Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-07-08 nr. 3056

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALBINAS GALINIS20
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKA 
• Zigmas Vitkus.
KANIBALIZMAS, RAGANAVIMAS IR MAFIJA POSTSOVIETINIAME PASAULYJE
2
• Mariusz Szczygiel.
EGONAS KISCHAS NETENKA GALVOS

KNYGOS 
• Donata Mitaitė.
MONOGRAFIJA APIE RAŠANČIĄ AKTORĘ
• Dalia O.Černiauskaitė.
STEBUKLAI IR KASDIENYBĖ M.ZINGERIO ROMANE "SEZONAS SU ŠOKĖJA"
• Neringa Mikalauskienė.
AR GERAI PASIŪTAS MOKSLINĖS FANTASTIKOS IDĖJŲ MENINIS DRABUŽIS?
2
• ŠIAULIAI: PROVINCIJOS MIESTAS PALATVIJYJE1
• DINGUSIOJI NAKTYJE3
• MIRTIS SVETIMAME KRAŠTE
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
NENUSPĖJAMAS CHAMELEONAS CHICKAS COREA
9

DAILĖ 
• Jūratė Stauskaitė.
LIETUVIŲ MENAS PAGAL PONĄ K.
8

TEATRAS 
• RUDENĮ VĖL UŽKAUKS "SIRENOS"1
• VILNIAUS MAŽOJO TEATRO NAUJIENOS

PAVELDAS 
• Jūratė Senvaitienė.
RESTAURUOTAS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS MADONOS PAVEIKSLAS
1

MENO DIS/KURSE* 
• Milda Laužikaitė.
MENAS IR POLITIKA: KADA IR KIEK
4

LITERATŪRA 
• Lukas Miknevičius.
LITERATŪRON ŽENGTE MARŠ!
29

POEZIJA 
• MINDAUGAS LAUKYS4
• INGA VAIČIULIONYTĖ14
• LIDIJA ŠIMKUTĖ18

PROZA 
• Edita Nazaraitė.
GREITKELIS PER ATLANTĄ
3
 Mari Poisson.
TREČIASIS GYVENIMAS
1

VERTIMAI 
• Alejandro Ferrero.
KAFKAMORFOZĖ
4
• KERRY SHAWN KEYS1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Aušra Matulevičiūtė.
EMIGRANTAI
7
• Ramūnas Čičelis.
REPAVIMAS – POEZIJOS SKAITYMO BŪDAS?
4

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Šiaurys Narbutas.
VAN MORRISONO BOMBA: VIDUTINYBEI – NE
30

KRONIKA 
• DIDYSIS IR MAŽASIS
• Laima Pacevičienė.
PABERŽĖS STEBUKLAS
• Thierry Quénum.
EUROPOS PORTRETAS. KAUNAS
• VILNIAUS KULTŪROS VIZIJOS
• ĮTEIKTA KARALIENĖS MORTOS PREMIJA3
• ONUTĖS NARBUTAITĖS SĖKMĖ1
• ISTORINĖS KELIONĖS

SKELBIMAI 
• PRIIMAMOS FILMŲ GAMYBOS PARAIŠKOS

DE PROFUNDIS 
• EUROVIZINIS SINDROMAS5

PROZA

TREČIASIS GYVENIMAS

Mari Poisson

[skaityti komentarus]

Kai sužinojau, kad gyvenu du gyvenimus tuo pačiu metu, labai nustebau. Pakvipo šizofrenija. Ėmiau gilintis ir galiausiai išsiaiškinau, kad tikrai turiu du gyvenimus, kurie sukasi apie skirtingus centrus. Tiksliau, apie du vyrus.

Gyvenau šiuos gyvenimus pakaitomis, tačiau be jokio nuoseklumo. Tai vieną – tai kitą. Ne pagal grafiką, – pagal kažkokį nenusakomą vidinį poreikį. Ir jokios šizofrenijos.

Viename gyvenime mylėjau savo vyrą, gailėjau jo ir aukojausi jam. Mano vyras buvo turtingas, išsimokslinęs, paslaugus, taikingas, neįdomus, nuobodus, niurgzlys ir baisus namisėda. Gal jis buvo kilmingas? Nepanašu…

Kitame gyvenime mylėjau kažkokį visiškai neapibrėžtą mylimąjį, kurio vardas sąlygiškai buvo tai Princas, tai Džeris, nes nežinia, kodėl neradau jam tinkamo vardo. Jis buvo jaunas, gražus, nedrąsus, paklusnus, neturtingas ir neišsimokslinęs. Gal jis buvo kilmingas?.. Bet tai nekeitė padėties… Nebuvo jokių požymių, kad jis būtų talentingas… Be to, nebuvo ir pakankamai kilmingas. Bent jau tiek, kad patenkintų mano tuštybę…

Tie du gyvenimai, kiek aš galėjau suprasti, buvo visiškai autonomiški. Nes tuomet, kai gyvendavau kurį nors vieną, visiškai pamiršdavau kito egzistavimą. Ir abu turėjo rimtų trūkumų… O gal taip ir reikia? Ką aš galiu žinoti… Juk, kai pagalvoji, idealus gyvenimas net neįsivaizduojamas… Kaip ir idealus vyras…

Todėl tiesiog stengiausi apie tai negalvoti. Stengiausi iš viso to net neprisiminti. Buvo nelengva, nes buvau įtikėjusi ar įtikinta, kad moters gyvenimas be vyro – nieko vertas…

Tačiau šiandien buvo ta laimingoji diena, kai galėjau paskęsti visiškoje užmarštyje. Buvau ne namie. Buvau Lokarne, jaukiame Pietų Šveicarijos kalnų kurorte, kino festivalių mieste, kažkur Alpių papėdėje...

Tiksliau, mes su Lora sėdėjome "Piazza Grande" ir žiūrėjome į kalnus kaip į kažkokią didžiulę, toli nusidriekusią paslaptingo filmo dekoraciją.

Aš vertėjavau Lorai.

Nedrįsau jos mokyti, nors… lyg… taip ir tarėmės…

Buvo jau vakaras, ir mes tiesiog sėdėjome vasaros kavinėje. Siauros akmeninės gatvelės žvakių apšviestomis kavinių terasomis... Tarp margaspalvių filmų afišų šmėstelėjantis atsisveikinimo užrašas: "Sudie, mylimas prezidente"... (Prieš porą savaičių žuvo buvęs kino festivalio direktorius Giuseppe Bufi’s...)

Lora atsilošė ir užsirūkė.

Žiūrėjau į ją su meile.

Štai, mąsčiau, štai kokia aš turėsiu būti, kai visiškai pasensiu…Ir KUR turėsiu būti. Taip. Kur. Tikrai. Pagaliau radau nuostabią vietą savo gyvenimo pabaigos scenarijui. Apstumdysiu reikalus, susitaupysiu pinigų ir atvažiuosiu čia, į Lokarną, nugyventi viso savo likusio gyvenimo. Čia sukursiu savo naująją biografiją arba trečiąjį gyvenimą. Tiksliau, visiškai atsiduosiu dykinėjimo dorybei. Rūkysiu ir meistriškai manipuliuosiu žiebtuvėliu. Nieko neveiksiu. Tik neskubėdama ramiai pereisiu iš vienos dienos į kitą. Paskui iš tos į dar kitą, ir taip iki galo, kol tik pasijusiu tokia pilna, kaip pilnaviduris jurgino žiedas – skaisčiai geltona, panaši į tuščią korį. Nes būsiu pripildyta neregimos materijos ir neapčiuopiamos esmės. To savo Trečiojo gyvenimo…

Žinoma. O kodėl gi ne? Tai visai galėtų būti mano trečiasis gyvenimas, mąsčiau. Atsidusau su palengvėjimu. Pirmą kartą man į galvą atėjo mintis, kad gyvenimas nebūtinai turi suktis apie kokį nors vyrą. Jis gali suktis apie kokią nors vietą. Trečiasis gyvenimas. Gyvenimas Lokarne. Jis tada man pasirodė tiesiog tobulas. Idealus ir tobulas.

Toks idealus ir toks tobulas, kad net pajutau, kaip mane apkabina Laimė. Jutau beveik fizinį jos geltonų pirštinaičių prisilietimą. Ji mane glamonėjo. Ji pakėlė mano plaukus ir jausmingai glostė sprandą, pečius ir paausius… Ašaros ėmė tvenktis akyse ir smaugte smaugė gerklę. Šiurpas bangelėmis bėgo per nugarą. Buvau labai laiminga. Visas pasaulis dvelkė kvepalais "Opium". Tai laimės kvapas...

Lora blizgančiomis akimis, sena, liesa ir pilna keistų mistinių galių, pasakojo apie Letą, požemių upę, kurios vandenį geria mirusieji, kad pamirštų buvusį gyvenimą.

Man buvo miela klausytis, kaip tyliai išraiškingai ji kalba... apie tai, kad Hesiodas Letą pavaizdavo lyg deivę, turinčią nerimą keliančių paveldėtų savybių. Jos motina buvo nesantaikos deivė Eris, Nakties duktė… Ji kalba taip įtikinamai, jog aš imu galvoti, kad pasakoja apie save.

Jos akių blizgėjimas kaip niekas kitas išdavė dvasinę būseną. Ji žinojo ir atpažino savyje visas tas nerimą keliančias savybes. Ji – pabaisa. Ji tai žinojo. Bet aš ją myliu. Ir tai ji žinojo. Ji – beprotė, bet aš ją myliu. Ji ir tai žinojo…

Kavinėje ant servetėlės užrašau sąrašą dalykų, kuriuos žinau, bet niekam nesakau:

1. Kad viskas galų gale baigsis.

2. Kad gausiu tai, ko iš tikrųjų noriu.

3. Kad moku daryti absoliučiai viską.

4. Kad dar ilgai ilgai gyvensiu.

5. Kad manęs laukia puiki ateitis.

6. Kad niekas nesupranta, ko aš siekiu.

7. Kad toli gražu ne pinigai valdo pasaulį.

8. Kad sėdžiu prie vairo.

9. Kad laukiu.

10. Kad esu kantresnė už akmenį.

11. Kad moku žaibiškai veikti, jei reikia.

12. Kad turiu išeitį. Išeities vardas – Užmarštis.

Sutemo. Devynios vakaro.

Visi užplūsta septynių tūkstančių vietų Lokarno "Piazza Grande" ir aš įsivaizduoju, kaip ekrane pasirodo "Auksinis leopardas". Pasijuntu, tarsi patekusi į jaukią Cinema "Paradis" aikštę. Tik paskui, kai vėl pakeliu akis, išvystu tobulus Alpių "kadrus".

Nedrįstu nieko sakyti… Esu užmarštyje… Esu ne aš, esu kažkokia tarpinė sistema… kažkas tarp dukters, tarnaitės, draugės, slaugytojos, vertėjos ir sekretorės. Dabar jau vakaras… bet prieš tai buvo siaubingas rytas…

Rytą beveik alpau nuo keisto, nepaaiškinamo nuovargio, ir Lora man leido pabūti vienai. Tiksliau, pasivažinėti. Suprask, kas tau yra, paliepė rimtai ir, žinoma, valdingai.

Nežinojau, kur važiuoti... Važiavau, kur akys vedė. Žinojau tik, kad jokiu būdu nevažiuosiu toli. Bijojau.

Truputį pavažiavau ir sustojau. Išlipau.

Nustebau, nes ta vieta, kur nusprendžiau pasivaikščioti, buvo senos kapinės. Užmaršties buveinė, – pompastiškai pamaniau ir susitaikiau su likimu. Juk turėjau ką nors suprasti, dėl ko nors apsispręsti… Dieve...

Vaikščiojau po kapines.

Nieko nefotografavau. Net neėmiau fotoaparato. Palikau mašinoje. Ką aš turiu suprasti, galvojau. Pasiėmiau tik mažą kuprinę, kur visada turėjau visko, ko man galėjo prireikti. Išsitraukiau juodą užrašų knygutę metaliniais kampeliais (Marko dovanėlė) ir nusirašiau vieno antkapio užrašą.

Užrašas buvo dailiai išgraviruotas delno dydžio varinėje plokštelėje, pritvirtintoje prie antkapio nugaros. (Būtent – nugaros.) Jis buvo toks – kraupia savo prasme beveik žudantis: "Ir mes buvome tokie kaip jūs. Ir jūs būsite tokie kaip mes".

Stengiausi neprarasti savitvardos.

Buvo šilta. Ramu. Neįtikėtinai saugu.

Gausiai žydėjo ryškios kapų gėlės. Mirguliavo kryžiai. Už poros savaičių skrendu į Veneciją, pagalvojau. O paskui į Paryžių… Bet staiga mano mąstymas pakito. Jaučiau trečiąjį gyvenimą, atplūstantį neregima, bet košmariškai sraunia upe. Ji artėjo taip greitai, kad buvo neįmanoma atsilaikyti. Smūgio banga rėžė tieisiai į kaklą. Kažkur po smakru. Parbloškė ant nugaros ir tiesiogine šio žodžio prasme priplojo mane prie žemės.

Kažkokiame tolimame pasaulyje turiu darbą, namą, vyrą, mylimąjį, vaikų, draugių ir draugų, dantų gydytoją, mamą, sąskaitą banke, žiedelį su mažyčiais briliantais ir begalę rūpesčių, bandžiau teisintis… Na, ir kas? Na, ir galas nematė...

Na, ir galas nematė…

 

Skaitytojų vertinimai


17858. judita :-) 2005-07-21 14:10
Nuostabu! Tai mane beveik perbloske ant zemes... Seniai taip buvo! Aciu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
2:10:18 Oct 17, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba