Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-28 nr. 2943

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• TRUMPAI5
• REDAKCIJA KELIASI2
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• WIPO APDOVANOJIMAI
• SUSITIKIMAS "MALDŽIO" GALERIJOJE1

ESĖ 
• GIEDRA RADVILAVIČIŪTĖ24

POEZIJA 
• DARIUS POCEVIČIUS9

PROZA 
• BIRUTĖ JONUŠKAITĖ1

VERTĖJO PUSLAPIS 
• CHARMSAS IR VAIKAI8
• mini esė.
LIUDAS GIRAITIS

LITERATŪRA 
• Donata Mitaitė.
APIE SUINTERESUOTUS IR NUOBODŽIAUJANČIUS POETUS
11

DATOS 
• Aloyzas Sušinskas.
PRISIMENANT STASIŲ BŪDAVĄ
1

KNYGOS 
• PASAKOJIMAI APIE GULBES23
• VISATA RIEŠUTO KEVALE6
• VILKO VALANDA
• NAUJOS KNYGOS3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ieva Steponavičiūtė, VU Filologijos fakulteto Literatūros teorijos ir istorijos katedros doktorantė.
SOLVEJ BALLE IR JOS KNYGA "PAGAL ĮSTATYMĄ"
1

POKALBIAI 
• TAI NĖRA PAGRINDINĖ DUONA, TAI TIK DRUSKA

AKTYVIOS JUNGTYS 
• PAREIGYBĖS IR JŲ ĮDOMYBĖS1

DAILĖ 
• AR DIDŽIŲJŲ MEDŽIŲ PAŪKSMĖJE AUGA ŽOLĖ?
• Jurgita Ludavičienė.
PAVASARINIAI DŽIAUGSMAI
1
• APIE DAILININKĄ BEN SHAHNĄ

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
BERLYNAS - MUZIKOS MEKA
4

TEATRAS 
• THOMO BERNHARDO "ĮPROČIO JĖGA" NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE1
• Ridas Viskauskas.
PAVASARĮ TEATRE ŽENKLINA PREMJERŲ GAUSA
3
• RUSŲ DRAMOJE - JONO ARČIKAUSKO FANTAZIJOS PUOTA

NAUJI FILMAI 
• Kęstutis Rastenis.
KVAILIŲ NAMŲ METAFIZINĖ GELMĖ
4

KRONIKA 
• SUSITIKIMAS SU KOMPOZITORIUMI VYTAUTU BARKAUSKU
• PAVASARIO MUZIKA VISAGINE1
• Antraštės prasmės ieškokite straipsnio gale.
IEŠKOKITE AUTORIAUS!
1

LIETUVIAI SVETUR 
• LIETUVIAI SVETUR

IN MEMORIAM 
• JUOZAS ABARAVIČIUS

SKELBIMAI 
• LRS SKELBIA KONKURSĄ
• NAUJAS INTERNETINIS PUSLAPIS2
• YPAČ SPECIALUS SKELBIMAS2

DE PROFUNDIS 
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS
• DAR KARTĄ APIE ARKLIUS4

MUZIKA

BERLYNAS - MUZIKOS MEKA

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kompozitorė Makiko Nišikadzė
Autorės nuotrauka

Prieš akis - baltas miestas. Prisiminiau Hermanno Hesse`s pasakos fragmentą: "Vienoje pietinėje mūsų gražiosios žvaigždės provincijoje atsitiko baisi nelaimė. Siaubingų viesulų ir potvynių lydimas žemės drebėjimas sumaitojo ištisus kaimus, laukus, miškus ir sodus. Žuvo daugybė žmonių ir gyvulių; ir kas liūdniausia - neužteko gėlių mirusiems apgaubti ir jų ramybės vietoms deramai papuošti…" Gėlių ieškota ilgai ir visur…

Atėjo laikas ir Berlyne istorijos atmintį gaivinti. Tik ne rožėmis, o naujojo amžiaus grožybėmis. Plačios erdvės nušvito stiklinėmis akimis, į dangų besistiebiančiais lengvais namų karkasais. Po fantastiškus paukščių sparnus primenančiu pakabinamu skvero stogu verda žmonių gyvenimas. Naujojo amžiaus vaikams pasakojama apie karą, jie televizijos ekranuose mato savotišką vaidinimą primenantį karą, jie, sakydami naivius žodžius, vienoje ar kitoje miesto vietoje šypsodamiesi ir pokštaudami protestuoja prieš karą.

Tarp stiklinių spindinčių žvakių - keistai iškraipytų sienų Berlyno filharmonija. Miesto istoriją primena viena kita stilinga, bet kulkų išvarpyta seno namo siena. Tačiau ir toji uždengta stiklu, tarsi neperšaunamu sarkofagu: nors ji turi išsaugoti praeities dvelksmą.

Didžiulių klombų viduryje auksu spindinčias karūnas ir apsamanojusias galvas iškėlę milžinai, dievybės, karo vadai, įkūnijantys vokišką dvasią. Pergalės vartai dabar skirti tik daugybei turistų. Kaip ir kare ar prie gėdingos sienos kritusiųjų atminimas.

Demokratiškai, netgi proletariškai atrodantys žmonės puošia savo sostinę amžinais atminimo žiedais - stato namus. Kur pažvelgsi - kranai, kranai…Pokaryje prikeltas ne vienas istorinis pastatas. Nė nepasakysi, kad buvo sugriautas. Viename tokių - senajame istoriniame teatre - puošni Berlyno koncertų salė. Ten vyksta simfoniniai koncertai. Berlyniečiai nemėgsta kitos puikia akustika garsėjančios salės, esančios didžiuliame Berlyno radijo komplekse. Tačiau mielai lankosi Berlyno filharmonijoje, kurios projektą inspiravo Herbertas von Karajanas. 2400 vietų didžiojoje ir 1200 vietų mažojoje salėje klausytojai iš visų pusių supa atlikėjus. Čia puiki akustika, čia tarp klausytojų ir atlikėjų užsimezga bendrystės ryšiai.

Didžiuliame mieste be paliovos dunda požeminiai ir virš gatvių lakstantys traukiniai. Juose važiuoja ne tik pasiturintys, senatvę apsirūpinę žmonės, bet ir įvairių tautybių studentai, "siauro profilio specialistai", už padainavimą ar laikraščių platinimą renkantys sau išmaldą. Sako, nemažai tokių, kurie patenkinti bedarbio pašalpa ir dirbti visai nesirengia. Monetą kitą metro traukiniuose ar gatvėje prisiduria. Ne kartą susidūriau su aukštu dainuojančiu vyru. Gitara sau akompanavo, labai gražiu balsu dainuodamas amerikietiškas melodijas. Kodėl, pamaniau, nepasisiūlo į kokią varjetė, kavinę ar dar kur nors? Bet jam, matyt, toks bastymasis teikia malonumą…

Įjungiu radiją - daugybė laidų. Daugybė ir televizijos kanalų. Tačiau išskirtinis bruožas - ramybės atmosfera tarp įvairių laidų, net karštų diskusijų. Maloniai gaivina skambanti rami klasika, įtaigus diktorių balsas.

Ir Vokietijoje negaluoja ekonomika. Euras - atvykusiam patogi valiuta, bet pabrangino buitį. Du eurai - vienas, dvi valandas galiojantis metro bilietas. Bet keliaujantys jais apsirūpina, prisitaikydami parankias nuolaidas.

Mieste nematyti meno renginius skelbiančių plakatų, nebent vienas kitas, skirtas kokiai nors didelei akcijai. Tačiau spausdinama daugybė įvairiausių atvirukų, programėlių, informacinių lapelių. Pagarbiai ir išsamiai pristatomi visi, pasirodantys Berlyne, meno Mekoje.

Kuo buvo džiuginami klausytojai kovo mėnesį? Koncertavo Berlyno radijo simfoninis orkestras (dirigentai Ionas Marinas, Marekas Janowskis, Vykintas Bieliauskas), Kento Nagano diriguojamas Vokiečių simfoninis orkestras. Koncertų ciklą su pianistu Alfredu Brendeliu parengė Berlyno filharmonijos simfoninis orkestras, diriguojamas Simono Rattle`s. "Filharmonikams" šį mėnesį dirigavo Bernardas Haitinkas, Peteris Eötvösas.

Bilietų neįmanoma buvo gauti į Danielio Barenboimo diriguojamo orkestro "Staatskapelle Berlin" koncertą. Filharmonijoje pasirodė ir Berlyno akademinis orkestras, Berlyno festivalinis bei kiti vietiniai ir gastroliuojantys simfoniniai, kameriniai orkestrai. Įdomių programų šioje salėje pateikė aktyviai koncertuojantis Berlyno radijo choras.

Filharmonijoje koncertai - kiekvieną dieną. Mažesnėje salėje - kameriniai. Čia dainavo Monserrat Caballe, L. van Beethoveno, F.Liszto, A.Skriabino kūrinius skambino Ivo Pogorelichius. Grojo G.Faure kvartetai, festivalio "MaerzMusik" svečiai - "Cikada Ensemble", ansamblis "Gaida" ir jau ne pirmą kartą Berlyno filharmonijoje pasirodantis Davidas Geringas.

Vien tik Berlyno filharmonijoje kovo mėnesį įvykusių 55 koncertų atlikėjų neįmanoma išvardinti. Reiktų tik pasakyti, kad kiekviename koncerte - ne tik puikūs atlikėjai, bet ir puiki muzika. Tinkamai derinama klasika su šiuolaikine kūryba. Todėl viename koncerte simfoninis orkestras, solistai atlieka tokių dviejų skirtingų sceninių veikalų kompozicijas kaip D.Šostakovičiaus "Ledi Makbet…" ir L.Bernsteino "Vest Saidto istorija", L.van Beethoveno, R.Strausso ir H.Goebbelso kūrinius, G.Rossini`o ir japono Šigeakio Saegusos, W.A.Mozarto, B.Bartoko ir L.Berio muziką.

Ne mažiau intensyvus kovo mėnuo buvo ir Berlyno koncertų salėje (Konzerthaus Berlin). Čia didelis dėmesys skiriamas edukacinėms programoms. Jos rengiamos didžiojoje ir mažojoje salėje. Prie koncertų salės kasų visą laiką mačiau ateinančius pirkti bilietų įvairaus amžiaus vaikus. Aktyviai veikia Muzikinis klubas, kuriame už 3 eurus galima ne tik išgirsti spalvingų pasakojimų apie kompozitorius, paklausyti komentuojamos įdomios muzikos, bet ir pamatyti apie kūrėjus sukurtų dokumentinių filmų. Toks klubo ciklas buvo skirtas G.Mahleriui. Balandyje Berlyno melomanai laukia susitikimo su Čikagos orkestru ir Violeta Urmana, kuri su D.Barenboimu berlyniečiams atliks G.Mahlerio kūrybą.

iliustracija
Berlyno koncertų salės atvirukas

Ekonominės Europos problemos palietė tris garsius Berlyno operos teatrus: Vokiečių operą, Valstybinę operą ir Komiškąją operą. Vienoje ilgoje gatvėje gyvuojantys teatrai, nepaisydami sunkumų, dirba savo darbą. Vokiečių operoje - R.Wagnerio, W.A.Mozarto, G.Verdi, P.Čaikovskio, R.Straussso, G.Puccini`o, F.Mendelssohno, S.Reicho, Ph.Glasso kūriniai. Čia taip pat kviečiami "vaikai iki 8 metų" ir "žmonės iki 12 metų". Jiems specialiai rengiamos sceninės programos. B.Bartoko "Herzogo Mėlynbarzdžio pilies" klausiausi vengriškai - originalo kalba. Dideli titrai visai nekliudo klausytojams ir yra geras veiksmo orientyras. Puikiai grojo orkestras, Juditos partiją dainavo Denyce Graves. Režisūra, atrodo, stengtasi kuo mažiau blaškyti klausytojų dėmesį. "Manau, kad režisieriaus viešpatavimas teatre baigiasi, - sakė Vokiečių operos intendantas Udo Zimmermannas. - Galų gale tikriausiai visi suprato, kad muzikiniame teatre svarbiausia - muzika ir dirigento persona. Kiekvienam teatrui būtina turėti įdomų repertuarą, kuriuo galėtų žiūrovams pristatyti ir R.Wagnerį, ir naujus, gal kartais ir neįprastus kūrinius. Nors jų publika laukia mažiausiai".

Dabar svarstomi planai teatrus sujungti. "Kiekvienas teatras turi savo publiką, - sako U.Zimmermannas. - Kažin ar, taupant pinigus, galima bus produktyviai dirbti sujungus teatrus. Dabar jau baletas prarado 40 šokėjų. Mūsų teatre liko 30. O dideliems spektakliams reikia 50…Juk kaip tik mūsų teatre senos baleto tradicijos". Teatrų orkestrai rengia ir simfoninius koncertus. Gal todėl jie žavi meistriškumu.

Taigi pabandyk panaikinti kurio nors teatro simfoninį orkestrą! Vokietijoje veiklios profsąjungos. Saugo ne tik teisę į darbą, bet ir repeticijų metu teisę į poilsį. Intendantas, dirigentas - ne koks karaliukas. Ten ne Lietuva. Viešai reikia atsiskaityti už sukauptą kapitalą spektakliams, už išlaidas. Rūpinamasi artistų sveikata, orkestrantų poilsiu. Atėjo repetuojantiems muzikantams laikas išgerti kavos - pertrauka. Gerbti reikia visus. Yra už ką. Puikūs Berlyno orkestrai. Nekalbant apie H. von Karajano išpuoselėtą Filharmonijos simfoninį orkestrą. Norintiems jame groti - didžiulis konkursas, atranka. Vienoje tokioje atrankoje dalyvavo per 300 jaunų smuikininkų, norėjusių tapti šio garsaus orkestro stipendiatu. Antrame atrankos ture liko tik 25, o laimėjo jauna lietuvaitė Dalia Stulgytė. Dvejus metus ji grojo prie antro, trečio pulto, diriguojant C.Abbado, L.Maazeliui, kitiems meistrams. Kaip šio orkestro muzikantė, ji parengė ir atliko Berlyno filharmonijos salėse ne vieną kamerinę koncertinę programą. Muzikei tai turėjo ypatingą reikšmę.

Kovo 13-23 dienomis Berlyne vyko tarptautinis festivalis "MaerzMusik". Kiekvienais metais jis bando atverti klausytojams vis naują pasaulį - tai Šiaurės Ameriką, tai Vidurio Europą. Šiais metais festivalis skirtas Baltijos kraštų muzikai. Tačiau greta latvių, lietuvių, estų kompozitorių kūrinių skambėjo I.Ksenakio, F.Maxo, Ch.Dencho, L.Limo, E.H.Flammerio, kitų kompozitorių kūriniai. Japonės M.Nišikadzės, E.Grosskopfo, A.Terteriano kūrinius ir savo kompoziciją "Sinfonia" drauge su Berlyno radijo simfoniniu orkestru klausytojams pristatė dirigentas Vykintas Bieliauskas.

Festivalyje speciali diena buvo skirta lietuviškai muzikai. Ją reprezentavo B.Kutavičiaus, O.Balakausko, O.Narbutaitės, G.Sodeikos, A.Martinaičio, R.Mažulio, R.Merkelio, Š.Nako, J.Juozapaičio, N.Valančiūtės kūriniai, D.Račiūnaitės vedamos sutartinės, puikus violončelininkas Davidas Geringas, "Chordos" kvartetas ir ansamblis "Gaida". Festivalio leidinyje pateiktas R.Goštautienės straipsnis, deja, ribotas ir neatspindi nei Lietuvos muzikinės kultūros praeities, nei dabarties. Festivalio programoje galėjo gražiai įsikomponuoti tarptautiniuose festivaliuose apdovanotų kompozitorių V.Barkausko, A.Šenderovo, V.Laurušo kūriniai.

Kultūros ministerija, kiek galima spręsti iš publikacijų, tik centais sušelpė kompozitorius ir atlikėjus, kad jie galėtų nuvykti į Berlyną. Tačiau mūsų muzikos reprezentacija tokiame festivalyje - Lietuvos muzikinės kultūros prestižo reikalas. Ne mažiau svarbus nei Frankfurto knygų mugė. Tačiau kas gali tai paaiškinti neprofesionaliems kultūros vadybininkams?

Berlyno festivalis atvėrė plačią muzikos areną: nuo lietuviškų sutartinių, muzikos bandonijoms iki elektronikos, kompiuterinių eskizų, garso teatro, akustinių instrumentų ir garso, kaip kalbos formos, variacijų. Mintis skleidėsi madinga tango raiška, minimalistiniais pypsėjimais, akustiniais potėpiais, įkyriais kartojimais, nuotaikingais sarkazmais, naujo programiškumo paieškomis, žmogaus balso žavesiu. Klausimai mūsų kompozitoriams lieka tie patys: ne kaip puikuosis savo gildijoje, o kaip sugebės savo talentu įsikomponuoti į Europos muzikos įvairovę, ar bus įdomūs "svetimiems" atlikėjams ir daug girdėjusiems klausytojams.

 

Skaitytojų vertinimai


1591. berlynietis2003-04-02 19:17
PASTABA/ BERLYNE NAUJU PASTATU MAZAI STATOMA,taciau restauruojami seni.Todel tiek daug kranu.

9993. kritikas2004-08-31 10:33
Kompozitorė Makiko Nišikadzė Labai imponuojanti pavarde

18719. modestass :-( 2005-10-03 19:07
kudie negal niekor nieka parsisiusti as zemaitis lituvuos

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:43:50 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba