Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-10-27 nr. 3115

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
VĖLINIŲ
51
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Jurgita Mikutytė.
ŽVILGSNIS Į KAIMYNO VERTĖJO DARŽĄ
1

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (2)
3
• Jūratė Baranova.
KAIP TAPTI SAUKOS KŪRYBOS ŽINOVU?
18

POKALBIAI 
• PO TĖČIO NUMYLĖTU ĄŽUOLU1

KNYGOS 
• Rūta Šlapkauskaitė.
YANNO MARTELIO „PI GYVENIMAS“: LYGTIS SU TRANSCENDENTINIU NE/ŽINOMUOJU
4
• NUOSTABIOS MEILĖS ISTORIJA3
• SU BLOGAIS KETINIMAIS
• MISTERIJA
• KNYGŲ APŽVALGA
• NAUJOS KNYGOS1

MUZIKA 
• JEANAS FRANÇOIS LAPORTE’AS: „NORIU TAPTI KLAUSYMOSI VIRTUOZU“15

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
MINIMUMAS?
• Emilija Budrecka.
NELĖS ZIRNYTĖS PARODA GALERIJOJE „ARTIMA“

PAVELDAS 
 Anatolijus Bachtinas.
KALININGRADAS NUSPRENDĖ ATSTATYTI KARALIAUČIAUS PILĮ
1

TEATRAS 
• SENSACINGAS LIETUVIŲ ANIMACIJOS STUDENTO IŠŠŪKIS
• LĖLIŲ TEATRŲ KONKURSE – BE STAIGMENŲ
• „RAŠANTI KARTA“ – JAUNIESIEMS DRAMATURGAMS

POEZIJA 
• STASĖ LYGUTAITĖ-BUCEVIČIENĖ3

PROZA 
• Jaroslavas Melnikas.
VIDUJE
1

VERTIMAI 
• Frank Norten (Vokietija).
UNDERGROUND III
2
• Rody Gorman (Škotija).
PIENĖS
• Maria Grech Ganado (Malta).
SANDALAS
• Pia Tafdrup (Danija).
SKAITANT MEDŽIUS
1
• Ryszard Krynicki (Lenkija).
NEPASTEBIMAI
• Njordur P. Njardvik (Islandija).
VĖJO NEGALIMA MATYTI

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Juozas Žitkauskas.
BARDŲ FESTIVALIS NUSTEBINO DALYVIŲ GAUSA
1
• Eglė Kačkutė.
BIBLIOTECA BODMERIANA – PASAULIO LITERATŪROS BENDRUOMENĖ
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Filosofas ARVYDAS ŠLIOGERIS atsako į EDVARDO RIMKAUS klausimus.
VISA KALBA YRA METAFOROS
31

KRONIKA 
• KULUARAI
• RENKAME METŲ KNYGĄ!20
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖ STAIGMENA PREZIDENTO REZIDENCIJOS PAŠONĖJE

DE PROFUNDIS 
• 1926 METŲ RETRO3

PARK@S 
• Vigmantas Butkus.
TEMA: APIE ALAUS BAMBALĮ
4
• Gintautas Mažeikis.
KRIKŠTATĖVIO BIBLIOTEKĖLĖS PATARIMAI VERSLININKAMS
2
• GYVENIMAS PAGAL „PASIDARYK PATS“3
• Dalia Tamošauskaitė.
IŠ VABALŲ GYVENIMO
2
• Remigijus Venckus.
MIRTIS KINE IR REALYBĖJE
1
• ROLANDO ANDRIJAUSKO KELIONIŲ FOTOGRAFIJOS. WWW.ROLLINDUST.COM1

PAVELDAS

KALININGRADAS NUSPRENDĖ ATSTATYTI KARALIAUČIAUS PILĮ

Anatolijus Bachtinas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Karaliaučiaus pilies griuvėsiai (apie 1945 m.)

Spalio 11–12 d. Taikomosios dailės muziejuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste“, kurią surengė Lietuvos dailės muziejus su pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ ir Vilniaus pilių direkcija, talkinant Lenkų institutui ir Italų kultūros institutui. Solidus mokslinis forumas buvo skirtas svarbiausiam artėjančio Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus projektui – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus žemutinėje pilyje atkūrimui. Renginys patvirtino išplėstų tarptautinių ryšių svarbą, apibendrino kaupiamas žinias ir panašių istorinių rezidencijų tyrinėjimo, atkūrimo, restauravimo, atstatymo ir pritaikymo šiandienai europinę praktiką. Per dvi konferencijos dienas buvo perskaityta 30 pranešimų. Prelegentai buvo atvykę iš Lietuvos ir šešių kitų Europos bei Amerikos šalių. Konferencijoje dalyvavo per 150 klausytojų ir diskusijų dalyvių. Dalis konferencijos pranešimų supažindino su europine patirtimi, o kituose buvo analizuojama Lietuvos valdovų rūmų istorijos ir jų atkūrimo problematika. Dešimties Lietuvos kultūros paveldo ir kitų mokslinių institucijų specialistų, taip pat Krokuvos Vavelio ir Varšuvos karališkųjų pilių atstovų – Piotro Stepieńio ir dr. Piotro Majewskio, prof. Dirko Syndramo iš Dresdeno, dr. Meinolfo Siemerio iš Miuncheno, dr. Guido Hinterkeuserio, Wilhelmo fon Boddieno iš Berlyno, dr. Marco Borellos iš Feraros, Gaboro Viragos iš Budapešto, prof. Kęstučio Pauliaus Žygo ir dr. Ramūno Kondrato iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Anatolijaus Bachtino iš Karaliaučiaus (Kaliningrado) pateikta informacija paneigė mitą, jog užsienio šalyse seniai viskas atstatyta, atkurta, jog viskas ten buvo daroma tinkamai ir vyko sklandžiai. Pripažinti mokslininkai bei praktikai pateikė daug duomenų, kaip dabar rekonstruojamos ir atstatomos karališkosios Europos rezidencijos, teigiamai įvertino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektus.

Savaitraščio skaitytojams pateikiame Kaliningrado srities valstybinio archyvo vyriausiojo archyvaro Anatolijus Bachtino konferencijoje skaitytą pranešimą apie Karaliaučiaus pilies sugriovimą ir planuojamą jos atstatymą.

Pradžioje – keletas svarbiausių istorinių faktų. Karaliaučiaus pilis pastatyta 1255 metais. Vėliau ji įgijo komtūro pilies statusą, nuo 1309-ųjų tapo ordino magistro rezidencija, po 1456 m. – didžiojo magistro rezidencija, nuo 1525-ųjų hercogo rezidencija. Itin svarbi piliai buvo Frydricho I karūnacija (1700 m.) ir Vilhelmo I karūnacija (1861 m.). Pilis buvo griaunama 1455 m. (pietų pusė), 1944 m., 1945 m., o galutinai nugriauta 1968–1969 metais.

1263 m. pilis statoma iš akmens. Galutinį vaizdą ordino pilis įgavo XV a. pradžioje. Po ordino sekuliarizacijos bei panaikinimo 1525 m. ji nuolat buvo perstatoma. Iki XX a. pradžios iš ordino pilies jau mažai kas buvo likę. Pietų pusė buvo perstatyta 1565–1569 m., vakarų fligelis suformuotas 1584–1594 metais. Pietrytinis korpusas XVIII a. buvo perstatytas pagal Unfrido projektą. Šiaurės rytų sparnas perstatytas 1810-aisiais. Netgi pagrindinis bokštas 1864 m. prarado savo istorinę išvaizdą, kai buvo perstatyta viršutinė jo dalis.

Per anglų aviacijos antskrydį 1944 m. rugpjūčio 30 d. pilis buvo smarkiai apgriauta ir išdegė.

1945-ųjų balandžio mėnesį šturmuodama Karaliaučių, tarybinė kariuomenė taip pat gerokai apgriovė pilį. Labiausiai buvo suniokotas pagrindinis bokštas. Iš vakarų fligelio su dviem apvaliais bokštais liko tik išorinės sienos, visos tarp aukštų buvusios perdangos buvo sugriautos, o išliko tik rūsiai. Dar 1945 m. vokiečių civilių jėgomis buvo valomi apatiniai pilies aukštai, siekiant surasti išlikusius muziejaus eksponatus.

