Nenorėčiau kalbėt apie Vėlines
Gumulas gerklę užspaudęs
Tiksi mintis kaip laikrodis
Dievo užtrauktas
"Palik mirusiems laidoti savo numirėlius"
O aš į saulę ryto gręšiuos
Viskas persipynę ir sujaukta:ir subtilumas, ir beskonybė, ir seilėtas sentimentalumas, ir graži metonimija...na, ir pabaiga: paslėptas moralas - ne moralas?
eilėraštis man padėjo patikėti anapusybe ir suteikė viltį, kad jiems ten po mirties gerai. Padėjo neapsiverkti. Toks ir turėtų būti poetų darbas. Ačiū.
Tema proginė, kūrinys programinis, išvargtas, tradiciškai žodiškas, beprasmis. Natūralu, taip geidžiamo pabaigos moralo vietoje beryšiais atsainiais žodeliais dabintas, banalios dramaturgijos išvartymais kliuksėdamas liejas kasdieninis laikraštinis vandenėlis. "Paaukštėjusios lubos" šalia "bažnyčiomis virtusių smuklių" išduoda, kad skaitai tarnybinį žaliavų sąrašą ir pirštu baksnoja į kitą, daug linksmesnį žurnalinių klišių rinkinuką - "Ramybę 2" (L&M nr. 3031):
[...] Dabar gerai. Ryšys jau atstatytas. Buvau pamiršęs savo šaukinį: "Aš vienas",
Tačiau prisiminiau, todėl gi: "Labas rytas", Per žemos lubos ir per sunkios sienos ...
proginiai tekstai yra savotiškas žanras. komentuoti juos kažkaip nejauku - gerai arba nieko. Rimvydo tekstas man priminė vaikystės keliones į kapines -regisi, visada būdavo šalta, vėjas, nuo kurio žvakėms reikėdavo statyti polietileninius namelius, iš metalinių garsiakalbių sklindanti liūdna muzika bei monotoniškas vyriškas balsas, skaitantis keistus tekstus apie šia- ir ana- pusybę, tylūs retai besimatančių giminių pasišnekėjimai, ir šaltis, šaltis, šaltis, besismelkiantis per visur. iš tokių susibūrimų vaikystėj ir būdavo - vestuvės, laidotuvės ir vėlinės. vestuvės kažkaip dingo iš apyvartos, tad beliko tik kitos dvi giminių susibėgimo formos. dažnai pagalvoju, kad mirtis mūsuose yra labiausiai sureikšminta ir vieša gyvenimo dalis
Taip, kapinės yra dabarties lietuviu gyvybingiausia vieta: rupestis mandrais paminklais, tarpusavio konkurencija, nauja stabmeldystės forma .Tokiame kontekste R. Stanevičiaus eilėrastis tėra sentimentalus anachronimas...
tamsa, šaltis, sunkus darbas, sunkus maistas, stiprūs gėrimai, ligos, mirtys... anksčiau, kai mirdavo seneliai ir proseneliai, visa tai atrodė "kažkur", dabar, kai miršta dėdės, tetos, nedaug vyresni pažįstami, toks jausmas, kad tėvų kartoj nuolatinės laidotuvės, mišios už mirusius, sergančių giminaičių lankymai... senelių generacijoj visa tai kažkaip natūraliai sujungdavo tikėjimas
Svarstot apie eilerasti taip, lyg Stankevicius daugiau nieko parases nebutu. Puikus tai poetas - be jo liet. literatura butu tikrai skurdesne.
Na, o sis eilerastis ne pats geriausias, bet toli grazu ne prastas.
geras poetas, šiame eilėrašty gražus rimas "Vėlinės - akvareliniai" bei rankose spurdančios kepurės. na, ir jaukus mirusiųjų pasaulėlis, į kurį kartą per metus neramiai sužiūra sužvarbę gyvieji giminaičiai
tai autorius ir neslapukauja gi, kad persmelktas Vėlinių nuotaikos bus eilis. Taigi aiškiai sako, kad "aš norėčiau kalbėt apie Vėlines". Tiesiog jos artėja, redakcija ir publikuoja tokį. Šiltas ir jaukus, sakyčiau netgi per šiltas ir per jaukus, anyway, gera skaityti.
O man kapines seniau labiau patiko,megdavau tiesiog pasivaikscioti,pamastyti vienumoje.Siais laikais visad knbzda zmones-Sodina laisto ravi.Kam visa tai-nesuprantu...
senas jaunas poetas laiko knyga atvertes
o ant stalo garuoja jukos kraujas ir bulves
ir paraso poetas simta zodziu i lapa
lietuvoj vis da salta nera laimes salyje
o jus broliai klausykit o jus seses skaitykit
veles ziuri i dangu rustys sirdi aptraukia
suolas stalas ir troba nerudija mediena
kam tos pasakos sekas vienas dievas tezino
"... Lempų dėmės ant šlapio asfalto,
Mes suglumę, minkšti, akvareliniai
Kaip vairuojamos vėjo valtys... "
- genialu, beveik genialuuu! einu įįįį ryyytus paaaskaityyyyti...
Keista, niekas nesugeba perskaityti ne tiek eilerascio, kiek poezijos. Tai joks proginis tekstas, manau, tai eilerastis, kuris buvo tiesiog parasytas, o po to ar redakcja, ar poetas paprasciausiai pamate, kad jis tinka spausdinti tuo ar kitu metu. Geri poetai, o toks ir yra Rimvydas, proginiu eilerasciu niekad neraso. Vien diletantai gali samprotauti taip, kaip cia samprotaujama. Jiems visi vienodi - tai parase grafomanas ar poetas. Nors sitai ir yra esminis skirtumas. Ne kokybe, bet tema.
Kol jus cia medituojate prie vidutinisko Stankeviciaus eiliaus, Stankevicius idejo i Nemuna neitiketina savo eilerasti. Va ten tai poezija - vienas geriausiu eilerasciu, mano skaitytu per visa gyvenima. O cia - ka jau cia - vandenelis.
pirmo puslapio diskusijos visada prie kokio nors eilerascio. jeigu kas nors sulakstytu, galetu buti dar ir prie butelio. salta velniskai, kaip Stankeviciaus eilerasty. o kokiam "Nemuno" numery minetas RS tekstas?
tai teks dar nekantriai palaukt elektrininio varianto. apsidziaugiau kad el.redakcija uzkimso skyle mano sazineje ir virtualybeje atsirado rugsejo men. numeris su Parulskio eilerasciais
Net smalsu pasidare - o kokie autoriai tau patinka? Kiek pastebejau, dedi ant visu, kurie talenta turi. Jauciu tavo megstamiausias autorius - darius pocevicius arba stase lygutaite - buceviciene. Nepatogu klaust, bet gal tu poezijos apskritai, kaipo tokios, nemegsti?
pažiūrėjau pro žaliuzių grotas į dangų: debesėlių avynas tvarkingai risnoja iš vakarų į rytus, bežiūrėdamas kažkodėl pradėjau žiovauti, iki darbo pabaigos 40 minučių, štai ir pasiduok gundymams ir provokacijoms
Pastaboje apie Gregą Palkotą rašote neteisybę. Jis yra mano pusbrolio Edwardo Palkoto, gyvenančio Niujorke, sūnus. O pastaboje minima Mildred Šukys yra Edwardo Palkoto sesuo ir gyvena Pensilvanijos valstijoje, Pitsburge. Ir Gregas Palkotas dirba ne laikraštyje „Fox News“, o televizijos kompanijoje „Fox Cabl News“. Prieš eilę metų Vokietijos televizijoje „Doiče Wele“ jis vedė laidas anglų kalba.
Žurnalo LEMTIS leidėjas ir vyr. redaktorius Juozas Skudra
Jo, įdomiai pasisuko diskusija. Regis ir aš buvau sutikęs kartą Pensilvanijoje R.Palkoto pusseserės vaikiną, angliakasį Steevą,bet jis apie R.Stankevičių nieko nebuvo girdėjęs.
Gerai, kad jaunieji pradeda paklusti , tikriausiai ramiai, laisvai, užsakyminių temų balsui. Tokių soc.užsakymų buvo ir bus, nesistebėkite ir neignoruokite literatūros proceso "diachrono". Teisingai vienas internautas pastebėjo - labai daug geros poezijos parašyta vestuvių, jubiliejų progomis. Galima ir krikštynų, ir mirties "progomis". Lemia talentas...Kiek daug "proginių" Maironio eil. išliko, kik neproginių - ne...Šis Stankevičiaus eilėr. ne iš jo stipriausių, bet nurungiantis ne vieną, skaitytą pastaruoju metu I- me LitmeniopslAutorius rimtos temos netraktuoja superfilosofiškai, o ieško jai kuo adekvatesnės "humanistinės" išraiškos, natūralesnio intonavimo...Žinau, kad daugeliui jaunųjų toks paprastumas nepatinka, nes dabar madinga apie viską, net paprastus dalykus rašyti supermandrai... Ojuk parašyta: "Laukas, kelias, pieva, kryžius,
Šilo juosta mėlyna,
Debesėlių tankus ižas -
Ir graudi, graudi daina..."
Paprasta, bet juk ne prasta?
as labai noriu issikviesti kokia nors dvasia!!!!! bet nezinau kaip tai padaryti
gal galite patarti!!!!!!!! zinoma noriu gerosios arba tokios kuria labai lengva isvaryti!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! aciu!!!!
per velai perskaiciau. gal alus ir butu tapes atsakymu. tuo tarpu penktadieni uzbaige sampanas - vynas - konjakas - dzinas (susirimavo, matyt toks puslapis). atejo keletas dvasiu, padorios, pacios isejo
Jaučiuos savo vietoj. Visa gyvastim jau atėjęs
Labiau negu lytas, labiau negu dievas, toliau negu vėjas. http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3108&kas=straipsnis&st_id=9377#32273
Lietuva internete
