Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-07 nr. 3348

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS67
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Su ARŪNU GELŪNU kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Asmenybių, tolygių gerai subrandintam vynui, beieškant
8

POLEMIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arba
Kodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
80

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poetinio Druskininkų rudens almanacho žodžių dėlionės
• ZITA BARANAUSKAITĖ-DANIELIENĖ.
„Realybė egzistuoja tik per patirtį“
• MARIUS PLEČKAITIS.
Raidės išdavikės
1
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Spektaklio „Chaosas“ aktorius kalbina DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Paveikti žiūrovus tiesa
1
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ.
„Miranda“ – laisvės vizija
4

MUZIKA 
• MAGDALENA DZIADEK.
Chopino juokas
2

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Vylingi pažadai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Marta ir peizažas

PAVELDAS 
• JUOZAPAS BLAŽIŪNAS.
Į pranciškonų šventovę grąžintas restauruotas paveikslas
„Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS6
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ2
• REGIMANTAS ŽILYS1

PROZA 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Šunų močia
7

VERTIMAI 
• GEORGIJUS LOBŽANIDZĖ.
Arabų kalbos mokytojas
10

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pažadinimas
4

SKELBIMAI 
• Vertimo konkursas ir kūrybinio rašymo seminaras „Rašyti kaip K“
• Pradedančiųjų vertėjų iš italų kalbos dirbtuvės

PAŠTO DĖŽUTĖ 
 Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai
7
• Tu Lietuva, tu mano...

DE PROFUNDIS
„Menininkas yra tas, kuris sako: tasai žmogus protingai kalba,
bet pats yra kvailys.“ Witoldas Gombrowiczius
 
• Proto muštynės14

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Redukcija Kaune: jau penktą kartą
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Autoportretas: neribotos galimybės aplenkti laiką
• KRISTINA STANČIENĖ.
Paviršiaus galia
• MARIJA GUDELYTĖ.
Kas svarbu moterims dailininkėms?
• Kęstučio Grigaliūno kūrybos pristatymas Švedijoje
• In memoriam
KONSTANTINAS BOGDANAS (1926–2011)
• Informacija
• Jubiliejai1
• Parodos LDS galerijose

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt septintoji savaitė215

PAŠTO DĖŽUTĖ

Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai

[skaityti komentarus]


Kūrėjų, rašytojų, poetų, beigi eiliakalių santykiai su kritikais, literatūros tyrėjais visąlaik buvo ir neabejotinai bus, banaliai tariant, prieštaringi. Net ir tada, kai tas pats asmuo pluša abiejose srityse – kuria dailiąją literatūrą, o lygia greta rašo kritines recenzijas, su įkarščiu polemizuoja (kartais net su savimi, kaip darė B. Sruoga) ir publikuoja aukšto mokslinio lygio analitines studijas. Tokių  atvejų, beje, apstu, jie veikiau – taisyklė, o ne išimtis. Nuo Maironio, V. Mykolaičio-Putino iki V. Martinkaus, M. Martinaičio, S. Parulskio, R. Šerelytės, M. Kvietkausko, L. Katkaus, R. Kmitos... Kritikai dažniausiai atakuojami arba dėl zoiliškumo ir subtilių jutimų beigi poetinių pretenzijų neišmanymo, arba dėl bedantiškumo; literatūrologai – dėl erudicijos ir intelektualios motyvacijos stygiaus, dėl prasto apsiskaitymo, sofistiškų svaičiojimų arba dėl aprioriško dogmatizmo. Taip, sakau, būna dažniausiai. Vis dėlto mokslinės diskusijos ir karšti kibirkščiavimai paprastai kyla dėl rimtų pretekstų, kai remiamasi argumentų kalba.

Bet rečiau, begal retai, jiems priekaištaujama dėl kitokių dalykų, pavyzdžiui... dėl literatūrologų dailumo, grožio. O būtent tokių intencijų galima įžiūrėti poeto onirininko Žilvino Andriušio pasisakyme „Metų“ anketoje (2011, nr. 8–9, p. 104–107). Pasvarstęs apie savo mentalinės būsenos podirvį („aš esu dar pusiau sovietinis žmogus“), originaliai (?) apibūdinęs jaunimo kartą („jaunystė man – gera erekcija (...) ir nieko daugiau“), asmeninius siekinius ir potroškius („norėčiau tapti tik meno vartotoju (...) vaidindamas kūrėją apgaudinėju ir save, ir kitus (...) kur rasti tą, kuris pardavinėja įkvėpimo šaltinį?“), tokiame kontekste grįžtelėja ir į literatūrologių / gų pusę. Nors jos / jie tikrai nekalti nei dėl to, kam Dievulis dribtelėjo įkvėpimo „skreplelį“, nei dėl organizmo jaunatviškų sutrikimų.

Tiesa, Ž. Andriušis  ištaria neabejotiną, visiems žinomą ir kartojamą postulatą, jog „mūsų literatūros istoriją  reikia nedelsiant perrašyti“ (tik tarp dantų girgžda tas poliuciškas „nedelsiant“). Taip, šitai privalo daryti mažne kiekviena generacija. Tą nuolat kartojo V. Kubilius, taip elgiamasi kituose civilizuotuose kraštuose, kur literatūros procesas analizuojamas įvairių įvairiausiais aspektais daugelio tyrėjų, susibūrusių keliuose ar keliolikoje mokslo institucijų, atliekančių tai, ko negali pavieniai kritikai –­ savotišką nacionalinės literatūros monitoringą. (Tai, be abejo, negrabus, bet valdininkams, regis, suprantamas žodis, kuriuo galima apibūdinti šį svarbų tautos kultūrai permanentinį triūsą).

Išsamūs, tautinės literatūros visumą reflektuojantys moksliniai istoriografiniai veikalai nesiranda burtų lazdele mostelėjus, jiems parengti būtina gerai išpurenta dirva, tai yra daug parengiamujų, kone kasdien pasipildančių darbų. O tam, visiems turėtų būti aišku, reikia ir nemaža laiko, ir gausių intelektualinių pajėgų. Tačiau autorius bemaž nestabtelėja ties šiais svarbiais klausimais, kažkodėl, be kita ko, pamini ne visai šiuo atveju tinkantį Cz. Miłoszo pavyzdį, matyt, nelabai žinodamas, kokiomis aplinkybėmis radosi jo „Lenkų literatūros istorija“. O paskui iškart žeria: „Iš lietuvių literatūros [ir tautosakos, – A. K.] instituto, kaip iš ožio pieno – nieko, matyt, padoraus nesulauksim.“ Paaimanavęs, kad ši institucija „turi miegančios gražuolės statusą“, apgailestauja: „Gaila, bet ten dirba visai ne gražuolės.“     

Norėčiau jauną (?) kūrėją paakinti: atidžiau, tamsta, susipažink su Instituto darbais, tiek su išsamiais istoriografijos (Senosios Lietuvos literatūros, XIX amžiaus, XX amžiaus) veikalais, tiek su gausiomis gražuolių moterų ir negražuolių vyrų studijomis, monografijomis, enciklopediniais veikalais ir t. t. Kitaip tariant, su sinchroniniais poetikos ir diachroniniais literatūros vyksmo tyrinėjimais. Juk jie ir susikaupia į naujų požiūrių, naujų euristinių ir aksiologinių interpretacijų arealą, kurio, regis, ir nori Ž. Andriušis. Įsigilink, tamsta, į empirinius ir teorinius jų aspektus, palygink tuos darbus su kaimyninių tautų tyrinėjimais, ir jau tik tada diskutuok, priekaištauk, bark, apgailestauk, taikydamas ne scenos šoumenų kūningumo kriterijus (fe), o solidesnę vertinimo skalę.


ALGIS KALĖDA

 

Skaitytojų vertinimai


71817. klientas2011-10-10 17:21
tai, kritikas privalo buti bent jau grazus - kaip parulskis. arba geras - kaip katkus. su sv. kaledom!

71843. ar geras2011-10-11 01:07
tai reiškia, ginkdie, bijantis aštresnį žodį pasakyt? O dėl andriušio taip nesinervykit, geriau paklauskit, kiek jo paezijos knygos egzempliorių buva nupirkta :DDD ir kiek recenzijų parašyta? ajajai... nu bet šiaip kaip maksas kempinskis tai jis man net labai patiko, o kaip suprasdavau aš jo šventą pyktį. ir dabar suprantu. tas pyktis iš dalies dėl visur, net ir meno ir literatūros pasauly (taip taip), klestinčios chebratstvos, kur savi savus leidžia, savi saviems pakaitom premijas teikia ir t.t. ir pan. (paskutinis pvz. – kad burokas gaus jotvingį jau žinojau dar jam net knygos neišleidus... kaip ir pernai šimkus, nu žodž, nesvarbu, prieš vėją, andriuši, nepapusi, pardon, nepapūsi

71857. terra2011-10-11 09:47
kad tas Andriušis juk taip pat iš "klestinčios chebratstvos" (kaip jūs rašot), čia greičiau jau Kalėda iš pašalio :)

71858. klientui terra2011-10-11 09:47
jeigu esat Katkaus klientas, tada gal ir geras jis, o šiaip - vidutinybė ir tiek.

71932. kukujokas2011-10-12 04:45
ir is kur tokiu durnu ironijos nesuprantanciu negyvenamu terru ant mirstancio litmenio kuno atsiranda?

72014. terra2011-10-13 10:35
iš Lietuvos

72022. kukujokas2011-10-13 12:01
tataigi:) trumpai ir aiskiai. aciu, terra,nudziuginai, regis, esi ne tokia jau durna, kaip rodesi

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 2 iš 2 
2:13:58 Oct 17, 2011   
Oct 2 Nov 1
Sąrašas   Archyvas   Pagalba