Po karo ketinta atstatyti pilį ir įsteigti ten muziejų, bet netrukus šios minties atsisakyta. Labai nukentėjęs pagrindinis pilies bokštas 1954 m. susprogdintas. 1946-aisiais pilis buvo paversta akmens skaldykla; įkurta Raudonosios žvaigždės Baltijos laivyno karjerų valdyba. Kariai į pilies teritoriją atvežė specialią techniką, kuri daužė pilies sienas, bei smulkinimo įrangą, perdirbančią akmenį į skaldą. Chruščiovo valdymo, vadinamojo atšilimo, metais, visuomenei reikalaujant, buvo nutraukti pilies griovimo darbai. Argumentuota tuo, kad šioje pilyje lankėsi Petras I, gubernatorius Vasilijus Suvorovas ir jo sūnus Aleksandras Suvorovas, vėliau tapęs kazokų sukilimo vadu, Jemeljanas Pugačiovas. Bet labiausiai akcentuotos pilies sąsajos su revoliuciniu judėjimu. Vienoje jos salėje vyko teismo procesas prieš vokiečius socialdemokratus, kurie padėjo rusų revoliucionieriams į Rusiją transportuoti laikraštį ,,Iskra“. Proceso metu gynėju buvo pakviestas Karlas Libknechtas. Taip Prūsijos karalių rezidencija stropiai buvo perdažoma raudona spalva. Tinkamu metu šis metodas paveikė. Kaliningrado miesto architektai parengė dešimt memorialo Rusijos kariuomenei, viešbučio bei restorano išlikusiose pilies dalyse projektų. Bet visi architektų bandymai susitikti su Komunistų partijos rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi Konovalovu, kad įtikintų jį išsaugoti pilį, nebuvo sėkmingi. Konovalovas nė karto nepriėmė architektų.

Šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje pilies teritorijoje dažnai būdavo filmuojami meniniai filmai apie Antrąjį pasaulinį karą. Septinto dešimtmečio viduryje šalies politinis klimatas ėmė keistis, vėl imta įrodinėti, kad pilį būtina nugriauti. Svarbiausias vietinės valdžios pareigūnų argumentas buvo VFR (Vokietijos Federacinės Respublikos) Rytprūsių susivienijimo pareiškimas, kad pilies liekanos yra Karaliaučiaus simbolis. Griuvėsiai miesto centre partijos vadovybei tapo nelyginant kokiu neonacizmo ir revanšinių nuotaikų ruporu, taigi reikėjo jų atsikratyti.

Buvo surengti keli posėdžiai, kuriuose spręstas pilies statuso klausimas. 1964 m. kovo mėnesį posėdyje, kurį organizavo rajono vykdomasis komitetas ir Architektų sąjungos skyrius, vyriausiasis miesto planavimo architektas M. Naumovas pareiškė: ,,Mes manome, kad išlikusius pilies griuvėsius būtina nugriauti, taip sakant, ,,išrauti su šaknimis“. Krašto muziejaus vyresnioji mokslinė darbuotoja A. Cygankova siūlė pilį ,,atstatyti ir naudoti kaip muziejaus pastatą, tuo labiau kad šiuo metu Kaliningrade tokio nėra“. Diskusija buvo audringa. Po posėdžio rajono vykdomasis komitetas kreipėsi į Sovietų Rusijos kultūros ministeriją prašydamas nustatyti pilies mokslinę ir istorinę vertę ir parengti vertingiausių istorinę vertę turinčių šio komplekso dalių restauravimo projektą. Maskva pasisakė už pilies liekanų moderniame miesto centre išsaugojimą. Iš sostinės atvyko Tarybų Sąjungos kultūros ministerijos centrinių restauracinių dirbtuvių vyriausiasis architektas B. Altšuleris, kuris rekomendavo išsaugoti ir atstatyti pilį, išryškinant ją, kaip miesto dominantę. Bet, nepraėjus nė metams, rajono vykdomasis komitetas, prieštaraudamas specialistams ir ministerijos rekomendacijoms, priėmė sprendimą nugriauti pilį.

Kai paaiškėjo, kad pilies jau nepavyks išgelbėti, vyriausiasis architektas V. Chodakovskis atsistatydino ir parašė laišką komunistų partijos Centro Komiteto generaliniam sekretoriui L. Brežnevui.

Architektų kovą palaikė jaunimo laikraščio ,,Kaliningradskij komsomolec“ žurnalistai. Jie nusiuntė laišką, raginantį išsaugoti pilį, laikraščiui ,,Literaturnaja gazeta“. 1965 m. spalio 30 d. laiškas buvo paskelbtas ir Vakaruose sukėlė aršias diskusijas.

Tuo tarpu rajono vykdomasis komitetas ir srities vykdomasis komitetas planavo nugriauti pilį ir jos vietoje pastatyti naują administracinį pastatą, kuris turėtų papuošti tarybinį miestą Kaliningradą. 1965 m. gruodžio mėnesį buvo nugriautas pietrytinis bokštas. Neatsižvelgta nei į Maskvos specialistų priekaištus, nei į vietos visuomenės protestus. Galutinai pilis nugriauta 1968–1969 metais.

Pertvarkos metais vėl kilo susidomėjimas Karaliaučiaus pilimi. 1990-ųjų gruodžio mėnesį laikraščio ,,Moskovskije novosti“ 12-ame numeryje pasirodė S. Suchovos straipsnis ,,Karaliaučiaus pilies pabaiga“. Partija liepė: ,,Sunaikinti!“ Visuomenė siūlė pilies teritorijoje pradėti kasinėjimus, užkonservuoti rūsius. 1993 m. pradėti kasinėjimai, kur buvo įsikūręs restoranas ,,Blutgericht“. 1995-aisiais miesto valdžios užsakymu buvo vykdomi kasinėjimai pietrytiniame pilies kampe, Unfrido pastato vietoje. Čia ketinta statyti laikiną prekybos centrą.

2000 m. Vokietijos žurnalas ,,Spiegel“ skyrė pinigų ,,Blutgericht“ rūsių kasinėjimams. Manyta, kad ten buvo ,,Gintaro kambarys“. Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus sutiko, bet su sąlyga, kad bus skirta pinigų ir pietvakarinio kampo kasinėjimams. Muziejaus darbuotojai tikėjosi surasti ten iki karo veikusio muziejaus ,,Prussia“ kolekcijų liekanas. Kasinėjimai pilyje vykdomi jau 6 metus.

2002 m. pirmą kartą kilo idėja atkurti Karaliaučiaus pilį. Firmos ,,Avtotor“ generalinis direktorius Ščeglovas pasiūlė ją rekonstruoti. Šią idėją entuziastingai palaikė miesto administracija. Tačiau srities administracija kartu su gubernatoriumi Jegorovu į tokį sumanymą žiūrėjo atsargiau. Taigi atkurti pilį atsisakyta.

2005-aisiais pradėjus dirbti naujai srities administracijai, vadovaujamai gubernatoriaus G. Booso, idėja vėl atgijo.

Buvo surengti keli susitikimai su specialistais ir visuomene. Ne kartą posėdžiavo Kultūros taryba, veikianti prie srities gubernatoriaus, kuri palaikė Karaliaučiaus pilies atkūrimo projektą. Valstybinis Kaliningrado srities archyvas patvirtino, kad jame yra XX a. trečiame dešimtmetyje darytų brėžinių – nuo rūsio iki viršutinio aukšto – kopijos. Taip pat yra keli šimtai XX a. nuotraukų, tiek atspindinčių pilį iš išorės, tiek iš kiemo pusės. Taip pat esama ir daugelio vidaus patalpų nuotraukų, Taigi, atkuriant Karaliaučiaus pilį, problemų nebūsią

Tačiau diskusijos dėl Rytų Prūsijos architektūros paveldo būsimo pobūdžio niekas negalėjo surengti. ,,Pilies atkūrimo klausimas yra ne svarbiausias, – pažymėjo naujasis gubernatorius Georgijus Boosas. – Būtina nuspręsti, koks bus istorinis miesto centras“. Galų gale buvo priimtas sprendimas vienoje Tarybų rūmų pusėje suformuoti senojo pobūdžio miestą, kitoje – naujojo. Anot Georgijaus Booso, nesunku surasti investuotojų šiuolaikiniam miestui kurti. Na, o nekomercinė dalis, pastatų atkūrimas, suteikiant jiems iki karo buvusią formą, komunikacijų remontai nelabai domina verslininkus.

Viską staiga išsprendė Rusijos Federacijos prezidento atvykimas. Vladimiras Putinas pažadėjo pagalbą – suteikti 50 milijonų dolerių. Šiuo metu yra rengiamas Karaliaučiaus pilies atstatymo projektas.

Iš rusų kalbos vertė DALIUS AVIŽINIS

 

Skaitytojų vertinimai


32256. varna2006-11-02 19:01
Viską staiga išsprendė Rusijos Federacijos prezidento atvykimas. Vladimiras Putinas pažadėjo pagalbą – suteikti 50 milijonų dolerių. Ir šitie išgamos sėdi prūsų žemėje...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
2:25:39 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba