zeme nebegrizta. Nesuvokusi - persikelia gyventi i kita ka tik gimusi kuna ir toliau iesko, tobuleja. Blaivi samone ir auksto lygio meditacija tau pades suvokti: kas yra kas. Vaidinkite mane, kiek norite - nepavyks.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:25:46 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba