Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-08 nr. 3056

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALBINAS GALINIS20
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• Zigmas Vitkus.
KANIBALIZMAS, RAGANAVIMAS IR MAFIJA POSTSOVIETINIAME PASAULYJE
2
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

KNYGOS 
• Donata Mitaitė.
MONOGRAFIJA APIE RAŠANČIĄ AKTORĘ
• Dalia O.Černiauskaitė.
STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"
• Neringa Mikalauskienė.
AR GERAI PASIŪTAS MOKSLINĖS FANTASTIKOS IDĖJŲ MENINIS DRABUŽIS?
2
• ŠIAULIAI: PROVINCIJOS MIESTAS PALATVIJYJE1
• DINGUSIOJI NAKTYJE3
• MIRTIS SVETIMAME KRAŠTE
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
NENUSPĖJAMAS CHAMELEONAS CHICKAS COREA
9

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
LIETUVIŲ MENAS PAGAL PONĄ K.
8

TEATRAS 
• RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"1
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO NAUJIENOS

PAVELDAS 
 Jūratė Senvaitienė.
RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Milda Laužikaitė.
MENAS IR POLITIKA: KADA IR KIEK
4

LITERATŪRA 
• Lukas Miknevičius.
LITERATŪRON ŽENGTE MARŠ!
29

POEZIJA 
• MINDAUGAS LAUKYS4
• INGA VAIČIULIONYTĖ14
• LIDIJA ŠIMKUTĖ18

PROZA 
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
3
• Mari Poisson.
TREČIASIS GYVENIMAS
1

VERTIMAI 
• Alejandro Ferrero.
KAFKAMORFOZĖ
4
• KERRY SHAWN KEYS1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Aušra Matulevičiūtė.
EMIGRANTAI
7
• Ramūnas Čičelis.
REPAVIMAS – POEZIJOS SKAITYMO BŪDAS?
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
VAN MORRISONO BOMBA: VIDUTINYBEI – NE
30

KRONIKA 
• DIDYSIS IR MAŽASIS
• Laima Pacevičienė.
PABERŽĖS STEBUKLAS
• Thierry Quénum.
EUROPOS PORTRETAS. KAUNAS
• VILNIAUS KULTŪROS VIZIJOS
• ĮTEIKTA KARALIENĖS MORTOS PREMIJA3
• ONUTĖS NARBUTAITĖS SĖKMĖ1
• ISTORINĖS KELIONĖS

SKELBIMAI 
• PRIIMAMOS FILMŲ GAMYBOS PARAIŠKOS

DE PROFUNDIS 
• EUROVIZINIS SINDROMAS5

PAVELDAS

RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS

Jūratė Senvaitienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Paveikslo fragmentas, šalinant užtapymus
Antano Lukšėno nuotrauka

Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno restauravimo centre tiriami ir restauruojami vertingiausi europinio paveldo kūriniai, esantys Lietuvoje. Šiame tarptautinį pripažinimą pelniusiame centre pastaraisiais metais buvo restauruotos popiežiaus karūnomis vainikuotos Aušros vartų ir Šiluvos Madonos, o prieš savaitę po dvejų metų tyrimų ir kruopštaus restauravimo į Žemaičių Kalvarijos mažąją baziliką grąžintas paveikslas "Švč. Mergelė Marija su kūdikiu". Apie tai – P.Gudyno restauravimo centro vadovės pasakojimas.

Malonėmis pagarsėjusio Žemaičių Kalvarijos mažosios bazilikos paveikslo "Švč. Mergelė Marija su kūdikiu" (185x120 cm; drobė, aliejinė tapyba, metaliniai aptaisai) kilmė siejama su dominikonų vienuoliais, kuriuos 1642 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius (1596-1656) įkurdino Žemaičių Kalvarijoje. Manoma, kad malonėmis pagarsėjusį kūrinį iš Romos į Lietuvą atvežė ten studijavęs vienuolis Petras Pugačevskis, vėliau tapęs vienuolyno prioru.

Kelis šimtmečius tikinčiųjų garbinamą "Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu" paveikslą 2003 m. nusprendė restauruoti Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Vertingas nežinomo Italijos dailininko XVII a. kūrinys buvo restauruotas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslo tyrimo ir restauravimo programą kooperuotomis lėšomis finansavo Telšių vyskupijos kurija ir Kultūros paveldo departamentas.

Prieš restauruojant paveikslą buvo atlikti išsamūs fizikiniai, cheminiai ir biologiniai tyrimai, kurie padėjo įvertinti kūrinio būklę, nustatyti autentiškos tapybos medžiagas, aptaiso metalų lydinių sudėtį, identifikuoti karūnas puošiančius juvelyrinius akmenis, pamatyti kompozicijos pakeitimus, vėlesnius užtapymus bei ištirti ankstesnių restauravimų metu naudotas medžiagas. Be to, vėliau, jau restauravimo metu valant užtapymus bei ploninant laką, atsirado galimybė atlikti papildomus tyrimus, kurie išryškino daugybę tapybos pažeidimų, atsiradusių nuo destruktyvaus aplinkos poveikio, taip pat restauruojant ir keičiant paveikslo formatą, atnaujinant ir pertapant figūras. Rentgenografinio tyrimo rezultatai parodė, kad seniausia paveikslo dalis yra mažesnio formato, stačiakampio formos, 111x92 cm dydžio. Didesnis paveikslo formatas buvo sukurtas per pirmuosius restauravimus, tvirtinant autorinę drobę prie lentų skydo ir pritaikant paveikslą didžiajam altoriui, puošiant kūrinį aptaisais. Paskutiniojo restauravimo metu 1977 m. senasis paveikslas buvo sutvirtintas ir dubliuotas ant naujos drobės, pagal dydį ir formą panašios į senąjį lentų skydą. Be to, konservavus paveikslą, buvo pertapytos figūros ir visas paveikslo fonas. Madona ir kūdikis buvo "papuošti" auksinėmis aureolėmis, auksu ir spalvotais lakais išryškinti Madonos drabužių apvadai, rankogaliai, kairįjį petį puošianti žvaigždė. Marijos rūbas pailgintas pritapant juodais dažais ant dubliavimo drobės. Be to, restauravimo metu paveikslo aptaisai buvo sumontuoti ant atskiro audiniu aptraukto faneros skydo ir pritvirtinti prie paveikslo porėmio.

iliustracija
Restauruotas paveikslo fragmentas
Vilmos Šileikienės nuotrauka

Technologiniai tyrimai išryškino ir kitas nevienalaikio restauravimo žymes, liudijančias, kad paveikslas anksčiau buvo daug kartų restauruojamas, atnaujinamas, pertapomas, šiek tiek keičiant Marijos ir kūdikio galvų padėtis, veidų išraiškas, žvilgsnių kryptį, po naujais dažų sluoksniais paslepiant drabužių klostes. Nustatyta, kad didžiausias mechaninis pažeidimas yra virš Marijos galvos. Čia autorinėje drobėje įstatytas didelis netaisyklingo trikampio formos lopas, siekiantis autorinės drobės pakraščius viršuje ir Marijos kaktą apčioje. Tai ankstesnio nei 1977 metų restauravimo pėdsakas.

Restauruojant paveikslą pirmiausia sutvirtintas dažų sluoksnis ir išlygintos krakeliūros. Remiantis rentgenogramomis, nuotraukomis, padarytomis UV ir IR spinduliuose, taip pat tapybos skerspjūvio pavyzdėlių tyrimais ir stratigrafiniais aprašymais, pasluoksniui pašalinti ankstesnių paveikslo tvarkymų ir restauravimų metu atsiradę užtapymai ir pataisymai. Tokių medžiagų pašalinimas yra visada ilgas, sudėtingas darbas, tačiau šio paveikslo restauravimas pasirodė daug sudėtingesnis, negu galėjo prognozuoti restauravimo specialistai ir tyrėjai.

Daugelyje vietų dažų ir grunto ištrupėjimai buvo grubiai užtaisyti gruntu, kiti – užtapyti aliejiniais dažais, kurie buvo labai kieti, trapūs, netirpstantys organiniuose tirpikliuose. Senųjų tapybos sluoksnių atidengimą sunkino tai, kad ištrupėję ir apdegę buvo ir vėlesnių užtapymų dažų ir grunto sluoksniai. Todėl kiekviename mažiausiame restauruojamame tapybos lopinėlyje teko identifikuoti ir atskirti įvairiems laikotarpiams priklausančius dažų sluoksnius, išsaugant vertingiausią paveikslo tapybos sluoksnį. Didžiausių pastangų, atsargumo, susikaupimo ir intuicijos reikėjo šalinant grubius Madonos veido užtapymus, atidengiant po vėlesniais dažų sluoksniais paslėptas veido ir kaklo linijas, akis, lūpas, kūdikio veidą, kojytę ir rankas.

iliustracija
Restauruota "Švč. Mergelė Marija su kūdikiu"
Vilmos Šileikienės nuotrauka

Marijos ir kūdikio figūras dengiantys sidabriniai paauksuoti aptaisai, sukurti iš atskirų lakštų kalinėjimo ir graviravimo technikomis, daugelyje vietų deformuoti, reljefų įgilinimuose subraižyti, o paskutinio restauravimo metu klaidingai sumontuoti. Aptaisų lakštų pakraščiai apkarpyti, aplankstyti, aplaužyti, ištrupėję, daug kur giliai įtrūkę. Daugybė skylučių lakštų pakraščiuose liudija, kad aptaisai ne kartą buvo nuo paveikslo nuimti, restauruojant tapybą, o paskui vėl pritvirtinti vinimis. Metalas patamsėjęs, kai kur parusvėjęs ir dėmėtas.

Restauruojant paveikslo aptaisus, ištiesintos deformacijos, sulituotos sulūžusios detalės, atkurti trūkstami fragmentai, žvaigždutės, permontuoti ir sutvirtinti lizdai juvelyriniams puošybiniams akmenims. Aptaisų metalas nuvalytas ir konservuotas.

"Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu" paveikslo tyrimai, konservavimas ir restauravimas pareikalavo ypatingo susikaupimo, kruopštumo, žinių bei profesinės nuojautos, glaudaus ir darnaus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimo.

Paveikslo technologinius tyrimus, konservavimo ir restauravimo darbus vertino Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo taryba, vadovaujama menotyrininkės Dalios Krūminienės, ir Lietuvos dailės muziejaus restauravimo taryba, vadovaujama muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio. Paveikslą restauravo Janina Bilotienė, aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė. Paveikslo aptaisus restauravo Eugenija Juknienė, Birutė Kaupienė, aukščiausios kategorijos metalo restauratorės, Rimvydas Derkintis, pirmos kategorijos metalo restauratorius, Darius Varnas, aukščiausios kategorijos meninių baldų restauratorius, Arūnas Baublys, pirmos kategorijos meninių baldų restauratorius. Technologinius tyrimus atliko Janina Lukšėnienė, restauravimo technologijos ekspertė, restauravimo technologai Jurga Bagdzevičienė, Rapolas Vedrickas, Irena Bubinienė. Puošybinius akmenis identifikavo Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas, brangakmenių ekspertas Arūnas Kleišmantas.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
2:10:21 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba