Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-28 nr. 2943

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• TRUMPAI5
• REDAKCIJA KELIASI2
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• WIPO APDOVANOJIMAI
• SUSITIKIMAS "MALDŽIO" GALERIJOJE1

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ24

POEZIJA 
• DARIUS POCEVIČIUS9

PROZA 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• CHARMSAS IR VAIKAI8
• mini esė.
LIUDAS GIRAITIS

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
APIE SUINTERESUOTUS IR NUOBODŽIAUJANČIUS POETUS
11

DATOS 
• Aloyzas Sušinskas.
PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ
1

KNYGOS 
 PASAKOJIMAI APIE GULBES23
• VISATA RIEŠUTO KEVALE6
• VILKO VALANDA
• NAUJOS KNYGOS3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ieva Steponavičiūtė, VU Filologijos fakulteto Literatūros teorijos ir istorijos katedros doktorantė.
SOLVEJ BALLE IR JOS KNYGA "PAGAL ĮSTATYMĄ"
1

POKALBIAI 
• TAI NĖRA PAGRINDINĖ DUONA, TAI TIK DRUSKA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PAREIGYBĖS IR JŲ ĮDOMYBĖS1

DAILĖ 
• AR DIDŽIŲJŲ MEDŽIŲ PAŪKSMĖJE AUGA ŽOLĖ?
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARINIAI DŽIAUGSMAI
1
• APIE DAILININKĄ BEN SHAHNĄ

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
BERLYNAS - MUZIKOS MEKA
4

TEATRAS 
• THOMO BERNHARDO "ĮPROČIO JĖGA" NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE1
• Ridas Viskauskas.
PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA
3
• RUSŲ DRAMOJE - JONO ARČIKAUSKO FANTAZIJOS PUOTA

NAUJI FILMAI 
• Kęstutis Rastenis.
KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ
4

KRONIKA 
• SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI VYTAUTU BARKAUSKU
• PAVASARIO MUZIKA VISAGINE1
• Antraštės prasmės ieškokite straipsnio gale.
IEŠKOKITE AUTORIAUS!
1

LIETUVIAI SVETUR 
• LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• JUOZAS ABARAVIČIUS

SKELBIMAI 
• LRS SKELBIA KONKURSĄ
• NAUJAS INTERNETINIS PUSLAPIS2
• YPAČ SPECIALUS SKELBIMAS2

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS
• DAR KARTĄ APIE ARKLIUS4

KNYGOS

PASAKOJIMAI APIE GULBES

[skaityti komentarus]

iliustracija

Nedzinskas V. PASAKOJIMAI APIE GULBES. - V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

Tai pomirtinis tragiškai žuvusio gamtininko (1940-2002) įvairiais metais parašytų apybraižų rinkinys. Keletą dešimtmečių šiuos didingus paukščius tyrinėjęs autorius tikrai turi ką apie juos papasakoti, o kai įsitikini, kad ir pasakoti jis moka…

Čia rasite ne tik sausų mokslinių faktų ar gamtininko kasdienybės vaizdų, bet ir lyrinių miniatiūrų, epikos beigi romantikos, liūdnų ir linksmų (o kartais groteskiškų) istorijų - visko nė neišvardinsi. Autoriaus meilė savo plunksnuotiesiems herojams - jokia literatūrinė vertybė, tačiau skaitytoją turėtų nuteikti šiltai. Aktualiai skamba (deja) nerimas dėl jiems gresiančių pavojų, dėl visokių barbarų ir vandalų gausos. Visa tai tiesa, tačiau didaktikos nekentėjai tokias mintis, žinoma, turi teisę praleisti.

Knyga gražiai išleista ir iliustruota (nuotraukos iš paties autoriaus archyvo; mano kuklia nuomone, ne tik įdomios, bet ir estetiškos). Rekomenduotina visiems gamtos mylėtojams, net beviltiškai lyriškiems humanitarams, manantiems, neva gamtos mokslų daktaras - tai toks bejausmis, nelabai raštingas subjektas…

BURIUS MAROKAS

 

Skaitytojų vertinimai


11598. aqwile :-) 2004-11-15 20:44
pasakojimas isties tikslus ir grazus

11599. welniuxe :-) 2004-11-15 20:44
grazuuuuuuuuuuuuuu

11600. as2004-11-15 20:45
wisai nieko

11601. TONIS :-) 2004-11-15 20:46
FAINAI PARASE

21227. l.m :-) 2006-01-11 14:17
KAIIIIIIII FAINAI

23735. pupyte :-) 2006-03-21 17:58
Buvo labai grazus.

24766. Greta :-) 2006-04-09 18:05
Lietuvoje tokių žmonių kaip gerb. Vytautas Nedzinskas deja yra labai nedaug. Jis buvo nuostabus žmogus, kuris suprato ir mylėjo gamtą,gyvūnus - o ypač gulbes. Ši nuostabi knyga turėtų atverti akis tiems, kuriems yra nusispjaut į vargšes gulbes ir kitus gyvūnus. Tai turėtų būti pavyzdys jaunimui, gamtos žalotojams.

26282. $$$ T.H $$$ :-) 2006-05-04 16:07
DAR NESPĖJAU PERSKAITYTI !!!

48243. Gintare gi nu :-) 2008-08-03 19:18
Vertas demesio : Buvo isleistuviu vakaras, sale buvo triuksminga ir linksma. Grojo muzika, sukosi poros. As stovejau ir galvojau: "o vis delto, kaip sunku palikti mokykla". Staiga pamaciau mergina. Ji stovejo nugara i mane, bet as maciau kaip jos peciai virpa. Man pasirode, kad ji verkia ir as... Neapsirikau. Palieciau jos peti. Staiga ji atsisuko ir as pamaciau jos giliai melynas akis pilnas asaru. As pazinojau ja, tai buvo mergina is kitos klases, taip pat abituriente, taciau apie ja nieko nezinojau, isskyrus tai, kad ji draugavo su vaikinu vardu Andrius. As stovejau ir nezinojau ka daryti, kaip nuraminti ja. Norejau suzinoti jos asaru priezasti, taciau buvo nepatogu klausineti. Apsirengusi ji buvo balta suknele, apsiavusi baltais batais. Jai turbut mano tylejimas igriso, ji paziurejo i mane ir vel nusisuko, bet koki skausma pamaciau jos akyse, kad nesusivaldziau ir palietes jos peti paklausiau: "Ko tu verki? Kas tau? Juk siandien tokia svente. Ar tave kas nuskriaude? Ir tada ji pripuole prie mano peties ir gailiai pravirko. As galvojau, kad taip verkia tik daug iskentejes žmogus." Gal as galiu kuo nors padeti?"- paklausiau. Is jos akiu tekejo asaros. Paskui pakele akis i mane ir tare: " Gerai, as tau viska papasakosiu...Tik ar tu panoresi viska isklausyti? Juk dviem zodziais neispasakosi." “Mano vardas Saule. Kai man buvo 15 metu, mes atvaziavom i sita miesta ir as visai neturejau draugu, vaiksciojau viena. Viena karta as sedejau ant suoliuko ir skaiciau knyga. Staiga kazkas smarkiai trinktelejo i peti. As pakeliau akis. Netoliese stovejo berniukas ir rankose laike ragatke. Man jis pasirode piktas ir negeras, todel as nekreipiau i ji demesio ir skaiciau toliau. Jis paziurejo i mane ir tare: " O tu grazi ir tavo akys grazios". " O kas daugiau?". "Na o dabar susipazinkime"- pasake jis ir istiese ranka. As atsistojau ir nuejau. Vakare, kai jau gulejau lovoje, galvojau apie ta vaikina. Kazkoks keistas ir juokingas atrode jis man. Paskui viska uzmirsau ir po to ivykio as isvaziavau pas seneli i kaima. Grizau visai pries rugsejo pirmaja. Einu i mokykla ir girdziu, saukia: "Saule!" As pagalvojau, kad man pasigirdo, nes draugu ir pazistamu as dar neturejau. Staiga kazkas stvere man uz rankos. As atsigreziau, tai buvo jis... "Sveika, as taves visur ieskojau". " Del ko?"-paklausiau. "Pazinciai. Argi tu pamirsai? Mano vardas Andrius."- tare jis ir istiese ranka. As norejau parodyti, kad pykstu , bet neisejo. As irgi istiesiau ranka, jis paspaude ir tare: "As patenkintas, o tu?". As nezinojau ka atsakyti, todel tylejau. "Tylejimas- sutikimo zenklas"- pareiške jis. Taip prasidejo musu draugyste. Po pamoku jis manes laukdavo ir namo eidavome kartu. Jis buvo geras, paprastas draugas. O drauges man tik pavydedavo. Taip mes draugavome dvejus metus. Pernai baigem 10-aja klase, nutareme eiti i 11-ta, veliau i instituta, jeigu ne... Na, bendriau viskas is eiles. Artinosi Naujieji metai. As pradejau jam jausti daugiau negu draugiskuma. Net emiau pavydeti jam, bet be reikalo. Jis liko istikimas musu draugystei. Naujuosius nutareme sutikti kartu, jis man pasiule ateiti pas ji... “Saule, as turejau tau kazka pasakyti labai svarbaus ir pasakysiu tau lygiai 12-ta valanda”. " O kas bus pas tave namuose?"-paklausiau as. "Kaip kas? Tevai, taciau mes busime vieni, visai kitame kambaryje ir mums niekas netrugdys. Tu gi pazisti mano tevus?". "Taip, jie geri"- tariau as. Naujus metus sutikome dviese, abu su Andriumi. Mano manymu, neteisus tie, kurie sako, kad kompanijoje linksmiau. Pas Andriu man buvo gera ir smagu. Kambaryje stovejo eglute. Jis priejo prie manes ir tare: "Tai dovana tau". " Man?"-As nustebau. " Mums abiem". -Pritare jis. Laikas bego greitai. Laikrodzio rodykle artejo prie dvyliktos valandos. Jis apkabino mane ir tare: "Tau 17, o man 18 metu, bet man tai visiskai nesvarbu... As myliu tave". As stovejau nezinodama ka daryti. " Kas tau, mieloji?". "Nieko, Andriau, nieko. Tu dabar lauki, kad as tau atsakyciau ta pati, taciau as pasakysiu tiesa, tu man labai patinki, Andriau, o kas apie meile... Ar tu bent karta girdejai apie tikraja meile?” -paklausiau as. " Man tetis pasakojo... Anksciau, ten kur mes gyvenom, buvo ezeras, o jame isikure dvi gulbes."… "Tu man norejai pasakoti apie meile, o pasakoji apie gulbes." -nutraukiau ji ir nusijuokiau. "Tai visai nejuokinga, tai net liudna. Paklausyk ir suprasi. Tos gulbes globojo zmones. Viena ryta kazkas pasove gulbina ir jis mire. Likusi viena, gulbe ilgai buvo toje vietoje, kur zuvo gulbinas, paskui pakilo aukstyn i dangu ir padariusi mirties kilpa, suglaude sparnus ir krito ant akmenu kruvos. Krisdama ji dar karta skaudziai suklyke. zmones, mate sia scena ,negalejo sulaikyti asaru... Supranti, zmones verke, o dabar pati spresk, ar tai buvo meile?". "Atleisk, Andriau!"-tariau as. "As suprantu tai, bet atsakyma paskysiu veliau. Tu neisizeisi?" -paklausiau jo ir prisiglaudziau prie peties. "zinoma, ne"- tare jis. Ta vakara as buvau pati laimingiausia. "Na" -pasakiau as ir pravirkau. "Tu, aisku, nesuprasi mano asaru..." O po Nauju metu musu draugyste dar labiau sustiprejo. Mergaites man pavydejo, sake jog esu pati laimingiausia pasaulyje. Tuo tikejau, bet laime, deja, buvo neilga. Mes su Andriumi buvome vieno draugo vardadienyje ir grizome velai. Prie duru sustojome. Jis stovejo ir ziurejo i mane. Staiga paklause: "Saule, galima tave pabuciuoti?". As stovejau ir ziurejau. Jis apkabino mane ir karstai pabuciavo. Sekancia diena jo nebuvo mokykloje. As pradejau nerimauti. Dar niekad nebuvo, kad jis nieko nepasakes man, neateitu i mokykla. As nekantriai laukiau pamoku galo. Tuojau po pamoku nubegau pas Andriu, duris atidare mama. Pamaciau, kad jos akys raudonos nuo asaru. Pamaciusi mane ji nusuko akis i sali. "Kas nors atsitiko Andriui?" - paklausiau as. "Nieko, mergaite,nieko. Gal viskas bus gerai. Jis ligonineje.". "Ka?" - susukau as. "Vakare jis jautesi gerai, o siandien blogai..."- susnibzdejo mama ir pravirko. Truputi nusiraminusi ji pasake: "Pirmadieni ji rado gatveje... Pas ji 5-kios zaizdos". "Kaip? Kada? Uz ka ji taip? Ne! Ne! Tai netiesa... Nesamone! Jis turbut be samones, o jeigu?" -staiga blogai pagalvojau. " O, kokia as kvaile. Ka as galvoju? Ne,viskas bus gerai. Bet ka? Uz ka ji taip?..." Nepastebejau, kaip atsiradau namuose. Kritau i lova ir gulejau beveik be samones. Paskui isgirdau skambuti ir mamos zodzius: "Uzeikite, prasau, ji namie". Kazkas pravere mano kambario duris. As atsikeliau ir pamaciau stovincia Andriaus motina. Pabalusi kaip drobe ji laike duru rankena. "Kas nors Andriui?" -paklausiau as. "Jam blogai? Sakykit gi pagaliau". "Nusiramink, Saule, liaukis. As atejau taves. Jam blogai, jis nori pamatyti tave". "Ne, ne..." -vel susukau. Neprisimenu kaip ipuoliau i palata. Jis gulejo. Akys sublizgejo kai pamate mane. "Saule, mieloji Saule..." -susnibzdejo jis suskilusiomis lupomis. As negalejau susilaikyti..."Neverk, kvailute. stai, matai kaip viskas isejo... Man beliko gyventi suskaiciuotos valandos, o gal ir minutes. Ir todel as noriu buti tik su tavimi...". "Ka tu kalbi? Nusiramink, tu nemirsi, tu gyvensi! Mes busime kaip visada... Kartu. As negaliu be taves. Kaip man tada be taves?". Jis tyliai klausesi manes ir buciavo man delnus. "Saule, mieloji Saule, as taip... Kad butume visa laika!". Jam ant kaktos issiverže mazi rasos laseliai. "Saule, stai, paimk" -sukaupes paskutines jegas jis istiese man lapeli popieriaus. "Tai paskutinis mano laiskelis. Man neuzteks laiko pasakyti tau viska". Mano kunu prabego siurpas ir ispyle prakaitas. "Andriau" –susnibzdejau as. "Tu gyvensi, gyvensi!". Sunkiai kvepuodamas jis susnibzdejo: "Brangioji Saule, pabuciuok mane... Pabuciuok mane... Karstai paskutini karta... Saule...!" As pasilenkiau buciuoti, asaros nesulaikomai riedejo skruostais, dar karta pabuciavau i lupas ir tuo tarpu jis neteko samones. "Kas? Uz ka?" -klausinejau as nesusigaudydama. Mano skruostais dar labiau eme ristis asaros. Staiga atejo gydytojas, paeme mane uz rankos ir pradejo vesti mane tolyn nuo Andriaus. "Isgelbekit! Isgelbekit ji!" -saukiau as ir staiga pamaciau,kaip Andrius mirsta su sypsena veide. "Andriau!" -susukau as, bet jis jau nebegirdejo mano balso… Amzinai uzmerke savo melynas akis, kurias as taip mylejau, bet ir netekau. Andriu laidojo po triju dienu po jo mirties. Tas dienas as vaiksciojau kaip ligone. Pries pat laidotuves nuejau i parduotuve ir nupirkau puokste baltu vestuviniu geliu. Tai buvo paskutine dovana mano Andriui. Priejau prie jo namo. Viduje buvo labai daug zmoniu. As prasiverziau pro juos ir priejau prie karsto. Jis gulejo lyg miegodamas. Man atrode, kad jis tuoj atsikels ir pasakys: "Labas, Saule!". Kaip sapne as priejau prie karsto ir padejau geles. Staiga pamaciau jo motina. Ji stovejo ir ziurejo i ji paklaikusiu zvilgsniu, ziurejo nenuleisdama akiu, lyg noredama visam laikui isiminti jo veido bruozus. Jinai stovejo isbalusi, akys isverktos, lupos kazka snibzdejo. Plaukai per sias kelias dienas pasidabino baltai. Staiga uzgrojo siurpus laidotuviu marsas. Visi isejo. Priekyje nese geles, vainikus, paskui... Paskui Andriaus karsta ejau as. Priesakyje maciau tik karsta, kuri nese klasiokai. Sustojo prie duobes, paskutines minutes ir as niekados nebepamatysiu Andriaus... Paskui karsta eme leisti i duobe. "Palikit ji! Jis tuoj pabus..." -saukiau as. Mano zvilgsnis susitiko su motinos zvilgsniu. Ji ziurejo i mane ir kaip isprotejusi puole prie duobes. "Sunau! Sunau! Neiseik is namu! Pasilik su mumis!". Ji istiese rankas i ji lyg noredama pakelti ji is karsto, su kuriomis ji Andriu augino, nesiojo, supo dar visai maza. O dabar... Dabar siaubas, jis guli karste. Prie jos priejo vyriskis ir paeme ja uz ranku. As ji pazinau, tai buvo jo tevas. Jis vede, o ji sauke lyg kiek galedama. Nuo jos riksmo vos neplyso sirdis. As puoliau prie duobes, bet mane atitrauke. Vietoj duobes, i kuria ileido mano Andriu, liko tik mazas kauburelis smelio, o ant virsaus padetos mano geles. Visi pamazu issiskirste. Negalejau pagalvoti, kad daugiau niekada nebepamatysiu jo... Ir tada prisiminiau jo laiska. "Bet tu ji perskaityk pats, nes man labai sunku...". " Mieloji, brangioji Saule! Tu zinai kaip as tave myliu. Tu mano gyvenimo zaizdele. Man labai sunku mirti, nes as žinau, kad TU... TU, Saule, myli mane. Mieloji Saule, as prasau taves, vardan musu draugystes, buk rami. Man atrodo, tu, Saule, mano prasyma ispildysi. Kaip as noreciau visa laika buti salia taves, bet, deja, deja tu supranti... Tik tu neverk, negalvok apie nieka. Mano mintys bus su tavimi iki paskutines valandos. Galvok apie mane, kaip galvojai apie gyva, sunku... oi sunku tave palikti, Saule, zinant, kad tu gyveni ir myli mane. Jeigu as galeciau gyventi! Och jeigu...! Baigiu rasyti, nes jauciu, artinasi ta paskutine gyvenimo valanda. Nepamirsk Saule mano melynu akiu, kurios tave taip mylejo... Ir dar nepamirsk legendos apie gulbes. Lik sveika, mieloji Saule. Prisimink mane, Tavo Andrius.” As tylejau, padaviau laiska, vos sulaikydamas asaras. Dabar as supratau kas yra meile. Ir stai, isleistuviu vakaras, o jo nera... Nera kartu su ja. Staiga ji pakele akis, pilnas asaru. Jos melynos akys buvo uztvindytos skausmu, ji pagriebe laiska ir isleke i lauka. As puoliau vytis. Kai isbegau, ji jau buvo uz kampo... Ir staiga... As isgirdau caizu stabdziu cypima. Kai pribegau prie kampo, pamaciau siurpu vaizda: Saule gulejo po masinos ratais, kaip paukstis balta suknele, kuri primine gulbe. Rankoje ji laike lapeli... Tai laiskas. Staiga atsimerke akys ir ji susnibzdejo: "stai, as su tavimi visados busiu, Andriau". Subego zmones, atvaziavo greitoji pagalba. Gydytojas apziurejo mergaite ir tare: "Staigi mirtis". Ir dar sitoji baltoji gulbe zuvo paciame zydejime, staiga nuvyto jos besiskleidziantis pumpuras. As vel pazvelgiau i Saule. Ji gulejo pasruvusi kraujuose, o pro sypsenos pravertas lupas matesi baltuciai dantys. Rankoje kietai suspaudusi ji laike laiska. As dar karta perskaiciau ta eilute, kuri labiausiai matesi: "...Nepamirsk legendos apie gulbes. Lik sveika, mieloji Saule! Prisimink mane, Tavo Andrius.” Tegul niekados neisblės Saulės ir Andriaus meilė!

49556. erika :-) 2008-11-09 20:17
man tas pasakojimas patiko

51333. Asta :-) 2009-02-09 21:32
Sugraudino širdi toks pasakojimas :( Labai gražus tai ir yra tikra meilė :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:43:58 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba