Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-08 nr. 3056

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALBINAS GALINIS20
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• Zigmas Vitkus.
KANIBALIZMAS, RAGANAVIMAS IR MAFIJA POSTSOVIETINIAME PASAULYJE
2
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

KNYGOS 
• Donata Mitaitė.
MONOGRAFIJA APIE RAŠANČIĄ AKTORĘ
 Dalia O.Černiauskaitė.
STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"
• Neringa Mikalauskienė.
AR GERAI PASIŪTAS MOKSLINĖS FANTASTIKOS IDĖJŲ MENINIS DRABUŽIS?
2
• ŠIAULIAI: PROVINCIJOS MIESTAS PALATVIJYJE1
• DINGUSIOJI NAKTYJE3
• MIRTIS SVETIMAME KRAŠTE
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
NENUSPĖJAMAS CHAMELEONAS CHICKAS COREA
9

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
LIETUVIŲ MENAS PAGAL PONĄ K.
8

TEATRAS 
• RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"1
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO NAUJIENOS

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Milda Laužikaitė.
MENAS IR POLITIKA: KADA IR KIEK
4

LITERATŪRA 
• Lukas Miknevičius.
LITERATŪRON ŽENGTE MARŠ!
29

POEZIJA 
• MINDAUGAS LAUKYS4
• INGA VAIČIULIONYTĖ14
• LIDIJA ŠIMKUTĖ18

PROZA 
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
3
• Mari Poisson.
TREČIASIS GYVENIMAS
1

VERTIMAI 
• Alejandro Ferrero.
KAFKAMORFOZĖ
4
• KERRY SHAWN KEYS1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Aušra Matulevičiūtė.
EMIGRANTAI
7
• Ramūnas Čičelis.
REPAVIMAS – POEZIJOS SKAITYMO BŪDAS?
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
VAN MORRISONO BOMBA: VIDUTINYBEI – NE
30

KRONIKA 
• DIDYSIS IR MAŽASIS
• Laima Pacevičienė.
PABERŽĖS STEBUKLAS
• Thierry Quénum.
EUROPOS PORTRETAS. KAUNAS
• VILNIAUS KULTŪROS VIZIJOS
• ĮTEIKTA KARALIENĖS MORTOS PREMIJA3
• ONUTĖS NARBUTAITĖS SĖKMĖ1
• ISTORINĖS KELIONĖS

SKELBIMAI 
• PRIIMAMOS FILMŲ GAMYBOS PARAIŠKOS

DE PROFUNDIS 
• EUROVIZINIS SINDROMAS5

KNYGOS

STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"

Dalia O.Černiauskaitė

[skaityti komentarus]

"Sezonas su šokėja" – tai jau trečiasis Marko Zingerio romanas. Rašytojo kelią M.Zingeris pradėjo nuo mažųjų literatūros formų – eilėraščių ir ilgą laiką skaitytojams buvo žinomas kaip poetas, tuo tarpu pastaraisiais metais ėmėsi prozos, išleido apsakymų knygą ir net tris romanus – "Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius" (1998), "Grojimas dviese" (2003) ir "Sezonas su šokėja" (2004).

Pamečiui parašyti ir išleisti po romaną, galima spėti, nėra jau toks lengvas darbas, nors, kaip rodo pastarųjų metų literatūrinis Lietuvos gyvenimas, rašytojai ganėtinai dažnai ryžtasi tokiai avantiūrai, lyg vadovautųsi taisykle: gyvenimas trumpas, tad reikia skubėti. O gal tiesiog padarę ilgesnę pertrauką bijo būti pamiršti, o gal… Tų visų "gal" veikiausiai nė neatspėsi, be to, rašymo akto intencijos, apie kurias taip entuziastingai per knygų pristatymo vakarus skaitytojai teiraujasi rašytojų, greitai pamirštamos. Ilgam išlieka tik perskaitytos knygos įspūdis, kurį suformuoja jos vertė. Sparčiai ir intensyviai dirbant, kitaip tariant, skubant, atsiranda rizika, kad kas nors nukentės: ar rašytojo sveikata, ar teksto vertė, ganėtinai efemeriška ir tik intuityviai suvokiama duotybė, kuriai nustatyti tarsi ir nėra aiškiai apibrėžtų ar kur nors surašytų taisyklių. Kadangi šį kartą nieko nežinau apie pametinukų romanų autoriaus sveikatą, knieti pažvelgti į naujojo romano tekstą.

Romane "Grojimas dviese" rašytojo dėmesys buvo tolygiai sutelktas tiek į praeitį (čia pasakojama tragiška Antrojo pasaulinio karo laikų meilės istorija), tiek į dabartį (istoriko Erazmo Rastinio šeimos drama). Ir praeities, ir dabarties pasakojimų siužetinės linijos romano pabaigoje rašytojo buvo išradingai susietos į vientisą grandinę, nenutrūkstamą giminės istoriją. Tuo tarpu naujajame romane "Sezonas su šokėja" rašytojo žvilgsnis sukoncentruotas į dabartį, knygos herojai gyvena Lietuvos ir Izraelio "aktualijų" fone: geltonoji spauda, grožio konkursai, striptizo klubai, mafijos berniukai, prekyba žmonėmis, žydų ir palestiniečių konfliktai, teroro išpuoliai ir panašiai. Sparčiais žingsniais Vakarų pasaulį besivejanti Lietuva pakelės purvu smarkiai apteškia pagrindinį romano veikėją Liūtą Drąsutį ir jo moteris – dukrą Tutę, žmoną Dalią Mūzą ir striptizo šokėją Laisvę. Tutės patirtas smurtas išskiria šeimą, visi trys – vyras, žmona ir dukra – nueina savais keliais. Štai čia ir prasideda romano intriga, nes M.Zingeris savo personažams nepašykšti įvairiaspalvių nuotykių.

"Sezonas" su jauna striptizo šokėja Laisve pagyvenusiam Drąsučiui suteikia ir džiaugsmo, ir skausmo, o romanui – papildomos įtampos, intrigos ir netgi trilerio bruožų. Vienas prieštaringiausių ir sudėtingiausių romano personažų – šokėja Laisvė. Tai silpna, artimųjų ir buvusių darbdavių apgauta, šiek tiek infantili, gyvenimu nusivylusi mergina ir kartu ganėtinai savarankiška, bandanti pati susitvarkyti su ją užklupusiais rūpesčiais, mokanti manipuliuoti žmonėmis (visų pirma, be abejo, vyrais) paslaptinga moteris. Tačiau rašytojas "suvaldo" šią fatališką moterį ir neleidžia jai įsismarkauti bei galutinai sujaukti gyvenimo pagrindiniam romano veikėjui, itin greitai pametusiam galvą dėl gatvės merginos. Sveiką nuovoką Liūtui Drąsučiui grąžina sprogimas, kuris yra ir romano siužetinės linijos kulminacija, po jos knygos personažų gyvenimas pradeda vėl tekėti pagal logikos taisykles.

Sprogimas romaną padalija į dvi prasmines dalis (nors pats rašytojas jį suskirstė į aštuonias). Pirmojoje romano dalyje – daug destrukcijos, permainų, iracionalumo, keisčiausių atsitiktinumų ir netgi stebuklų, kurie M.Zingerio romano herojus ištinka kiek dažniau, negu tai būna realiame gyvenime. Tai ir reikiamu laiku prie reikiamo asmens nuriedėjęs vyno butelis, Tutės surastas lobis, po viską aplinkui sunaikinusio sprogimo iš po stalo nuolaužų iškrapštytas sveikų sveikiausias Drąsutis bei kiti, jau ne tokie neįtikimi, nuotykiai. Tuo tarpu po sprogimo, grąžinusio Drąsutį (be menkiausių jo paties pastangų) į doros kelią ir į Lietuvą, romano personažų gyvenimus pradeda reguliuoti blaivus protas, pusamžiams žmonėms įprasto ramaus gyvenimo ritmas. Netikėtumų ir stebuklų šioje romano dalyje jau daug mažiau.

Viso romano siužeto jungiamoji grandis ir pagrindinio veikėjo Liūto Drąsučio gyvenimo pamatas yra tai prarandama, tai atrandama šeima bei santykiai su dviem šios šeimos moterimis – žmona ir dukra. Antrojoje romano dalyje (po sprogimo) yranti šeima su tam tikromis išlygomis ir aukomis vėl susitaiko, nusikaltėliai sėdi kalėjime, o dukra sutinka naują, jos vertą draugą. Taigi romano pabaigoje nesąmoningas skaitytojo tvarkos, konstruktyvumo troškimas ir gėrio pergalės poreikis patenkinamas. Netvarkingą, neteisingą gyvenimą sukrečia sprogimas, po kurio daiktai ir žmonės sukrenta į reikiamas vietas. Tiesa, esama aukų. Ne visiems lemta sugrįžti į teisingą gyvenimą, ne visi jo nusipelnė, tad iš romano siužeto eliminuojama šokėja Laisvė. Priešingu atveju romanistui būtų buvę kiek sudėtingiau sugrąžinti pagrindinį herojų į Lietuvą bei šeimą ir taip idiliškai knygos pabaigoje viską sustatyti į savo vietas.

Nors romano pavadinimas skaitytojo dėmesį kreipia į vieną pagrindinių knygos veikėjų – striptizo šokėją Laisvę, bet jos sukurtas paveikslas ganėtinai blankus ir neaiškus, ji čia nesugeba atlikti dažnai rašytojo jai primetamo fatališkos moters vaidmens. Jos paslaptys viena už kitą paprastesnės ir banalesnės. Rašytojas, kaip ir Liūtas Drąsutis, jos nei smerkia, nei teisina, nei vienas, nei kitas nesukuria ir nesuvokia jos asmenybės bei charakterio visumos. Banalu, bet teisybė: moterys vyrams – vis dar neįmenama mįslė. Ganėtinai schematiškas romane yra ir dukros Tutės paveikslas. Šiek tiek prieš motiną maištaujanti, jai priešgyniaujanti ir šeimos taikytojos misiją atliekanti geroji Tutė. Dar šiek tiek mylinti Laimį. Bet kiek? Iš pradžių regis, kad labai, bet Laimio palikimas, atrodo, jai sukelia daugiau emocijų nei jo mirtis. Tad kas ta Tutė, romane taip ir nepaaiškėja. Bene gyviausia ir įdomiausia romano moteris – kaprizingoji poniutė Dalia Mūza. Mylinti, svajojanti, siekianti savo tikslų, liūdinti, erzinanti, pykstanti ir tokia suprantama moteris. Vis dėlto bene patys įdomiausi romano personažai, kurie rašytojui iš tiesų pavyko, – vyrai (banalu, bet vėl teisybė: vyrui perprasti vyro logiką daug lengviau nei moters). Vykęs ne tik pagrindinio veikėjo Liūto Drąsučio personažas, bet ir antraeiliai veikėjai, visų pirma Borisas Grafas.

Knygoje esama aliuzijų į istorinę tikrovę, Antrąjį pasaulinį karą, holokaustą. Iš knygos herojų labiausiai per karą yra nukentėję Borisas ir Dalia Mūza. Be to, Borisą iki šiol slegia kaltės jausmas, jog, gavęs įsakymą bombarduoti vokiečių laivų vilkstinę, nuskandino ne tik besitraukiančius nacius, bet ir jų gabenamus kalinius, tarp kurių galėję būti netgi jo artimųjų. Dviejuose paskutiniuose M.Zingerio romanuose žmonių likimus žaloja ne tik jie patys, bet ir istorija, karas. Tačiau romane "Grojimas dviese" istorija – tai praeitis, tuo tarpu šiame romane karas yra Boriso Grafo, gyvenančio Izraelyje, kasdienybė. Tarsi nujausdamas savo lemtį, Borisas ištaria pranašingus žodžius: "Kiekvienam žydui, persikėlusiam čia gyventi su šeima, gali ateiti akimirka, kai jis pasijus Abraomas, aukojantis Dievui savo vienatinį sūnų" (p. 80). Tai žmogaus, gyvenančio šalyje, kurioje karas tapo kasdienybe, bet prie kurio žmogus negali nei priprasti, nei su tuo susitaikyti, mintys. Borisas teigia esąs optimistas, bet gyvenimas jį palaužia, jis nepakelia jam skirtos biblinio Abraomo lemties.

Vienas įdomiausių romano personažų – Liūtas Drąsutis, kurį pasikeitęs gyvenimas verčia keisti darbus, pamiršti tikrąją profesiją, išsiskirti, praturtėti, vėl nuskursti, pamesti galvą ir vėl ją susigrąžinti. Romaną nuo pat pradžios iki pabaigos persmelkia namo metafora, namo, kurį nori statyti Dalia Mūza, bet visai nenori Liūtas, jam ši idėja atrodo gąsdinanti ir kvaila. Namo idėjos evoliucija Liūto Drąsučio galvoje atspindi jo paties santykius su šeima, ypač su žmona. Romano pabaigoje abiejų moterų – žmonos ir dukros – dėka ši nereali namo vizija tampa ir reali, ir visai priimtina Liūtui. Jis grįžta namo, pas žmoną, kaip Odisėjas į Itakę. Drąsučio personažas primena ne tik Odisėją, bet ir paprastą senį iš liaudies pasakos apie tris norus tenkinančią lydeką. Kaip senis pasakoje, taip ir Drąsutis romane po didelių permainų ir nuotykių jo gyvenime vėl atsiduria prie tos pačios suskilusios geldos, bet, svarbiausia, laimingas – tuščioje parduotuvėje, kurioje teliko dėžė vyno bei kompiuteris, stovintis ant žemės, jis rašo elektroninius laiškus savo moterims, kurios jį vėl atranda. Ir seniui geriausia ir gražiausia pasirodo esanti jo senė, ir laimingiausias jis jaučiasi prie savo suskilusios geldos (o gelda, pasirodo, ne tokia jau ir suskilusi, nes tų pačių šeimos moterų dėka Drąsučio sąskaitoje ramiai sau guli padori suma, ir ne bet ko, o eurų!).

Taigi M.Zingeris, kaip parodė ir jo romanas "Grojimas dviese", puikiai išmano klasikinio romano siužeto taisykles. Tai siužetai – mitologemos, persmelkusios europinę kultūrą nuo antikos epo, folkloro iki šių dienų prozos. Vykusiai panaudojus šias schemas, pasakojimas garantuotai pavyks. Ir M.Zingeriui sukurti įtaigų, įdomų, intriguojantį pasakojimą apie šių dienų Lietuvą ir joje gyvenančius žmones tikrai pavyko. Kiek schematiški, iki galo neužbaigti liko tik kai kurių moterų paveikslai. Rašytojui stengiantis sukurti Laisvės portretą, po kruopelytę jį dėliojant ir vis ką nors priduriant, retkarčiais priartėjama prie trilerio žanro, lengvos literatūros ribos. Visi žinome esant du literatūros laukus – rimtoji, elitinė literatūra ir skaitalai, meilės romanai, prasti detektyvai bei kitokie menkaverčiai kūriniai. Tuos du laukus skiria paprastų paprasčiausias negilus griovys, kuriame viliokių sirenų balsais kurkia varlės, gundančios čia įbristi ir pavarlinėti. M.Zingeris su savo šokėja šį sykį tikrai neįbrido į šį griovį, nors buvo kelis kartus gana rizikingai priartėjęs.

______________________

Zingeris M. SEZONAS SU ŠOKĖJA. – Vilnius: Baltos lankos, 2004.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
2:10:19 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba