Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-28 nr. 2943

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• TRUMPAI5
• REDAKCIJA KELIASI2
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• WIPO APDOVANOJIMAI
• SUSITIKIMAS "MALDŽIO" GALERIJOJE1

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ24

POEZIJA 
• DARIUS POCEVIČIUS9

PROZA 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• CHARMSAS IR VAIKAI8
• mini esė.
LIUDAS GIRAITIS

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
APIE SUINTERESUOTUS IR NUOBODŽIAUJANČIUS POETUS
11

DATOS 
• Aloyzas Sušinskas.
PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ
1

KNYGOS 
• PASAKOJIMAI APIE GULBES23
• VISATA RIEŠUTO KEVALE6
• VILKO VALANDA
• NAUJOS KNYGOS3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ieva Steponavičiūtė, VU Filologijos fakulteto Literatūros teorijos ir istorijos katedros doktorantė.
SOLVEJ BALLE IR JOS KNYGA "PAGAL ĮSTATYMĄ"
1

POKALBIAI 
• TAI NĖRA PAGRINDINĖ DUONA, TAI TIK DRUSKA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PAREIGYBĖS IR JŲ ĮDOMYBĖS1

DAILĖ 
• AR DIDŽIŲJŲ MEDŽIŲ PAŪKSMĖJE AUGA ŽOLĖ?
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARINIAI DŽIAUGSMAI
1
• APIE DAILININKĄ BEN SHAHNĄ

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
BERLYNAS - MUZIKOS MEKA
4

TEATRAS 
• THOMO BERNHARDO "ĮPROČIO JĖGA" NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE1
• Ridas Viskauskas.
PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA
3
• RUSŲ DRAMOJE - JONO ARČIKAUSKO FANTAZIJOS PUOTA

NAUJI FILMAI 
 Kęstutis Rastenis.
KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ
4

KRONIKA 
• SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI VYTAUTU BARKAUSKU
• PAVASARIO MUZIKA VISAGINE1
• Antraštės prasmės ieškokite straipsnio gale.
IEŠKOKITE AUTORIAUS!
1

LIETUVIAI SVETUR 
• LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• JUOZAS ABARAVIČIUS

SKELBIMAI 
• LRS SKELBIA KONKURSĄ
• NAUJAS INTERNETINIS PUSLAPIS2
• YPAČ SPECIALUS SKELBIMAS2

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS
• DAR KARTĄ APIE ARKLIUS4

NAUJI FILMAI

KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ

Kęstutis Rastenis

[skaityti komentarus]

iliustracija
"Kvailių namai"


"Ar Dievas mums visiems atleis?" - "Kas?" - "Dievas". - "Koks?" - "Na, apskritai Dievas".
Dialogas iš filmo

Pagaliau įvyko ilgai laukta Andrejaus Končialovskio "Kvailių namų" premjera Vilniuje. Daug apie šį filmą jau kalbėta ir rašyta - filmas laimėjo Venecijos festivalio Pagrindinį prizą. Tik dabar pamačiau jį, ir jis tikrai nenuvylė, suteikė daug daugiau išgyvenimų ir minčių, negu tikėjausi iš to, ką buvau apie jį girdėjęs ir skaitęs.

Pirmiausia tai - himnas žmoniškumui. Antra - akivaizdi simpatija čečėnų laisvės siekiams. Vargu ar rusų kine kur nors dar buvo taip atvirai ir estetiškai įtaigiai išreikšta.

Psichiatrinė internatinė ligoninė Ingušetijoje (į realius įvykius apeliuojama pirmuosiuose filmo titruose), kuri atsiduria čečėnų laisvės kovotojų ir Rusijos federalinių armijos pajėgų sankryžoje, iš tikrųjų n i e k o bendra neturi su jokia konkrečia protine gydykla buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje.

Tokios laisvės ir tokio visapusiško supratimo, kaip šiuose "kvailių namuose", nėra ne tik Rusijos, bet netgi tos išsvajotosios Amerikos ligoninėse, nepalyginamai nykesnėse (prisiminkime kad ir garsųjį "Skrydį virš gegutės lizdo" su Jacku Nicolsonu).

Iš tikrųjų A.Končialovskio "Kvailių namai" yra išplėsta filosofinė ekssovietinio pasaulio metafora. Ir kodėl tariamais ryšiais su 1996 m. įvykiais konkrečioje ligoninėje garsus režisierius klaidina žiūrovą - galima tik spėlioti. Dažniau pasitaiko priešingas variantas, kai režisieriai apsidraudžia, sakydami, kad jų filmai yra išgalvoti ir nieko bendra neturi su jokiais konkrečiais įvykiais ir žmonėmis. Čiagi A.Končialovskis kažkodėl nori pabrėžti jų faktiškumą, nors iš tikrųjų jo nėra nė kvapo, o ryšys su tikrove daug stipresnis ir visai kito pobūdžio. Kvailių namai yra vienintelė oazė, kurioje dar galima gelbėtis nuo dabartinio buvusių "broliškų" tautų viską niokojančio, naikinančio, žudančio, griaunančio karo beprotybės. Kvailių namų gyventojai nesvyruodami į savo tarpą priima ir neišduoda nuo rusų kareivių besislapstančio čečėnų kovotojo. Taip eilinių rusų sąmonėje akceptuojamas čečėnas, paneigiamas dabartinis "bandito" ar pasaulinio "teroristo" įvaizdis.

Trumpam stabtelkime prie Žanos "jaunikio" - gal čia vis dėlto A.Končialovskio požiūris ir yra kiek melodramiškai ironiškas, sunku pasakyti, bet net ir tuo atveju sukelia graudžią šypseną. Tai reklaminis Vakarų pasaulio vaizdelis klipas, kas, kad milijonierius Brianas Adamsas gražiai dainuoja savo "Iš tikrųjų mylėti moterį"? Ką tuo nori pasakyti pats A.Končialovskis? Brianas Adamsas Žanos sapnuose ir svajonėse vaikšto po "Kvailių namus", pilsto jų gyventojams šampaną, švelniai patapšnodamas kuriam nors iš jų per plikę, nusišypsodamas ir, žinoma, pakviesdamas šokti Žaną. Jis tarsi ateina iš to mistinio važiuojančio nežinia kur traukinio. Nejaugi tokią iliuzinę, sakyčiau, banalią viltį ir mums perša A.Končialovskis? Ko mes (ar ir Rusijos gyventojai) turėtume pavydėti milijonieriui Brianui? Vakarų pasaulio tariamo sotaus saugumo ir ramybės? Gražių dainų ar žmogiškų santykių? Bet gal to, nepaisant populiarumo ir milijonų, neturi ir jis pats, ilgėdamasis savo dainoje gebėjimo " iš tikrųjų mylėti moterį"?

Kiekvienas "Kvailių namų" gyventojas, nepaisant ligos, psichinės negalios, turi unikalią sielą - yra imlus, jautrus, emocionaliai gyvas; jaučiantis aplinkinius ir gyvai reaguojantis į juos, dalyvaujantis ir jų dvasiniame gyvenime, neparastai žmogiškas. Suprantama, šių "kvailių namų" "ligoniai" ("nesveiki žmonės" - užrašas ant sienos) nėra tapatūs tikros psichiatrinės ligoninės pacientams. Greičiau tai ideali humanistinė A.Končialovskio vizija, kaip turėtume žvelgti į psichinius ligonius, kaip turėtume įsiklausyti į juos. Jie - jautresni realybei ir dvasiniam gyvenimui negu vidutiniai normalūs žmonės. Dėl to ir tampa ligoniais.

Net vis pirmyn ir atgal linguojantis (greičiausiai katatonijos ištiktas) ant lovos sėdintis pacientas, atrodytų, visiškas autistas, nereaguojantis į realybę, į tai, kas vyksta aplink jį, staiga, vienoje kulminacinėje filmo scenoje čečėno Achmedo paliktai "nuotakai" Žanai paklausus: "Ar Dievas mums visiems atleis?", krūpteli. Ir iš savo autistinių gelmių prabyla: "Kas?" - "Dievas", - atsako Žana. "Koks?" - "Na, apskritai Dievas". Ir klausia Žanos: "Ką tu matai?" - "Obuolį. Ir nieko daugiau". - "O aš matau ant šio obuolio dainuojančias, kariaujančias tautas (...) Ir kaip aš galiu valgyti tą obuolį? Aš visiems jums atleidžiu. Atleidžiu ir tau. Eik". Jis konkrečioje realybėje atveria "iššvytuotą išlinguotą" metafizinę gelmę. Nepaisant neslepiamo melodramiškumo, vos sulaikai gerklėje įstrigusią aimaną.

Supratingas, filosofiškai nusiteikęs gydytojas (puikus, giliaprasmis aktoriaus Vlado Bagdono, šnekančio su švelniu lietuvišku akcentu, Valerijano Iljičiaus - akivaizdi aliuzija į Leniną - vaidmuo) į ligonių prašymą taip padaryti, kad nereikėtų tuštintis kiekvieną dieną, nes reikia stovėti ilgoje abiejų lyčių ligonių eilėje prie vienintelio tualeto (tarpusavio konfliktus čia sutramdo tik Žanos akordeonu grojama polka), atsako, kad toks yra gyvenimas. Ir replikuoja į komentarą, kad "gyvenimas - tai naujo šūdo darymas kiekvieną dieną": "Apibrėžimas išsamus ir nestokojantis gelmės".

Yra ir daugiau lietuviškų akcentų - ligonius vaidina broliai Baubliai, Rusijos karinės propagandos "pagimdyta smarkesnė už džigitą" snaiperė lietuvė kovoja čečėnų pusėje. A.Končialovskis jos nešaržuoja, į filmo daugiakalbystę įterpia keletą lietuviškų žodžių - bendros maldos epizode nuskamba ir "Teesie tavo valia".

Čečėnų kovotojai daug įtaigiau atskleisti už rusų kareivius. Jie - jauni, gražūs, artistiški, dainuojantys savo dainas. Jų priešybė - pavargęs, kiek psichopatiškas rusų karininkas, slaptai nuo kareivių prašantis gydytoją suleisti vaistų.

Keistoka Lenino nostalgija... Tai atsispindi ir gydytojo varde, ir Žanos pokalbyje su "jaunikiu" čečėnu Achmedu - "pliku kaip Leninas": "Visi protingi žmonės buvo pliki". Tai tiesiog rodo rusų sąmonėje išlikusį kad ir bolševikų, bet vis vien "gero caro" , "Didžiojo vado" įvaizdį.

Kad ir kaip ten būtų, "Kvailių namai" - stiprus, sukrečiantis filmas, dar ilgai versiantis susimąstyti. Jį tiesiog privalo pamatyti kiekvienas buvusios TSRS gyventojas. Jis padės išsivaduoti iš kai kurių homo sovieticus kompleksų, geriau suvokti savo praeitį, kurioje ne viskas turbūt buvo taip jau blogai. Priešingu atveju tiems, kas gimė tarybinės okupacijos metais, visas tuometinis jų gyvenimas (vaikystė, jaunystė) imtų atrodyti beprasmiškas.

Taip, "kvailių namai" buvo imperija, "kvailių namai" - jau ir dabartinės Rusijos gyvenimas. Tačiau jis turi oazę - žmoniškus žmonių santykius, įvairių tautų ir įvairių kultūrų tarpusavio supratimą.

Nuo realybės suteikti prieglobstį gali tik "kvailių namai". Jie - prieglobstis (asylum). Tokia A.Končialovskio idėja. Gal ligoninė yra ta vieta, speciali erdvė, kurioje kaip tyrimų poligone galima geriau išvysti žmonių sielas. Bet juk ir "sveikųjų" realybėje galimas tarpusavio supratimas (rusų karininko ir čečėnų vado susitarimo epizodas). Tad išlieka abipusio susitarimo viltis.

Tokie filmai kaip A.Končialovskio "Kvailių namai" rodo, kad geriausias rusų kinas, pasižymintis filosofine gelme, - nepakeičiama amerikiečių kino, užplūdusio ir Lietuvos ekranus, alternatyva.

Susidūrus skirtingoms tautoms ir religijoms, aktualus tampa Žanos ir linguojančio katatoniko dialogas: "Ar Dievas mums visiems atleis?" - "Koks?" - "Na, apskritai Dievas". Įvairios tautos privalo laikytis bendrų taisyklių, visiems bendrų žmoniškumo normų. Tai pirmiausia reikėtų suvokti rusams, nesuteikiantiems čečėnams laisvės, bet ir čečėnams - jau po "Kvailių namų" įkaitų krizės.

 

Skaitytojų vertinimai


1574. Pavadinimas2003-03-31 23:45
Koks filmo pavadinimas rusu kalba?

8743. barmene :-) 2004-05-29 17:17
labai geras straipsnis. Labai idomus ir sukreciantis filmas.

13571. Egle :-) 2005-01-26 17:45
Sutinku su autoriaus nuomone, kad "geriausias rusų kinas, pasižymintis filosofine gelme, - nepakeičiama amerikiečių kino alternatyva". Ir tai, kad "tai - himnas žmoniškumui". Si kina ziurejau vakar ir jis mane suzavejo savo stiliumi ir perkeltine prasme. Atrodo ziurejau komedija, taciau tai gryna distiliuota tikrove - todel jis ir priskirtas dramos zanrui. Kazkoks globalizacijos rezultatas - isipainiojus Brain Adamsui - o vertybes tokios kaip zmogiskumas meile draugyste dvasine laisve islikusios tos pacios, nesvarbu ar vaidina kvailiai ir nesvarbu, kad beprotnamyje. Nesitikejau tokio efekto.

55232. brigita :-) 2009-10-22 19:27
Žiurėjau šį filmą vilniaus kino teatre ir labai man patiko . nuostabus filmas ir ašaru ir juoko buvo.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:44:01 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba