Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-08 nr. 3056

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALBINAS GALINIS20
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• Zigmas Vitkus.
KANIBALIZMAS, RAGANAVIMAS IR MAFIJA POSTSOVIETINIAME PASAULYJE
2
 Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

KNYGOS 
• Donata Mitaitė.
MONOGRAFIJA APIE RAŠANČIĄ AKTORĘ
• Dalia O.Černiauskaitė.
STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"
• Neringa Mikalauskienė.
AR GERAI PASIŪTAS MOKSLINĖS FANTASTIKOS IDĖJŲ MENINIS DRABUŽIS?
2
• ŠIAULIAI: PROVINCIJOS MIESTAS PALATVIJYJE1
• DINGUSIOJI NAKTYJE3
• MIRTIS SVETIMAME KRAŠTE
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
NENUSPĖJAMAS CHAMELEONAS CHICKAS COREA
9

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
LIETUVIŲ MENAS PAGAL PONĄ K.
8

TEATRAS 
• RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"1
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO NAUJIENOS

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Milda Laužikaitė.
MENAS IR POLITIKA: KADA IR KIEK
4

LITERATŪRA 
• Lukas Miknevičius.
LITERATŪRON ŽENGTE MARŠ!
29

POEZIJA 
• MINDAUGAS LAUKYS4
• INGA VAIČIULIONYTĖ14
• LIDIJA ŠIMKUTĖ18

PROZA 
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
3
• Mari Poisson.
TREČIASIS GYVENIMAS
1

VERTIMAI 
• Alejandro Ferrero.
KAFKAMORFOZĖ
4
• KERRY SHAWN KEYS1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Aušra Matulevičiūtė.
EMIGRANTAI
7
• Ramūnas Čičelis.
REPAVIMAS – POEZIJOS SKAITYMO BŪDAS?
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
VAN MORRISONO BOMBA: VIDUTINYBEI – NE
30

KRONIKA 
• DIDYSIS IR MAŽASIS
• Laima Pacevičienė.
PABERŽĖS STEBUKLAS
• Thierry Quénum.
EUROPOS PORTRETAS. KAUNAS
• VILNIAUS KULTŪROS VIZIJOS
• ĮTEIKTA KARALIENĖS MORTOS PREMIJA3
• ONUTĖS NARBUTAITĖS SĖKMĖ1
• ISTORINĖS KELIONĖS

SKELBIMAI 
• PRIIMAMOS FILMŲ GAMYBOS PARAIŠKOS

DE PROFUNDIS 
• EUROVIZINIS SINDROMAS5

PUBLICISTIKA

EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

Mariusz Szczygiel

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paryžiaus kavinėje (iš dešinės): Egonas Kischas, jo žmona Gisele ir Anna Seghers

Pabaiga. Pradžia 3055 numeryje

Kischas daug keliavo.

Keliavo į Sovietų Sąjungą ("Apie carus, popus ir bolševikus"), į Kiniją ("Kinija be kaukės"), į Jungtines Valstijas ("Amerikos rojus") ir vėl į SSSR ("Pasikeitusi Azija"). Reichstago gaisro naktį jis, kaip komunistas ir antifašistas, buvo areštuotas ir uždarytas Špandau kalėjime. Įsikišus Čekoslovakijos diplomatams (juk buvo tos šalies pilietis), jis galėjo grįžti į Prahą. Paskui jis persikraustė į Paryžių. Nuvyko į Antifašistų forumą Melburne ("Išsilaipinau Australijoje"). Jo knygos buvo leidžiamos beveik visose Europos šalyse.

1931-aisiais Chodžente Kischas rašo: "Tadžikai ir tadžikės (neapsimuturiavusios – tik sirenoms paskelbus darbo dienos pabaigą, jos prisidengia galvas) įgudusiomis rankomis krapštosi prie Taškente gamintų maišytuvų.

Šios smogikų brigados gamina Quelques fleurs, Beaute de nuit ir Chypre, nė nenujausdamos, kiek rūpesčių tolimam elegantiškam pasauliui kelia problema, ar pasikvėpinti Chypre, ar Quelques fleurs.

Dalyvaudami socialistiniame tarpusavio lenktyniavime, šie darbininkai beveik tobulai atkuria konvalijų ir našlaičių kvapą – gėlių, kurių niekuomet nėra nei matę, nei uostę.

Prie Syrdarjos krantų daroma tas pats, kas ir prie Reino krantų, – maišomas amiloalkoholis ir fenoksiletilo alkoholis. Argi ne tą patį daro pono Coty darbininkai? Tad kas pasikeitė?

Užeiname į salę, kurioje – lenta, katedra ir mėgintuvėliai. Tai – technikumas, buvusių žolelių rinkėjų, o dabar parfumerijos darbininkų, kurių amatas artimas chemiko profesijai, karalystė.

Dabar ne paskaitų laikas, auditorijoje tik trys studentai tadžikai, vienas jų nė žodžio nesupranta rusiškai…".

Jis nieko nematė ir nieko negirdėjo, kaip ir daugelis kairiųjų pažiūrų Vakarų rašytojų, keliavusių po Sovietų Sąjungą.

1933-iaisiais Vakarų diplomatai pranešinėjo pasauliui, o GPU darbuotojai – Stalinui, jog kiekvieną naktį Charkovo gatvėse surenkama mažiausiai 250 lavonų. Sąmoningai reguliuojamas badas ("Badas sunaikina tikėjimą ne tik caru, bet ir Viešpačiu Dievu", – V.Leninas) inspiruoja net ir kanibalizmą, daugeliui numirėlių išpjaunamos kepenys.

Egonas Erwinas Kischas 1930–1931 m. dėstė Charkovo universiteto Žurnalistikos fakultete (iki 1934-ųjų Charkovas buvo Ukrainos SSR sostinė). Ar iš tiesų nė vienas pažįstamas jam nepasakojo, kas dedasi?

Valdžios karas su valstiečiais prasidėjo 1929-aisiais. Per keletą metų apie 10 milijonų valstiečių mirė badu, o vien į Kiniją pabėgo pusantro milijono.

Kischas 1931-aisiais nelegaliai iš SSSR nukeliavo į Kiniją ir parašė apie šią šalį knygą ("Kinija be kaukės"). Jis nieko nematė. Jis nieko negirdėjo.

"Manau, būtum sužavėta, visa tai pamačiusi. Čia viskas puiku, o kas tuo abejoja, yra kvailys" (1932-ieji, laiškas iš SSSR Kischo vertėjai Prahoje).

Pačiame Maskvos centre, ties upės vingiu, kur namai išstatyti rečiau, stovėjo būdelė. Joje buvo kėdutė, stalas, žibalinė lempa ir prie lubų pritvirtintas kablys. Jei koks nors žmogus nepatikdavo caro Ochranai, jį auštant atvesdavo į šią būdelę. Paskui lavoną veždavo į Vagankovo kapines ir palaidodavo kaip kiemsargių rastą neatpažintą kūną.

Reporteris Kischas rašo: "Nuo 1905-ųjų ši būdelė buvo tarsi caro režimo poliklinika, kurioje buvo sėkmingai gydomos revoliucinės ligos".

Gretimų namų gyventojus paryčiais žadindavo žmonių riksmai iš būdelės.

Reporteris Kischas rašo: "Viena moteris pasakojo, kaip kaimynas iš gretimo namo Levas Nikolajevičius Tolstojus kartą įnirtęs užtrenkė langą, negalėdamas pakęsti baisaus keleto vyrų riksmo. Atrodo, Levas Nikolajevičius, kuris tuo metu rašė Evangelijos komentarus, buvo bene vienintelis gatvelės gyventojas, nė nenujautęs, jog po jo langais stovi žmonių skerdykla".

1939-ųjų pavasarį Prahoje žydams buvo uždrausta užeiti į parkus. Visame mieste jie tegalėjo lankytis tam tikrose pirtyse, restoranuose, kinuose ir teatruose.

Lenka Reinerova pavasarį su delegacija išvyko į Rumuniją ir nutarė nebegrįžti. Kischas su žmona Gisele išvyko iš Prancūzijos. Jie susitiko 1940-aisiais Meksike. Lenka įsidarbino emigracinės vyriausybės įkurtoje Čekoslovakijos ambasadoje, buvo viena iš keturių darbuotojų. Kischas dažnai ateidavo į jos biurą. Emigracijoje jis parašė pirmąjį autobiografijos tomą – "Sensacijų mugė" ir kartu su draugais leido antifašistinį laikraštį "Laisvoji Vokietija".

Po karo jis kartu su žmona visam laikui grįžo į Prahą, iš karto įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją ir pradėjo rinkti medžiagą knygai apie savo šalį, nors, atvirai kalbant, iš tiesų jo šalis tebuvo Praha.

1946-ųjų gegužės 1-ąją jis skrido malūnsparniu virš Vaclavske Namesti aikštės ir rašė laikraščiui "Rude Pravo" reportažą apie eitynes. Dešimtmečiais Čekoslovakijoje buvo emocingai rašoma apie Kischo reportažą "Gegužės Pirmoji iš dangaus", tik niekas niekada jo nedrįsdavo cituoti.

iliustracija
Egonas Kischas Sidnėjuje (apie 1934 m.)
Samo Hoodo nuotrauka

"Alio, Drauge, kalbu iš lėktuvo ir noriu tau pasakyti, jog mūsų eitynės atrodo nuostabiai", – šiais žodžiais prasidėjo reportažas.

Toliau žymusis reporteris vardino gatves, virš kurių skrido. Jis pasakojo, kaip teko grįžti į bazę: "Nes po malūnsparniu kabojusi vėliava elgėsi nedraugiškai, ir teko ją pataisyti". Toliau jis aprašinėjo tik tai, ką matė: "Iš viršaus matau raudonas vėliavas, raudonus rūbus, raudonas mašinas, raudonus kaklaraiščius ir raudonas gėles".

Toliau: "Manau, kad niekam kitam pasaulis neatrodo toks gražus, kaip mums, nes mes skrendame į dangų. O argi ne? Nejaugi mes visi ne danguje? Užtenka prisiminti, kokiame pragare buvome dar praėjusiais metais ir kur esame dabar".

Pabaiga: "Skrendame toliau virš eitynių, ties Musteku, ir čia mūsų malūnsparnis grakščiai, žaviai, draugiškai linktels draugui Gottvaldui".

Nors komunistai žygiavo per visą Vaclavo aikštę, o kitų ėjo tik siauros vorelės, nors komunistais visoje šalyje iš tiesų skelbėsi milijonas septyni tūkstančiai žmonių, draugas Klementas Gottvaldas galutinai valdžią šalyje perėmė tik po dvidešimties mėnesių, per 1948-ųjų vasario perversmą.

Egonas Kischas sulaukė tos dienos, o kovo pabaigoje jį ištiko širdies priepuolis. Jis kaip tik rašė pirmąjį knygos apie naująją Čekoslovakiją skyrių. Plunksna iškrito iš jo rankos ant lapo su pradėtu reportažu apie kapitalistą Batą. Jam buvo šešiasdešimt treji.

Paradoksaliausią teiginį, kurį ištarė šis žmogus, amžiaus pradžioje suteikęs reportažui literatūros rangą, užrašė kitas rašytojas, jo draugas iš "Metro" kavinės Friedrichas Torbergas.

Tai buvo atsakymas į Torbergo klausimą, ką Egonas Kischas, antifašistas ir komunistas, galvoja apie 1939-ųjų rugpjūčio Stalino ir Hitlerio paktą.

