Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-07 nr. 3348

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS67
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Su ARŪNU GELŪNU kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Asmenybių, tolygių gerai subrandintam vynui, beieškant
8

POLEMIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arba
Kodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
80

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poetinio Druskininkų rudens almanacho žodžių dėlionės
• ZITA BARANAUSKAITĖ-DANIELIENĖ.
„Realybė egzistuoja tik per patirtį“
• MARIUS PLEČKAITIS.
Raidės išdavikės
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Spektaklio „Chaosas“ aktorius kalbina DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Paveikti žiūrovus tiesa
1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ.
„Miranda“ – laisvės vizija
4

MUZIKA 
• MAGDALENA DZIADEK.
Chopino juokas
2

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Vylingi pažadai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Marta ir peizažas

PAVELDAS 
• JUOZAPAS BLAŽIŪNAS.
Į pranciškonų šventovę grąžintas restauruotas paveikslas
„Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS6
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ2
• REGIMANTAS ŽILYS1

PROZA 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Šunų močia
7

VERTIMAI 
• GEORGIJUS LOBŽANIDZĖ.
Arabų kalbos mokytojas
10

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pažadinimas
4

SKELBIMAI 
• Vertimo konkursas ir kūrybinio rašymo seminaras „Rašyti kaip K“
• Pradedančiųjų vertėjų iš italų kalbos dirbtuvės

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai
7
• Tu Lietuva, tu mano...

DE PROFUNDIS
„Menininkas yra tas, kuris sako: tasai žmogus protingai kalba,
bet pats yra kvailys.“ Witoldas Gombrowiczius
 
• Proto muštynės14

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
 LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Redukcija Kaune: jau penktą kartą
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Autoportretas: neribotos galimybės aplenkti laiką
• KRISTINA STANČIENĖ.
Paviršiaus galia
• MARIJA GUDELYTĖ.
Kas svarbu moterims dailininkėms?
• Kęstučio Grigaliūno kūrybos pristatymas Švedijoje
• In memoriam
KONSTANTINAS BOGDANAS (1926–2011)
• Informacija
• Jubiliejai1
• Parodos LDS galerijose

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt septintoji savaitė215

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas

Redukcija Kaune: jau penktą kartą

LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Daiva Ramoškaitė. Redukcija. 2011


Keramikos muziejuje Kaune nuo rugpjūčio 31 d. veikia XI tarptautinio keramikos simpoziumo „Mes“, skirto redukciniam degimui, paroda. Čia eksponuojami 45 keramikų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos darbai, sukurti LDS Kauno keramikos dirbtuvėse (Jurbarko g. 2) rugpjūčio pabaigoje. Simpoziumo metu keramikai dar sėmėsi žinių Palangos dailininkų kūrybos namuose surengtame antglazūrinės tapybos seminare.

Redukcinė glazūra – tikra aristokratė tarp kitų glazūrų. Redukcinės reakcijos metu degimo krosnyje cheminiams junginiams netekus deguonies, vyksta glazūrų paviršiaus metalizacija, todėl išdegtas dirbinys įgauna žvilgėjimą, gali spindėti auksu ar net visomis vaivorykštės spalvomis priklausomai nuo to, kokiomis medžiagomis praturtinama glazūra: variu, sidabru, kobaltu ar kitomis. Tokiam efektui pasiekti reikia ne tik dailininko įgūdžių, bet ir aukštos temperatūros degimo krosnies. Šia įranga Kauno keramikai naudojasi savo dar prieš karą statytose dirbtuvėse.

Neatsitiktinai Kaunas laikomas lietuviškos redukcinės keramikos lopšiu. Redukcinę technologiją nuo 1931 m. Kauno meno mokykloje įsteigtoje Keramikos studijoje diegė pirmasis jos vedėjas Pranas Brazdžius (1895–1980), mokęsis redukcijos paslapčių Bechinės (Čekija) keramikos mokykloje. Redukcinį degimą buvo meistriškai įvaldę kauniečiai Liudvikas Strolis (1905–1996), Jonas Mikėnas (1899–1988), Vaclovas Miknevičius (1910–1989), Valdemaras Manomaitis (1912–2000), Birutė Zygmantaitė (1914–2003). Redukcinėmis glazūromis žvilgėjo pirmųjų pokario dešimtmečių Kauno „Dailės“ kombinato keramikos dirbiniai. Kurį laiką šios technologijos plėtotėje buvo pastebimas tam tikras atoslūgis. O gal reikėjo žvilgsnio iš šalies, galinčio įvertinti lietuviškos keramikos tradicija tapusią įnoringą technologiją? Tą padarė vienas iš nuolatinių Kauno keramikos simpoziumų „Mes“ organizatorių, šiuo metu Lietuvoje gyvenantis latvis keramikas Juris Berginas, nusprendęs, kad reikia gaivinti ir toliau puoselėti redukcinį degimą kaip lietuviško molio meno identiteto požymį.

iliustracija
Ala Červonikova. E. Coli. 2011

Ir štai jau penktą kartą beveik pusšimtis keramikų demonstruoja, kaip sudėtingą technologiją galima paversti meninės kalbos savastimi. Nesvarbu, kad vieni autoriai jau įvaldę, o kiti dar tik žengia pirmus žingsnius įsisavindami redukciją. Simpoziume dalyvavo tiek mūsų keramikos klasikai (Juozas Adomonis, Gražina Švažienė, Marijona Žiūrienė, Nijolė Skolastika Liatukaitė), tiek jauni autoriai. Visi vienbalsiai pripažino, kad redukcija pateikdavo netikėtumų, kartais rezultatas nuvildavo, o kai kada lenkdavo lūkesčius.

Bendras ekspozicijos vaizdas mažai skiriasi nuo kitų šiuolaikinės keramikos parodų, demonstruojančių minties ir formos laisvę, toleranciją tiek įprastiems, tiek novatoriškiems kūriniams. Socialinės problemos, šių dienų gyvenimo aktualijos, plačiausia dvasinių išgyvenimų įvairovė, galų gale nuotaikinga žaismė ir postmodernistiniai akibrokštai – visa tai galima išvysti po Keramikos muziejaus skliautais. Ir tik intensyvus glazūrų žaižaravimas, blizgios detalės, ryškūs dirbinių akcentai, švysčiojantys blausioje Keramikos muziejaus šviesoje, išduoda, kad atsidūrėme redukcijos technologijos parodoje.

iliustracija
Juozas Adomonis.
Nepageidaujami papuošalai. 2011

Akivaizdu, kad keramikai geba pasinaudoti redukcijos teikiamomis specifinėmis galimybėmis. Latvės Inetos Greižos abstrakti organinė kompozicija „Ląstelė“ švyti, tarsi visas jos paviršius būtų aptrauktas folijos lakštu. Bet dažniau dailininkai išskiria tam tikras detales, kontrastuojančias su visuma, paryškinančias kūrinio mintį ar tiesiog pagyvinančias formą. Agnė Šemberaitė blizgia redukuota glazūra papuošė pasakos veikėjų Snieguolės ir septynių nykštukų veidus bei kojeles. Rūta Šipalytė, kurios kalbos minimalistinį stilių atpažįsti iš tolo, brūkštelėjo ant savo dirbinių kelis plačius „redukcinius“ potėpius. Nomeda Jakūnienė įvairiaspalvėmis blizgančiomis širdelėmis nusagstė ažūrinę sienelę („Votai“).

Parodoje skleidžiasi asociatyvūs meniniai vaizdai, paradoksalūs sugretinimai, individuali mitologizuota simbolika. Kaip kiekvienoje keramikos ekspozicijoje, taip ir šioje, yra įvairių indų – nuo utilitarių, impozantiškų (Marijonos Žiūrienės dekoratyvinė vaza) iki indų pagrindu sukurtų konceptualių kompozicijų (Augustės Olšauskaitės indas-paukštis „Arti“, Vitalijos Kurtinaitienės „Lizdas“, Mariaus Ramonaičio „Indas eliksyrui“, Jolantos Mašidlauskienės ažūrinis objektas, Akvilės Kripaitytės arbatinukas, Romo Andrijausko taurė). Vilija Kinderavičiūtė sukūrė „žiūrintį“ dubenį, kurio vidinė pusė išmarginta plačiai atmerktų akių motyvais („Pasikartojančios akimirkos“). Tauriu paprastumu ir rimtimi pasižymi organines (Loreta Kvietkauskienė, Pille Kaleviste) ar neįmantrias geometrines formas (Mairita Folkmanė) plėtojanti keramika.

iliustracija
Ivo Folkmanis (Latvija).
Be pavadinimo. 2011

Redukcijos švytėjimas gali įkvėpti atskleisti nerealias, pasąmonines būsenas. Būtent siurrealistinę tendenciją išskirčiau kaip vieną iš dažnesnių daugiaplanėje parodos panoramoje, tarsi menininkai būtų siekę išlaisvinti pasąmonę, įvaizdinti savo aistras, sapnus, baimes, nuojautas. Konstancijos Dzimidavičienės grublėtas fantastinės būtybės kūnas užsibaigia dviem blizgančiais veidukais („Modifikacija“). Kiek baugia nuotaika jai antrina Kristina Paulauskaitė („Sapno pasaka“), Valdas Pukevičius („Daugiavaikė“). Iš sulankstytos konservų dėžutės stiebiasi blizgantys žmogaus pirštai (Mindaugas Pridotkas). Andriaus Janulaičio „Mazgas“ išsikeroja į neaiškų gyvūną, kurio atgrasumą paryškina greta eksponuojama estetizuota Ivo Folkmanio banguota forma, pasižyminti visais klasikinės modernistinės keramikos privalumais. Nepaveikta redukcijos, glazūruota įprastai, ji atrodytų kitaip. Redukcinė glazūra suteikia kitų nuotaikos ir prasmės niuansų keramikų pamėgtiems motyvams – Domilės Ragauskaitės kiaušiniams („Lytinė abstrakcija“), Živilės Bardzilauskaitės-Bergins moters torsui („Brendanti“), tarsi išnyrančiam iš jūros tarp rudų akmenėlių, persikūnijančių į gyvas būtybes.

iliustracija
Akvilė Kripaitytė.
Gamtos paslaptys. 2011

Keramikai mėgsta pašmaikštauti. Kaip visada nebanalus Juozo Adomonio, šį kartą pateikusio keraminius „antrankius“ („Nepageidaujami papuošalai“), konceptualumas. Į vientisą kamuolį susipina humoro nestokojančios Ričardo Lukošiūno sumo galiūnų figūros. Ant grakščios Jurio Bergino keraminės formos, sujungusios dviejų senojo pasaulio kultūrų simbolius („Akmens amžius ir virvelinės keramikos kultūra“), pats autorius kaktomuša susiduria su akmens amžiaus žmogysta. Staiposi linksmi Audronės Vaškevičiūtės „balvonėliai“ („Gėlės mano mylimajai“). Giedrė Bardzilauskė į kibirą panašų keraminį indą „Apsauga“ greta eksponuojamoje nuotraukoje panaudoja pagal paskirtį – įsiamžina užsivožusi sau ant galvos. Iš konceptualių kompozicijų išradingumu išsiskiria Daiva Ramoškaitė („Redukcija“) su ready-made motyvu – statybininkų šepečiu, palikusiu redukuotų dažų dryžį. Nuotaikingai karą pavojingoms bakterijoms paskelbė Ala Červonikova („E. Coli“), žaismingai architektoniškų tūrių kompoziciją užbaigė Arvydas Poška – apkalinėjęs ją vinimis.

Paroda dar kartą įrodė redukcijos galimybes ir raiškos įvairovę, abipusę idėjų ir technologijos sąveiką. Gal kada sulauksim istorinę patirtį apibendrinančios retrospektyvos „Redukcija Lietuvoje: praeitis, dabartis, perspektyvos“?


 

Skaitytojų vertinimai


71878. ..2011-10-11 13:53
geriau pamatyti, nei paskaityti

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
2:14:09 Oct 17, 2011   
Oct 2 Nov 1
Sąrašas   Archyvas   Pagalba