Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-07 nr. 3348

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS67
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Su ARŪNU GELŪNU kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Asmenybių, tolygių gerai subrandintam vynui, beieškant
8

POLEMIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arba
Kodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
80

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poetinio Druskininkų rudens almanacho žodžių dėlionės
• ZITA BARANAUSKAITĖ-DANIELIENĖ.
„Realybė egzistuoja tik per patirtį“
• MARIUS PLEČKAITIS.
Raidės išdavikės
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Spektaklio „Chaosas“ aktorius kalbina DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Paveikti žiūrovus tiesa
1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ.
„Miranda“ – laisvės vizija
4

MUZIKA 
• MAGDALENA DZIADEK.
Chopino juokas
2

DAILĖ 
 KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Vylingi pažadai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Marta ir peizažas

PAVELDAS 
• JUOZAPAS BLAŽIŪNAS.
Į pranciškonų šventovę grąžintas restauruotas paveikslas
„Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS6
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ2
• REGIMANTAS ŽILYS1

PROZA 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Šunų močia
7

VERTIMAI 
• GEORGIJUS LOBŽANIDZĖ.
Arabų kalbos mokytojas
10

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pažadinimas
4

SKELBIMAI 
• Vertimo konkursas ir kūrybinio rašymo seminaras „Rašyti kaip K“
• Pradedančiųjų vertėjų iš italų kalbos dirbtuvės

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai
7
• Tu Lietuva, tu mano...

DE PROFUNDIS
„Menininkas yra tas, kuris sako: tasai žmogus protingai kalba,
bet pats yra kvailys.“ Witoldas Gombrowiczius
 
• Proto muštynės14

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Redukcija Kaune: jau penktą kartą
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Autoportretas: neribotos galimybės aplenkti laiką
• KRISTINA STANČIENĖ.
Paviršiaus galia
• MARIJA GUDELYTĖ.
Kas svarbu moterims dailininkėms?
• Kęstučio Grigaliūno kūrybos pristatymas Švedijoje
• In memoriam
KONSTANTINAS BOGDANAS (1926–2011)
• Informacija
• Jubiliejai1
• Parodos LDS galerijose

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt septintoji savaitė215

DAILĖ

Vylingi pažadai

KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kakuko Ishii. „Japoniškos
popierinės virvutės – Musubu“


Lietuvoje tekstilės miniatiūrų parodos pradėtos rengti dar 1983-aisiais. Pirmą kartą po šalies nepriklausomybės atkūrimo ši graži tekstilės šventė įvyko 1992 m. Tai buvo pirmoji tarptautinė tekstilės bienalė Lietuvoje. Vėliau nutrūkusią tekstilės miniatūrų parodų tradiciją 2005 m. rudenį atgaivino LDS tekstilės sekcija, suorganizavusi bienalę „Atviras laiškas“. Ilgainiui šie renginiai tapo svarbia šalies parodinio gyvenimo dalimi. Mažoji tekstilė traukia žiūrovų ir profesionalų dėmesį originaliais eksperimentais, konceptualiomis idėjomis.

Septintosios tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės „Išnykti / Išlikti“ organizatoriai teigia, kad šiųmetė paroda skirta šiuolaikinio žmogaus egzistencijos problematikai. Iki spalio 8 d. galerijoje „Arka“ žiūrovų dėmesio laukia net 125 dailininkų kūriniai, atkeliavę net iš 31 pasaulio šalies (parodos kuratorė Žydrė Ridulytė). Apžvelgus parodos ekspoziciją, susidaro įspūdis, kad šis renginys yra labai demokratiškas, nes parodoje sutinkame ne tik jau gerai pažįstamų kūrėjų darbus, bet ir naujus vardus. Džiugu, kad bienalėje taip gausiai dalyvauja menininkai iš užsienio šalių; taip atsiranda proga lyginti ne tik kūrinių formas, išraišką, bet ir ieškoti nacionalinių, regioninių mažosios tekstilės ypatumų.

Bienalėje eksponuotus kūrinius vertino specialiai sudaryta komisija: dailėtyrininkės Lijana Šatavičiūtė ir Jurga Ludavičienė, žinoma tekstilininkė Jurga Šarapova, prof. Signe Kivi iš Estijos. Parodos atidarymo metu paskelbti bienalės nugalėtojai, tačiau, turint omenyje kūrinių gausą ir įvairovę, kiekvienas parodoje galėjo atrasti savo favoritą, nebūtinai oficialiai pripažintą. Komisijos nuomone, geriausiai bienalės tema, bylojanti išlikimo – išnykimo paradigmą, atsispindėjo japonės Kakuko Ishii kūrinyje „Japoniškos popierinės virvutės – Musubu“, kartu įprasmindama ir šią unikalią techniką. Nors man kūrinys sukelia deja vu jausmą ir primena jau anksčiau Lietuvoje matytus menininkės darbus. Antroji vieta atiteko kūrėjai iš Prancūzijos Carole Fromenty-Vuagnat už kūrinį „Tai buvo diena...“, kuriame autorė sujungia fotografiją ir tekstilę. Jos kūrinys yra tarsi keturi skirtingi dvipusiai amuletai, kuriuose įkalintos senovinės fotografijos, papildytos medžiaginėmis aplikacijomis. Taip menininkė perrašo, „sufabrikuoja“ istoriją ar kuria naujus įvykius. Trečiosios vietos laimėtoja paskelbta Agnė Jonynaitė, kuri komisiją sužavėjo itin „tekstilišku“ kūriniu „Iš praeities“. Jaunoji menininkė, pasirinkusi seną nuotrauką, transformuoja ją į mažutį gobeleną. Toks žingsnis tarsi ilgesniam laikui užkoduoja praeities klodus siūlų gijose. Kūrinys verčia susimąstyti ir apie šiandieninę tekstilės padėtį – fotografija priešpriešinama tekstilei kovoje dėl ilgaamžiškumo, tikriau, išlikimo, kaip skelbia parodos koncepcija.... Šešios autorės – Brigitte Amarger (Prancūzija), Antra Augustinoviča (Latvija), Sunna Maaria Kangas (Suomija) ir skirtingų kartų lietuvių tekstilininkės –­ Genorata Razmienė, Lina Jonikė, Eglė Vengalytė –­­ buvo įvertintos bienalės diplomais.

Parodoje eksponuojami kūriniai į išnykimo – išlikimo priešpriešą žvelgia vis kitu aspektu. Juose prabylama ir apie tekstilės meno ateitį bei transformacijas šiuolaikinio meno scenoje. Šią mąstymo kryptį pasirinkę kūrėjai linksta prie tradicinių tekstilės technikų, išlaikydami jų grynumą, akcentuodami archajiškumą ir unikalumą nūdienos kontekste. Nors parodoje vyrauja plati temų ir formų amplitudė, tačiau neišvengta ir pasikartojimų: Danutės Valentaitės „Retro – naujai / 720 atodūsių“, Unitos Naglos (Latvija) „Karo kojinė achilui“ ar Virginijos Degenienės „Žemaičių skaros“ ir „Žarija“ savo formaliaisiais aspektais antrina vieni kitiems.

Užtat Lina Jonikė parodoje pateikė repliką savo pačios kūrybai. Šį kartą menininkė atsisakė seniai jos vizitine kortele tapusios siuvinėjimo technikos ir nustebino erotiška, drauge – poetiška tekstilės ir videomeno sąjunga kūrinyje „Kaip man patinka tavęs norėti...“. Čia matome kalendoriaus lapelį, kuriame pateiktas galvosūkis su daugybe taškelių primena vaikystės žaidimus. Tačiau šį kartą jie visai nevaikiški: pamažu vedžiojama raudona linija išryškina besimylinčias figūras, o greta kabantys, tarp dviejų stiklo lakštų suspausti raudoni vyro ir moters siluetai, tarsi veidrodžio atspindys, atkartoja videofilme matytą dinamišką vaizdinį. Apie jausmų trapumą prabyla ir jauna menininkė Eglė Vengalytė. Jos elegantiškas kūrinys „Amžinieji pažadai“ kiek ironiškai kalba apie amžinos meilės simbolį –­ žiedą. Tekstilininkė parodoje pristatė tris žiedus, papuoštus mažais medžiaginiais „balionėliais“, kurie, regis, bet kada gali subliūkšti...

Kai kurie parodoje eksponuojami kūriniai patvirtina seną tiesą, kad kartais minimaliomis išraiškos priemonėmis, trapia užuomina galima pasakyti daugiau nei detalizuotu, „išbaigtu“ vaizdu. Štai Svajūno Udrio kūriniai atraktyvūs, tačiau karstelyje „palaidoti“ siūlai ar karūnuota varlės iškamša sukelia tik trumpą nuostabos būseną ar šypsnį. Tuo tarpu Eglės Gandos Bogdanienės kūrybos minimalizmas intriguoja, verčia įdėmiai tyrinėti veltinio technika sukurtas būtybes – vieną „užkonservuotą“, o kitą jau „išsiritusią“ iš mažo stiklainėlio...

Savitu skulptūros ir tekstilės susiliejimu sudomino latvių menininkų – Antros Augustinovičos, Ievos Krūminos ir And­riaus Ermino darbai. Pastarasis parodoje demonstruoja tiesiog iš žemės suformuotą kūrinį „Sekretas. Įkapės“, kuris tampa taiklia bienalės temos interpretacija. Kitas A. Ermino kūrinys „Širdis“, padengtas kietais mezginių raštais, meistriškai imituoja cemento „tekstiliškumą“. I. Krūminos „Relikvijorius“ – tai mažas namelis, sulipdytas iš įvairiausių detalių, medžiagų skiaučių ar senų laikraščių iškarpų. Pasirinkta išraiškos forma pabrėžia sudedamųjų kūrinio dalių svarbą ir sąmoningą autorės siekį jas išsaugoti. A. Augustinoviča buvo pelnytai apdovanota diplomu už darbą „Begalybė“. Šiame kūrinyje naudodama laikraščius ir unikalią autorinę techniką, autorė pateikia aliuziją į gaublį, miniatiūrinį Žemės modelį. Keistasis rutulys įvelia žiūrovo žvilgsnį ištisą optinės apgaulės „seansą“...

Galima daryti išvadą, kad parodoje pristatyti užsienio menininkų kūriniai bienalės temą regi per globalią, visuotinę ar socialinę prizmę. Pavyzdžiui, Sunna Maaria Kangas kūrinyje „Dega“ sumaniai suderino formą ir turinį: ant trijų puodkėlių atspaudė skirtingas istorijas, kurias vienija deginantis, viską naikinantis karštis. Sussan Tuckett (Didžioji Britanija) savo tekstilinėmis miniatiūromis byloja maisto, kaip kertinės gyvų būtybių išlikimo sąlygos, svarbą. O latvė Dina Baumanė mažame gobelene „surašė“ tam tikras datas, virš kurių nubrėžė raudoną kylančią kreivę. Pastarąją užbaigia žodis „help“, sustiprindamas amžinojo klausimo „Quo vadis?“ įtaigumą.

Šiemetinės tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės ekspozicijos margumas niveliavo keletą silpnesnių kūrinių. Vis dėlto didžioji miniatiūrų dalis tiesiog įtraukia į savo kamerinius, tačiau užburiančius pasaulius. Dėl jų gausos ir įvairumo nelengvą žiūrovą po parodą „pavedžioti“ tekstu. Todėl geriausia patiems įsmeigti akis į šias mažytes laboratorijas, vabzdžių lizdus, kamieninių ląstelių pulkus, angelų dienoraščius ir dar daugelį kitų įdomių sumanymų... Ir kartu su menininkais pamąstyti, kas ir kodėl išlieka ilgai, o kas pranyksta be pėdsako, kaip šie amžinieji dėsniai valdo mūsų visų gyvenimus, vylingai suteikdami šansą išlikti nuolatinės kaitos ir permainų kasdienybėje.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
2:14:04 Oct 17, 2011   
Oct 2 Nov 1
Sąrašas   Archyvas   Pagalba