Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-28 nr. 2943

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• TRUMPAI5
• REDAKCIJA KELIASI2
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• WIPO APDOVANOJIMAI
• SUSITIKIMAS "MALDŽIO" GALERIJOJE1

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ24

POEZIJA 
• DARIUS POCEVIČIUS9

PROZA 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• CHARMSAS IR VAIKAI8
• mini esė.
LIUDAS GIRAITIS

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
APIE SUINTERESUOTUS IR NUOBODŽIAUJANČIUS POETUS
11

DATOS 
• Aloyzas Sušinskas.
PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ
1

KNYGOS 
• PASAKOJIMAI APIE GULBES23
• VISATA RIEŠUTO KEVALE6
• VILKO VALANDA
• NAUJOS KNYGOS3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ieva Steponavičiūtė, VU Filologijos fakulteto Literatūros teorijos ir istorijos katedros doktorantė.
SOLVEJ BALLE IR JOS KNYGA "PAGAL ĮSTATYMĄ"
1

POKALBIAI 
• TAI NĖRA PAGRINDINĖ DUONA, TAI TIK DRUSKA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PAREIGYBĖS IR JŲ ĮDOMYBĖS1

DAILĖ 
• AR DIDŽIŲJŲ MEDŽIŲ PAŪKSMĖJE AUGA ŽOLĖ?
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARINIAI DŽIAUGSMAI
1
• APIE DAILININKĄ BEN SHAHNĄ

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
BERLYNAS - MUZIKOS MEKA
4

TEATRAS 
• THOMO BERNHARDO "ĮPROČIO JĖGA" NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE1
 Ridas Viskauskas.
PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA
3
• RUSŲ DRAMOJE - JONO ARČIKAUSKO FANTAZIJOS PUOTA

NAUJI FILMAI 
• Kęstutis Rastenis.
KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ
4

KRONIKA 
• SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI VYTAUTU BARKAUSKU
• PAVASARIO MUZIKA VISAGINE1
• Antraštės prasmės ieškokite straipsnio gale.
IEŠKOKITE AUTORIAUS!
1

LIETUVIAI SVETUR 
• LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• JUOZAS ABARAVIČIUS

SKELBIMAI 
• LRS SKELBIA KONKURSĄ
• NAUJAS INTERNETINIS PUSLAPIS2
• YPAČ SPECIALUS SKELBIMAS2

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS
• DAR KARTĄ APIE ARKLIUS4

TEATRAS

PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

Kovo užrašai

"Jau saulelė vėl atkopdama budino…" teatrą. Mėnuo - su Kristijono Donelaičio ir Eimunto Nekrošiaus ženklu. Šviesusis E.Nekrošius, pakilęs iš harmoniją draskančių prieštarų gelmių, ir atgaivintas (nuo pamokslininko intonacijų ir stereotipų) Donelaitis. Nemaniau, kad E.Nekrošius gali, kaip tai žaviai daro spektaklyje "Pradžia. K.Donelaitis. Metai", mėtyti "šutkas", būti kartu paprastas ir išmintingas.

Kai skaitysite šias eilutes, aštriadantės teatrologės jau bus gal išgliaudžiusios emocionaliai paveikų Nekrošiaus spektaklį, kur režisierius kartojasi, kuo - netikėtas. (Kiek spektaklyje žiūrovų emocijas žadinančios muzikos!) Regis, išradingų etiudų tėkmė spektaklyje galėtų tekėti be pabaigos. Šiais laikais niekas nerašo - "dvasią stiprinantis spektaklis". Šis - kaip tik toks.

P.S. Ar negalėtų teatro administratoriai pasirūpinti, kad vaidinimas prasidėtų bent valanda anksčiau? Juk režisierius su aktoriais spektaklin sudėjo tiek triūso (talento, širdies, energijos…), kad žiūrovai patirtų išgyvenimą, o šie, spektakliui pasibaigus, priversti lapatuoti paknopstom iš teatro, kad suspėtų į paskutinius viešojo transporto reisus. Kur čia beišsaugosi kokį katarsį…

* * *

Kovo 7 d. Valstybinio jaunimo teatro "Debiutų zonoje" pristatytas Andriaus Pulkauninko fizinio vizualinio teatro spektaklis "Skenduoliai". A.Pulkauninkui kuklumas nebūdingas. Premjeros išvakarėse jis skelbė: "Žiūrovai pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje išvys nuogo kūno vizualizaciją, Moters-Giltinės-Meilužės anatemą ir, žinoma, pjesės autorių, kuris yra ir režisierius, ir atlikėjas". Nežinau, kaip dėl "anatemos", bet įvairioms lytims priklausančių "nuogo kūno vizualizacijų" būta pakankamai (J.Vaitkus, A.Vizgirda, O.Kesminas ir net R.Tuminas, kadaise subtiliai vos pridengęs pagrindinę heroję Niną spektaklyje "Tarytum mes nepažįstami"…). Save režisavę, vaidinę ir scenarijų sau rengę yra, pavyzdžiui, B.Šarka, lėlininkas D.Armanavičius.

Žiūrėjau žurnalistams skirtą peržiūrą, tad tikėtina, kad per savaitę mėgėjiškas eskizas tapo brandžiu scenos kūriniu. Peržiūroje trikdė tai, kad aktoriai nesilaiko bendrų žaidimo taisyklių: Goda Laurinavičiūtė atliko tik choreografinį piešinį, A.Pulkauninkas, "išpūtęs" akis, iš vieno būvio krisdavo į kitą, tik Aistė Ptakauskaitė ieškojo santykių su scenos partneriais ir publika, mėgino vertinti, kas vyksta aikštelėje. O dėl "vizualizacijos"… Buitiškas apsinuoginimas, keliantis šiokį tokį publikos šypsnį ir nepatogumą vaidinančiam, kuris kiek įmanoma tą "vizualizaciją" ima slėpti.

Beje, po peržiūros A.Pulkauninkas sakė, jog situacija, kai jis dalyvauja savo spektakliuose, dvilypė: jam sunku matyti scenos kūrinio visumą, bet mažiau reikia pastangų, kol kitam atlikėjui paaiškinsi, ko iš jo nori.

Manyčiau, A.Pulkauninko pretenzijos dėl "menininko statuso", kai rezultatai dar nepakankamai brandūs, kelia jam grėsmę, nes žmogus gali įsikalbėti "neįvertinto genijaus" ligą, o pasveikti bus skausminga.

* * *

Kovo 7, 8 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vyko 2 dalių tango spektaklio "Trijų minučių romanas" premjera. Choreografas - Andrius Kurienius.

A.Kurienius imponuoja kaip užsispyręs, meninių ambicijų nestokojantis jaunuolis. Baigęs vaidybos studijas Kaune, pas Gytį Padegimą, jis neišnyko "iš teatro horizonto". (O tokios dalios išvengti pavyksta ne visiems absolventams. Teko vartyti LMA Vaidybos ir režisūros katedros 50-mečio proga išleistą leidinį. Kiek negirdėtų pastarąjį dešimtmetį studijas baigusių absolventų pavardžių!) Visų A.Kurieniaus darbų nemačiau, bet įsiminė jo "Plyšio valanda" - spektaklio eskizas, rodytas Vilniuje 2002-aisiais "Šokio spaustuvėje". (Beje, kur dingo šiame spektaklyje su aistra dirbę teatro "Terra bella" nariai?..) "Plyšio valanda", kaip sąžiningas A.Kurieniaus kalbėjimas internetinės kartos nemokėjimo bendrauti tema, man ligi šiol yra šio režisieriaus vertinimo atskaitos taškas.

"Trijų minučių romanas" sumanytas kaip pramogą žiūrovams turintis teikti spektaklis. Gausybė į žiūrovų jausmingumą apeliuojančių tango melodijų, šokių, impozantiškas Lietuvoje gyvenantis urugvajietis Juanas Eduardo Gimenezas ir šiek tiek siužeto apie "nelaimingą meilę"…

Scenografė Marta Vosyliūtė, esant kuklioms materialinėms galimybėms, varijavo "Pikų damos" idėjomis (šis spektaklis kurtas su režisieriumi Gintaru Varnu LNOBT). Su scenos veidrodžiu ribojasi pakeliama užsklanda (iliuzija, jog tai - horizontalios medžio lentos), scenos gilumoje - penki stačiakampiai objektai, atliekantys durų, stalo, nuleidžiamų paaukštinimų funkciją. Antroje spektaklio dalyje šviesos dėka (šviesų dailininkas Vitalijus Statkus) pasiekiama įspūdingų vaizdo efektų.

Komercinės spektaklio sėkmės siekęs A.Kurienius siužetą plėtoja tik pirmoje spektaklio dalyje. Jei nebūčiau skaitęs programėlės, kur minimi romantiški Marijos, Šmėklos, Marijos šešėlio, Raganų vardai, - manyčiau, jog žiūriu spektaklį, kaip kokioje nors provincijoje šokių mokytojas (J.E.Gimenezas), aistros, pavydo ir užgautos vyriškos ambicijos genamas, per pamoką netyčia nužudo vieną savo mokinę, pasipriešinusią nemėgstamo vyriškio priekabiavimui. Beje, dėl ne itin veiksmingos dramaturgijos visos merginos spektaklyje - bemaž vienodos: silpnavalės, dūsaujančios iš meilės ilgesio, be individualių charakterio (net aprangos) bruožų. Šokių mokytojui suteikti "gyvenimo šeimininko", palaidūno bruožai: "laisvos" manieros, smilkstanti cigaretė, nekantrus tonas, kalbant su mokiniais…

Antra spektaklio dalis - įvairių šokio numerių montažas, reginys, kurį vainikuoja į medines grindis smingančios gėlės (rožės?) ir krintantis "sniegas" ant herojų galvų…

Kiekviena patirtis savaip vertinga. Tikiu, jog repetuojant choreografui ir šokėjams nelengva buvo rasti bendrą kalbą šokio technikos klausimais. Vis dėlto A.Kurienius pasikeitė: vietoj aistringo individualaus požiūrio į temą, traktuotės - tam tikrų stereotipų rinkinys, net, sakyčiau, nepagarba ir žiūrovams (kurie neva tokių "gražumynų" yra verti), ir sau, kaip reiklumą sumažinusiam režisieriui.

* * *

Kovo viduryje sostinėje viešėjo Alytaus miesto teatras, parodęs, regis, 6 spektaklius vaikams ir jaunimui. Žiūrėjau Dalios Kimantaitės režisuotus spektaklius - V.Krėvės "Žentą" ir A.Lindgren kūrinio apie Karlsoną ir Mažylį inscenizaciją. Kiek galiu spręsti iš nedaugelio žiūrovų spektakliuose, vaidintuose Rusų dramos teatre, gastrolės organizuotos prastokai - mažai informacijos arba netinkamai parinktas vaidinimų laikas. (Pavyzdžiui, kas gali vesti savo vaikus į spektaklį vidury darbo dienos?..) Kažkodėl prieš vaidinimą apie Karlsoną išplatintos… spektaklio "Mikė ir kiti" (apie Mikę Pūkuotuką) programėlės.

Režisierei D.Kimantaitei, regis, artimas literatūrą (siužetą) atpasakojantis teatras. Jos spektakliai atitinka konservatyvių žiūrovų skonį ir nekelia pavojaus, kad bus sujaukta kokia nors "vertybių skalė", pažadinta etinė ar estetinė mintis. Linkėčiau režisierei daugiau teatrinio chuliganizmo, žaidybiškumo, temperamento ir humoro, drąsesnės veikalų interpretacijos, žanrų ir stilių įvairovės, iššūkių savo ir artistų galimybėms. Teatras be estetinės intrigos, be ryškesnės asmeninės pasaulio vizijos parankus nebent kaip pedagoginė priemonė, galinti supažindinanti knygų neskaitančius moksleivius su literatūra.

P.S. Alytiškiams režisieriams vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie artistai iš spektaklio į spektaklį vaidina patys save, nekurdami naujų personažų.

 

Skaitytojų vertinimai


1637. marta@eclub.lt2003-04-05 22:29
Labas, Ridai, norejau trumpai pakomentuoti,,,,, visu pirma, tai sviesos - po velniu, juk reikejo musu su Andrium paklausti ko nors, jei buvo idomu - sviesos mums tiek kainavo nervu, ir kiekviena syk mes abu su Andrium sedim pas atsiputusius, o premjerine savaite- pas girtusssssssss apsvietejus, ir pulta valdantysis nelabai ji valdo, o jei ir negirtas, tai siaip su reakcija problemos, ir ten buna tik keixmai ir tik rekimai ir amzina neviltis, taip kad sviesos yra musu dvieju...., ir deja, kruvinai,,,, nes nebuvo po velniu kazko, kuo gali pasitiketi, visi cechai tam teatre puikus, tik ne apsvietimas...apie idejas, chachacha, Piku Damos cia prasom neliesti, nes po velniu, stacios linijos- po velniu- yra amzinas teatro konstrukcijos dalykas- visos sienos visu pasaulio spektakliu, ir pan,,,,, hcachahca, tada reikejo prisiminti Vasarvidi, bet tai visai ne i tema,,,, cha , kokia Piku Dama po velniu, Jus neskiriat formos nuo idejos, ,,, net tingiu sneket, kur zemelapiai ir intelekto sluoksnis, o kur grindys uostas lusnynai, kita atmosfera, kita info,,, cha,mes tik nuejom i sandelius, ir staiga parinkom lentu lentas, skydus, kas reiskia ta ir ta, ir turi toki ir toki messaga`a. Del sniego ir lempuciu ir pan- mes gi darem samoninga banalybe, po velniu, kad jei meile, tai mejle, kad sninga, nes tai banalu grazu, ir nes Argentinoj nera sniegoooooooo, kad nusileidziantys stalai- tai eiline logika, vizualine ir elementari, ir panasiai, kad lagaminai ar tos baisios lempos- aisku, stotis,,,,, cha, samoningos banalybes yra vienintele teisinga iseitis siais laikais, kai viskas nebera vientisa rimta ir objektyvu. Beje, jei taip megstate klijuoti kazkius buvusius darbus, tai kodel pvz, neparasote kokio nors didelio straipsnio, pvz, analize abieju Jacovskiu [jie puikuuuuuus scenografai]--ivairiu ju sienu- nes tik sienas jie ir daro. Aisku, jie tokie zymus, ir nekritikuojami; zymiai lengviau imti ir neprofesionaliai kritikuoti "jaunus kurejus" , kuriems jau beveik 30, cha.

Beje, ruosiuosi kada vel imt aktyviau parasineti, nes su teatro kritika taip blogai, kad vientelis budas islikti suprastu- rasyti paciam; o kadangi as rastinga, tai reix tuo uzsiimti.

Rasau si komentara ne pikta, bet labai nusivylusi, net labai. nes jusu profesine etika reikalauja pasiklausti ko nors statytoju, jei tai dalyvaus jusu teiginiuose. deja.

marta vosyliute


2566. Kulisų kandis2003-05-31 18:44
Pyksti pyksti, Marta. Daug tiesos pasakei. O dėl "sąmoningos banalybės" - tai kūrėjų požiūris į medžiagą, save ir žiūrovus. O požiūris sufleruoja, kad kai kas jūsų (teatinėje?)savijautoje nėra gerai...

11560. kgunia2004-11-13 18:08
tu dura !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:43:52 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba