Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-07 nr. 3348

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS67
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Su ARŪNU GELŪNU kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Asmenybių, tolygių gerai subrandintam vynui, beieškant
8

POLEMIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arba
Kodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
80

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poetinio Druskininkų rudens almanacho žodžių dėlionės
• ZITA BARANAUSKAITĖ-DANIELIENĖ.
„Realybė egzistuoja tik per patirtį“
• MARIUS PLEČKAITIS.
Raidės išdavikės
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Spektaklio „Chaosas“ aktorius kalbina DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Paveikti žiūrovus tiesa
1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ.
„Miranda“ – laisvės vizija
4

MUZIKA 
• MAGDALENA DZIADEK.
Chopino juokas
2

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Vylingi pažadai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Marta ir peizažas

PAVELDAS 
• JUOZAPAS BLAŽIŪNAS.
Į pranciškonų šventovę grąžintas restauruotas paveikslas
„Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS6
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ2
 REGIMANTAS ŽILYS1

PROZA 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Šunų močia
7

VERTIMAI 
• GEORGIJUS LOBŽANIDZĖ.
Arabų kalbos mokytojas
10

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pažadinimas
4

SKELBIMAI 
• Vertimo konkursas ir kūrybinio rašymo seminaras „Rašyti kaip K“
• Pradedančiųjų vertėjų iš italų kalbos dirbtuvės

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai
7
• Tu Lietuva, tu mano...

DE PROFUNDIS
„Menininkas yra tas, kuris sako: tasai žmogus protingai kalba,
bet pats yra kvailys.“ Witoldas Gombrowiczius
 
• Proto muštynės14

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Redukcija Kaune: jau penktą kartą
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Autoportretas: neribotos galimybės aplenkti laiką
• KRISTINA STANČIENĖ.
Paviršiaus galia
• MARIJA GUDELYTĖ.
Kas svarbu moterims dailininkėms?
• Kęstučio Grigaliūno kūrybos pristatymas Švedijoje
• In memoriam
KONSTANTINAS BOGDANAS (1926–2011)
• Informacija
• Jubiliejai1
• Parodos LDS galerijose

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt septintoji savaitė215

POEZIJA

REGIMANTAS ŽILYS

[skaityti komentarus]




          * * *


          Tarp laivo nuolaužų tarp itakių
          paguost save bandžiau o veltui
          bet Jis jau seniai nebegyvas –
          Tavos esaties išgalvotas pasaulis
          Sūpavau eiles tarsi kūdikį
          Aklas ir kurčias būdamas – be klausos –
          Rauda geso šviesa tirpo ir traukės
          Nežinojau kad žodis kaip ženklas
          Sušunka aidi pakyla ir tyli
          Kaip rožė širdy užmigdyta –
          Ir kas Tau beliko?
          Be gyvenimo – viskas
          Be užsimiršimo – nieko
          Tau čia nepaskirta



          * * *


          Baltas –
          Bet ne pavasaris
          Ruduo –
          Tik kelios uogos
          Juodas –
          Bet labai jau liūdnas –
          Žodis –
          Visai jau nuogas
          Gimęs –
          Kaip ašara iš begalybės
          Ne tu – pavasaris
          Ne ruduo atgaivins –
          Kelias po vasaros



          * * *


          Aš jaučiuosi toks senas
          Tarytum manęs jau nėra –
          Palikęs tik dvelksmas
          Pamirštų miestų ašarojančių parkų
          Išsekusių šaltinių žvarbios žolės
          Blyškioj kaip mano veidas mėnesienoj
          Bet aš vis dar prisimenu praeities veidrodžius
          Nors mano šešėlių juose seniai nebėra



          * * *
                Ugniui

          Į kokį matavimą veržias šešėlis kur slepia
          žodžius –
          Užu upės ar miesto užu saulėlydžio parko
          ribos –
          Čia prasideda – čia ir baigiasi kelias
          Kai naktinis žibintas jį paverčia žvaigždėm



          * * *


          Gilus pavasario rytas pabudo vasaros saulėj
          Ištuštėjo arimas pravirkus vieškelių brydei
          Vieversys neberado žydro skliauto virš žemės
          Ir to kas dar gali atpažinti pavasario menę
          Plieninis peizažas užgožia betoninį mišką
          Ugnim alsuojantis paukštis – kurčiam horizonte
          Nužymi dar vieną mechaniškai prarastą dieną
          Ir tai ką žinai būtimi susilieja į nesamą vientisą
          Vienį



          * * *


          Svetimo plento dulkės ne tavo žingsnių balsas
          Kas žino kieno dangus šiapus rūškano debesies
          Greitkelis veda į niekur – į kitą laiko juostą
          Aš stoviu ir žiūriu į menamo kelio ženklą
          Gal klūpau ant laiptų prieš save ir mintį
          Kuri ką tik gimė mano galvoj – ir man baisu
          Kad nieko čia nepažįstu tik Tave matau
          Ir žinau kokia Tu esi kada ir kur ir kodėl
          Ar įdomus kam Tavo vardas ir jo ženklai
          Kuriuose gyvena viso pasaulio kultūros
          Dabar apsėstos ne dulkių o pamišimo
          Ir aš tariu Tau labas pats keisčiausias Su Diev


 

Skaitytojų vertinimai


71997. Pasitaiko ir taip2011-10-12 19:21
Pasveiksta zmogus nuo poezijos ir vel viskas ok:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
2:14:12 Oct 17, 2011   
Oct 2 Nov 1
Sąrašas   Archyvas   Pagalba