Kischas atsakė: "Už mane galvoja Stalinas".

– Manoma, jog jis tai pasakė su ironija, juk nebuvo toks kvailas, bet aš manau, jog Kischas tiesiog jautė negalįs pasakyti, ką iš tiesų mano apie Stalino ir Hitlerio paktą. Jis buvo įžvalgus žmogus,– sako Aleksandras Kusakas, kultūros istorikas, septintajame dešimtmetyje parašęs monografiją apie Kischą. – Juk komunistas Vladimiras Klementis, karo metais gyvendamas Prancūzijoje, kritikavo 1939-ųjų paktą, ir daug vėliau stalinistai jį pakorė, ištraukę iš stalčiaus šią seną jo nuomonę.

Ar galima pasakyti, jog mirtis išgelbėjo Kischą nuo mirties?

Tokį pavadinimą jis galbūt būtų sugalvojęs reportažui apie save patį, jei būtų galėjęs jį parašyti.

Labai tikėtina, kad Egonas Kischas būtų buvęs suimtas ir galbūt net nuteistas mirti, kaip 1952-aisiais nutiko jo draugui iš "Metro" kavinės Andre Simonei, vyriausiajam "Rude Pravo" redaktoriui, prieš septynerius metus išspausdinusiam reportažą "Gegužės Pirmoji iš dangaus".

Toks pats likimas ištiko Vladimirą Klementį ir kitus "Slanskio gaujos" proceso teisiamuosius. Šiame kruopščiai surežisuotame spektaklyje į teisiamųjų suolą sėdo keturiolika aukštų partijos funkcionierių, tarp jų buvęs ČKP generalinis sekretorius Rudolfas Slanskis.

Daugeliui jų sunkinančia aplinkybe tapo tai, jog jie Antrojo pasaulinio karo metais gyveno Vakaruose. Net dvylika jų buvo žydų kilmės.

Greičiausiai Kischas būtų, kaip ir jie, apkaltintas priešiškumu santvarkai (buvo kilęs ne iš darbininkų šeimos), tarnavimu Amerikos imperialistams (parašė knygą apie Valstijas, vėliau per JAV emigravo į Meksiką), bendradarbiavimu su Vakarų žvalgybomis (jo knygos buvo leidžiamos didžiausiose Vakarų šalyse).

Ar jis, kaip ir Vladimiras Klementis, paskutiniajame laiške žmonai būtų parašęs: "Mano brangioji, tikiu, jog tu sulauksi socialistinės Europos ir ją nuo manęs pasveikinsi"?

Lenka Reinerova man paaiškino, kaip Strašnicų kapinėse surasti kapą su Kischo ir jo žmonos urnomis. Trečiajajme dešimtmetyje čia buvo pastatytas didžiausias Europos krematoriumas.

Prie įėjimo paklausiau jauno sargo, kur yra Kischo urna.

– Užeikite iš kitos krematoriumo pusės, ir jums išduos.

Užeinu į salę "Urnų išdavimas". Langelis uždarytas, urnos išduodamos tik iki 16 valandos.

Grįžtu pas sargą, bet ten jau sėdi kitas, vyresnis.

– Ieškau jau seniai palaidotos urnos, – paaiškinu jam.

– Eikite tiesiai ir pasukite į dešinę, – sako jis. – Iš karto pastebėsite tą kapą. Toks aukštas postamentas su Egono Kischo galva. Ji žalvarinė, iš karto ją pažinsite. Arba gal aš eisiu su jumis, parodysiu tą kapą – tai buvo labai talentingas žmogus… O, velniai rautų! Vėl nebėra galvos! Jau trečią kartą! Velniai griebtų, vėl kažkas ją pavogė metalo laužui!

Iš lenkų kalbos vertė VYTAUTAS DEKŠNYS

__________________

Versta iš "Gazeta Wyborcza", 2003.VIII.26

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
2:10:25 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba