Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-08 nr. 3056

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALBINAS GALINIS20
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• Zigmas Vitkus.
KANIBALIZMAS, RAGANAVIMAS IR MAFIJA POSTSOVIETINIAME PASAULYJE
2
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

KNYGOS 
• Donata Mitaitė.
MONOGRAFIJA APIE RAŠANČIĄ AKTORĘ
• Dalia O.Černiauskaitė.
STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"
• Neringa Mikalauskienė.
AR GERAI PASIŪTAS MOKSLINĖS FANTASTIKOS IDĖJŲ MENINIS DRABUŽIS?
2
• ŠIAULIAI: PROVINCIJOS MIESTAS PALATVIJYJE1
• DINGUSIOJI NAKTYJE3
• MIRTIS SVETIMAME KRAŠTE
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
NENUSPĖJAMAS CHAMELEONAS CHICKAS COREA
9

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
LIETUVIŲ MENAS PAGAL PONĄ K.
8

TEATRAS 
 RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"1
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO NAUJIENOS

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Milda Laužikaitė.
MENAS IR POLITIKA: KADA IR KIEK
4

LITERATŪRA 
• Lukas Miknevičius.
LITERATŪRON ŽENGTE MARŠ!
29

POEZIJA 
• MINDAUGAS LAUKYS4
• INGA VAIČIULIONYTĖ14
• LIDIJA ŠIMKUTĖ18

PROZA 
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
3
• Mari Poisson.
TREČIASIS GYVENIMAS
1

VERTIMAI 
• Alejandro Ferrero.
KAFKAMORFOZĖ
4
• KERRY SHAWN KEYS1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Aušra Matulevičiūtė.
EMIGRANTAI
7
• Ramūnas Čičelis.
REPAVIMAS – POEZIJOS SKAITYMO BŪDAS?
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
VAN MORRISONO BOMBA: VIDUTINYBEI – NE
30

KRONIKA 
• DIDYSIS IR MAŽASIS
• Laima Pacevičienė.
PABERŽĖS STEBUKLAS
• Thierry Quénum.
EUROPOS PORTRETAS. KAUNAS
• VILNIAUS KULTŪROS VIZIJOS
• ĮTEIKTA KARALIENĖS MORTOS PREMIJA3
• ONUTĖS NARBUTAITĖS SĖKMĖ1
• ISTORINĖS KELIONĖS

SKELBIMAI 
• PRIIMAMOS FILMŲ GAMYBOS PARAIŠKOS

DE PROFUNDIS 
• EUROVIZINIS SINDROMAS5

TEATRAS

RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Balta žvaigdė"
Nuotrauka iš "Sirenų" archyvo

Rugsėjo 24–spalio 4 d. sostinėje vyks II tarptautinis Vilniaus teatro festivalis "Sirenos". Festivalio organizatoriai – OKT / Vilniaus miesto teatras ir VšĮ "Vilniaus festivaliai" – tęsia pažintį su naujuoju Europos scenos menu. Šių metų "Sirenų" tema – socialinis teatras. Kaip ir pernai, festivalio mecenatas yra "VP Market".

"Dešimties naujų šalių įstojimo į Europos Sąjungą euforija praėjo. Bet šio istorinio momento sukelta įtampa ne slopsta, o auga. Suvienytos Europos projekto lyderiai nenujautė, kad susidurs su tokia kritiško mąstymo banga. Kaip į visuomenines perturbacijas reaguoja įvairių šalių menininkai – savo epochų "seismologai"? Kokius giluminius procesus fiksuoja šiuolaikinis Europos teatras? Ar jis turi tokioje situacijoje ką pasakyti? Rytų Europos teatro tradicija stokoja stipraus socialinio teatro geno. Todėl jis mums tik dar labiau įdomus ir reikalingas – kaip injekcija, stiprinanti visuomenės imuninę sistemą", – sako festivalio meno vadovė Elona Bajorinienė.

Per vienuolika festivalio dienų bus parodyti aštuoni šešių užsienio šalių spektakliai.

Matysime Vengrijos jaunojo teatro lyderio Arpado Schillingo stilizuotą satyrą "Juoda šalis". Režisierius Arpadas Schillingas pirmą kartą pristatė savo kūrybą 2000 m. Slovakijoje, Nitros festivalyje, kur buvo parodyta B. Brechto pjesė "Baalis". Nuo to laiko jo trupė Vengrijoje vertinama už savarankiškumą, talentą ir drąsius eksperimentus.

"Juoda šalis" – tamsi, groteskiška ir satyrinė pasaulio, kuriame gyvename, vizija. Istorijos remiasi trumpomis žinutėmis, surinktomis iš mobilaus telefono nuo 2004 metų sausio 1 dienos. Žinutėse – iš 160 ženklų sudarytos kasdienės "naujienos". Jos ir įkvėpė aktorius improvizuoti scenas bei muzikinius numerius. Spektaklis neišauga iki tradicinės dramos, tačiau veikiau tampa absurdiška puota ar tam tikromis iniciacijos apeigomis. "Juoda šalis" vadinama vaikų pasirodymu, kuris skirtas tik suaugusiems. Kritikas Tamįs Koltai apie šį spektaklį sako: "Neneigsiu, kad esu labai entuziastingai nusiteikęs "BLACKland" atžvilgiu. Pasakysiu, kodėl. Šis kūrinys – socialinės kritikos kupinas pamfletas. Jis išjuokia idiotišką ir infantilų viešąjį gyvenimą bei kalbą, kurių akivaizdoje esame bejėgiai. Tai – sudėtingas aukščiausios klasės spektaklis". O prancūzų dienraštis "Le Figaro" taip atsiliepė apie "Juodą šalį": "Atėjo laikas ir mums pradėti nagrinėti tokius viešus sentimentus. Nėra nė vieno menininko mūsų šalyje, kuris su tokia intelektine bei moraline drąsa būtų užčiuopęs mūsų socialinę, politinę tikrovę. Iš to gimusios scenos gali priblokšti ir, žinoma, įskaudinti. Gerai tai žinoti iš anksto".

Antras Arpado Schillingo spektaklis, kuris, bendradarbiaujant su Lietuvos teatro ir kino informacijos ir edukacijos centru, bus atvežtas į Vilnių, – "Kretakor" teatre pastatyta eksperimentinė, kamerinėje erdvėje vaidinama A.Čechovo "Žuvėdra". Režisuodamas "Žuvėdrą", Arpadas Schillingas vengė teatre įsigalėjusių papročių bei sąlygiškumų ir kūrė teatrą minimaliomis priemonėmis – tik santūria ir subtilia vaidyba.

Arpadas Schillingas norimą rezultatą pasiekia visiškai netradicinėje vietoje, be klasikinių teatro atributų – scenos, specialaus apšvietimo, kostiumų ir muzikos. Aktoriai ir žiūrovai atsiduria toje pačioje erdvėje ir tame pačiame laike. Pradžioje susitapatinama su pjesės veikėjais, vėliau prarandama sava tapatybė ir galiausiai prisiimama nauja. Tai savotiškas teatro nebuvimas, kuriame sukuriama tuščia erdvė žmogui ir jo sielai. "Galima pamanyti, kad šie aktoriai išgyveno kokią žiaurią psichodramą – atskleidė visas užgniaužtas savo dvasios aistras, išnaršė nematomus kampus ir prikėlė visą gąsdinantį savo pažinimą, praplėšdami jau užgijusias žaizdas ir iš naujo įsijausdami į savo, žmonijos patirtas dramas ir taip toliau. Tačiau visa tai yra atveriama ne privačioje tikrovėje, bet kruopščiai apgalvotomis vaidybos priemonėmis, grynais ir sukurtais atspalviais, gestais ir balsais. Tai yra mirusios, tačiau gyvos marionetės, balansuojančios tarp gyvenimo ir mirties, teatro ir realybės" (Gabriella Nagy, litera.hu).

iliustracija
"Otelas"
Nuotrauka iš "Sirenų" archyvo

Arpadas Schillingas Vilniuje surengs kūrybinę laboratoriją.

Tarptautinėje arenoje debiutuos jauniausių kūrėjų grupė "Skutr" iš Prahos teatro "Archa".

Spektaklį "Slapyvardis" kritikai vadina vienu moderniausių šiuolaikinio Čekijos teatro spektaklių. "Slapyvardis" – "Archa" teatro spektaklių ciklo šiuolaikiška tema "Chat" (pokalbiai internete) dalis. Tai kūrinys apie žodžių virsmą judesiais, o judesių – žodžiais.

Keturi "čatintojai" trumpam susitinka pokalbių svetainėje. Kiekvienas jų turi savo priežastį naršyti. Pirmasis ieško, su kuo pasimylėti. Antrasis kvailioja, stengdamasis atskleisti kitų žmonių silpnybes. Trečiasis pasiruošęs glaustai pateikti tavo psichologinį portretą, net jei to visai nenori. O ketvirtoji tiesiog nori pažaisti – nieko asmeniška... nieko asmeniška!

Virtualiosios realybės dėka kiekvienas jų atskleidžia dalelę savęs. Kas yra internetiniai pokalbiai, o kas – realybė? Kas šiandien yra tikra? Kokie žmonės prisijungia prie internetinio pasaulio, ir kodėl jie tai daro? Ar gali tiesioginis bendravimas internetu paveikti mūsų gyvenimą? Tinklo pokalbių erdvė skatina susimąstyti apie save ir susikurti savo paties projekciją. Kokia tokios projekcijos kokybė, ir kiek mes mąstome apie save? Būtent šiuos klausimus kelia spektaklis. Režisierius pasitelkia šiuolaikinį šviesos dizainą, neįprastai pritaikytą vaizdo projekciją ir rafinuotus garso panaudojimo būdus. Apie internetinius pašnekesius pasakojantis "Slapyvardis" aktorių judesiais ryškina žodžių ir veiksmo kontrastus.

Vokiečių menininkų grupė "Rimini Protokol", remiama Briuselio festivalio "KunstenFESTIVALdesArts", parodys aštrios socialinės problematikos spektaklį "Sabenation" apie skandalingą Belgijos avialinijų "Sabena" bankrotą 2001-aisiais, kai darbo neteko 12 tūkstančių saugiais save laikiusių žmonių. "Su "Sabena" jūs gerose rankose!" – šis optimistinis šūkis šiandien tėra vertės netekęs pardavimui skirtas pranešimas. "Eikite namo ir sekite žinias", – štai ką 2001 m. lapkričio 7 d. išgirdo "Sabenos" darbuotojai. Spektaklio kūrėjai 2003-iaisiais sukviečia atleistus "Sabenos" darbuotojus į sceną. Dar neseniai jie buvo šlovingosios ir kolonijinės Belgijos dalis bei simbolizavo šalies technologinę pažangą. Kas iš šių žmonių liko po to, kai juos nuvylė privatizacija ir globalizacija?

Pirmajame "Sirenų" festivalyje didžiulio pasisekimo sulaukęs Gento teatras "Victoria" atveš naują spektaklį "Balta žvaigždė" (rež. Liesas Pauwelsas), tarptautiniame Torūnės festivalyje "Kontakt" (Lenkija) pelniusį pagrindinį kritikų prizą. Jame vaidina grupė, suburta iš aktorių, šokėjų ir visuomenės nepritapėlių. "Balta žvaigždė" sukurta remiantis Lotharo Berfeldeso (1928-2002), istorija. Šis žmogus staiga nutarė tęsti savo gyvenimą kaip moteris, vardu Charlotte von Mahlsdorf. Vis dėlto šis faktas nepadeda mums geriau suvokti spektaklio pasakojimo. Tai greičiau švelnus dešimties žmonių pandemoniumas, kuriame vaidinamos sumišusios emocijos – nuo siaubingai lėkštų iki stačiokiškai šlykščių. Kalbama apie neteisybę ir bejėgiškumą, apie kitokio nei "paprasti" žmonės individo egzistenciją, apie kovą ir troškimą būti suprastam.

Pirmą kartą Lietuvoje viešės Ispanijos teatro radikalas Rodrigo Garcia. Jo antiglobalistinio spektaklio "Ronaldo, McDonaldo klouno, istorija" gastrolių maršrutas driekiasi nuo garsiojo Avinjono iki Pietų Korėjos festivalių.

iliustracija
"Tarelkino mirtis"
Nuotrauka iš "Sirenų" archyvo

Programą įrėmins du didelės formos spektakliai, šių dienų problematiką atskleidžiantys klasikiniu tekstu. Festivalį atidarys vienas iškiliausių Vokietijos teatrų – Miuncheno "Kammerspiele" spektakliu "Otelas" pagal W.Shakespeare’ą. Jį režisavo vienas garsiausių viduriniosios kartos Europos teatro kūrėjų – belgas Lucas Percevalis. Režisierius apie šį klasikinį kūrinį sako: "Studijų laikais "Otele" mus žavėjo pavydo tema. Dabar ji manęs nedomina. Repetuodamas supratau, kad tai drama apie nekaltumo praradimą. Ir skausminga drama, nes čia kalbama apie vienatvę ir apie tai, kaip blogis po truputį įtraukia žmogų. Vienatvės tema ir liūdesys būdingi visai Shakespeare’o kūrybai. Iš liūdesio kyla jo grožio ilgesys, kuris, mano manymu, yra meno esmė. Būtent Shakespeare‘o nihilizmas mums padeda susitaikyti su gyvenimu, kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų".

"Sirenoms" baigiantis bus parodyta A. Suchovo-Kobylino "Tarelkino mirtis" – pirmasis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis Maskvos "Et cetera" teatre, kurio vadovas – Rusijos teatro ir kino aktorius Aleksandras Kaliaginas spektaklyje atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Oskaro Koršunovo spektaklis – tai siurrelialistinė fantasmagorija, šiek tiek primenanti režisieriaus pirmuosius spektaklius pagal oberiutus. Čia personažai makabriškai linksminasi, kol jų drąsios užmačios tampa beveik siaubo filmu. Tarelkiną ištinka tragedija, prilygstanti oidipiškai, jis irgi pražūva savo tobulai sukonstruotoje aplinkoje, tik šįsyk ji – ne iš metalo, o iš katorginių dryžių. Tokią universalią egzistencijos katorgą virtuoziškai "velka" vidutinio amžiaus rusų aktorius – Maskvos scenų žvaigždė Vladimiras Skvorcovas. Jo engėjus spektaklyje kuria kitos teatro "Et cetera" įžymybės, tarp kurių – vieną pagrindinių vaidmenų genialiai atliekantis Aleksandras Kaliaginas. Aktorių ansamblio dėka imperinis despotizmas įgauna atpažįstamų ir neregėtų niuansų. Lietuvoje kai kurios siužeto detalės, pavyzdžiui, "kompromato" nutekėjimas, atrodys itin aktualiai ir pikantiškai, vis dėlto svarbiausia šiame spektaklyje žmogaus dilema – būtinybė rinktis priklausomybę ar laisvę, pažeminimą ar garbę. Tarelkino bandymas išsivaduoti Koršunovo inscenizacijoje galiausiai virsta mimikrija, t.y. išnykimu supanašėjant. Tai yra ne visai tikras išsivadavimas, ir čia slypi Koršunovo ironiškas požiūris tiek į Tarelkiną, tiek į visus įmanomus tarelkinus.

Festivalio metu vyks seminaras "Tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo strategijos", skirtas scenos menų organizacijų vadybininkams. Seminarą užbaigs tarptautinė diskusija "Teatro festivaliai pereinamuoju laikotarpiu".

Lietuviškojoje festivalio programoje ketinama parodyti 10 naujausių Lietuvos teatro režisierių spektaklių: Valiaus Tertelio "4.48. Psichozę", Jono Vaitkaus "Demonus. Nelabuosius. Apsėstuosius. Kipšus", Rimo Tumino "Tris seseris", Agniaus Jankevičiaus "Žiurkiagalvius", Eimunto Nekrošiaus "Giesmių giesmę", Oskaro Koršunovo "Vaidinant auką", Cezario Graužinio "Pasikėsinimus į ją", Gintaro Varno "Merliną, arba Nusiaubtą šalį" ir "Švyturį".

"Sirenų" klube bus rengiami susitikimai su festivalio dalyviais ir svečiais, dokumentikos peržiūros, dramaturgijos pristatymai, komentuojantys ir išplečiantys pagrindinę programą.

Pirmasis tarptautinis Vilniaus teatro festivalis "Sirenos" įvyko 2004 m., sėkmingai sutapus Vilniaus miesto savivaldybės ir OKT / Vilniaus miesto teatro kultūrinėms ambicijoms. Pirmajame festivalyje spektaklius pamatė per 6000 Lietuvos žiūrovų bei daugiau nei pusšimtis tarptautinių festivalių organizatorių, kritikų bei teatro profesionalų iš užsienio.

Pagal "Sirenų" festivalio informaciją parengė R.P.

 

Skaitytojų vertinimai


17654. ak2005-07-12 11:50
įdomu, lauksim. Pasiūlymas rengėjams: ar neįmanoma būtų atvežti Maskvoje režisuojančių lietuvių - Mindaugo Karbauskio, Živilės (?) spektaklių. Juk jie mums - nežinoma žemė. Tuo tarpu O.K. maskvietiškas spektaklis - turbūt ankstesnių idėjų perdirbinys...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
2:10:32 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba