Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-10-26 nr. 3162

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AUDRIUS DZIKARAS60
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SPALVOTOS KOLONIJOS

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (4)
4

KNYGOS 
• „VILNIUS UNIVERSITY“
• „KŪNO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME SOCIALINIAME DISKURSE“
• „POKALBIAI TĖVO STANISLOVO CELĖJE“
• „LITHUANIAN AMBER“
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Jadvyga Bajarūnienė.
TRYS DIENOS GDANSKE SU GÜNTERIU GRASSU
5

DAILĖ 
• Saulius Kruopis.
NIDOS TAPYBOS PLENERAS NUTIESĖ TILTĄ IKI „BRÜCKE“ MUZIEJAUS BERLYNE
3
• Lijana Šatavičiūtė.
KONTUŠO JUOSTOS – LIETUVOS DIDYBĖS LIUDININKĖS
1

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
VITALIJAUS MAZŪRO ATGIMIMAS
1
• Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIO SĖKMĖ – KŪRĖJŲ ASMENYBĖS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
TARP GRAŽIŲ GESTŲ IR MEILĖS
2
• Laima Slepkovaitė.
„VILNIUS JAZZ 2007“ INTRODUKCIJA IR FINALAS
44
• Andrius Kairys.
LOVOJE SU DAKTARE KVIN
21

POEZIJA 
• Agnė Klimavičiūtė.
NUORAŠAI IŠ bio-GRAFIJŲ
68

PROZA 
• Nijolė Kliukaitė.
SAULĖ AFELYJE
3

VERTIMAI 
• Jorge Luis Borges.
PARABOLĖS. PROZINĖS MINIATIŪROS
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
...(NE)PALIKDAMAS PĖDŲ...

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DIAGNOZĖ: POETAS?1

KULTŪRA 
• DAINŲ ŠVENTĖS AIDAI IŠ KALNŲ PARKO4

KRONIKA 
• SALOS
• JONAS KAVALIAUSKAS 1920 12 10–2007 10 19
• PREMJERŲ SAVAITGALIS KAUNO LĖLIŲ TEATRE
• LIETUVIŲ KALBAI ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE IŠSAUGOTI – MOKSLEIVIŲ KONKURSAS
• ŠIS TAS APIE „MEDĖJĄ“

DE PROFUNDIS 
• PATARIMŲ IR PAKLYDIMŲ RETRO1

PARK@S 
• ROLANDAS ANDRIJAUSKAS: PASAULIS NETURI RIBŲ4
• Gintautas Mažeikis.
PILIETINIŲ ALTERNATYVŲ FRONTAS
• Arūnas Uogintas.
MINTYS PO KELIONĖS Į VENECIJĄ
• Vigmantas Butkus.
KURTUVĖNAI: LITERATŪROS IR ASMENINĖ ISTORIJA
3
 Julija Karavajeva.
ŽVILGSNIS Į LIETUVOS SINAGOGAS

PARK@S

ŽVILGSNIS Į LIETUVOS SINAGOGAS

Julija Karavajeva

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kalvarijų sinagogos bimos konstrukcija
Autorės fotografija

Spalio 22 d. Vilniaus galerijoje „Akademija“ atidaryta paroda „Lietuvos sinagogų paveldas“. Tai pirmoji apžvalginio pobūdžio ekspozicija, skirta savitam kultūriniam reiškiniui – Lietuvos žydų sakralinės architektūros palikimui. Joje pristatomi Vilniaus dailės akademijos fotografijos, dailėtyros ir interjero dizaino bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybių studentų darbai. Tai inventoriniai aprašai ir lentelės, fotografijos, brėžiniai, schemos, situaciniai planai, atlikti vasaros praktikos metu. Parodos paskata tapo būtent šie tyrimai, vykdyti unikalaus projekto eigoje.

VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus dailės akademija ir Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centras, bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedra inicijavo ir vykdo projektą „Lietuvos sinagogos. Sąvadas“, kurio tikslas – ištirti ir užfiksuoti dabartinėje Lietuvos teritorijoje išlikusių sinagogų esamą būklę, atlikti išsamų ikonografijos ir istorinių šaltinių tyrimą, pristatyti kiekvienos išlikusios sinagogos istoriją, jų architektūros ir urbanistinės aplinkos kaitą; išleisti Lietuvos sinagogų sąvadą anglų kalba, taip su žydų paveldu supažindinant ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių mokslininkus bei plačiąją visuomenę.

Šiuo metu daugelis sinagogų, ypač mažuose miesteliuose, nėra naudojamos pagal pirminę paskirtį faktiškai dėl to, kad nebėra sakralaus žydų paveldo vartotojų. Taip pat dėl šios priežasties dažnai atsisakoma skirti lėšų remonto ar restauravimo darbams. Tenka ieškoti optimalaus varianto, kaip rekonstruoti istoriškai vertingą statinį, pritaikyti jį šiuolaikinės bendruomenės reikmėms, kartu išsaugant sinagogų architektūros savitumą. Buvusiuose žydų maldos namuose įrengiamos dailės mokyklos (pvz. Kėdainių mažoji sinagoga), kultūros namai, administracinės įstaigos ar net chirurgijos klinikos (Kauno sinagoga Zamenhofo g. 7). Tačiau nevisada galutinis rezultatas būna sėkmigas. Pastatas praranda savo meninę ir istorinę vertę, kai pašalinami ar iškraipomi autentiški elementai, neatsižvelgiama į aplinkos svarbą (ypač kelių sinagogų kompleksuose).

Be minėtų naujai rekonstruotų pastatų, Lietuvos sinagogų panoramą papildo kita gausi grupė – po II pasaulinio karo renovuota žydų sakralinė architektūra. Tokių sinagogų paskirtis ir konstrukcija neretai visiškai pakeistos. Praktikos metu studentai aplankė buvusiose sinagogų patalpose įkurtus sandėlius, sporto sales, gyvenamuosius namus, statybinių medžiagų ir laidojimo prekių parduotuves, šarvojimo sales, pirtis, gaisrines, morgus ir net kazino.

Tačiau liūdniausiai šio paveldo panoramoje atrodo apleisti, skubaus remonto reikalaujantys avarinės būklės statiniai, iš dalies išsaugoję interjero fragmentus ar specifinius architektūros bruožus (Čekiškės, Daugų, Pušaloto, Lygumų ir kt. sinagogos). Tyrimų metu teko matyti ir tokių pastatų, kurių jau beveik neįmanoma renovuoti. Tai, pvz., barokinių formų vasarinė Kalvarijų sinagoga, šiuo metu likusi visiškai be stogo dangos. Jos interjere dar matyti autentiškos polichromijos žymės, skulptūrinis aronkodešo* dekoras ir bimos** konstrukcija, tačiau nėra normalaus įėjimo, pastato vidus apaugęs krūmais ir paverstas šiukšlynu. „Įspūdingai" atrodo ir medinė Sedos sinagoga su 2005 m. įgriuvusiu stogu.

Būtent medinių sinagogų situacija yra problemiškiausia. Jų dabartinėje Lietuvos teritorijoje išliko 15. Išsiskiriančios unikaliais konstrukciniais sprendimais (pvz. kelių pakopų stogu arba akluoju kupolu), medinės sinagogos sudaro ypač vertingą statinių, būdingų tik ankstesnei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijai, grupę. Tokius maldos namus dažniausiai statydavosi skurdesnės žydų bendruomenės, tačiau medžiagų pigumas čia buvo kompensuojamas ypač gausia vidaus puošyba (sienų polichromija). Pavyzdžiui, praktikos metu studentai Žemaičių Naumiesčio sinagogoje po tinko sluoksniu atrado autentiškos tapybos fragmentus. Šiuo metu dėl įvairių priežasčių (kvalifikuotų restauratorių stoka, dideli medinės arhitektūros rekonstravimo kaštai ir t. t.) didžioji dalis medinių sinagogų yra avarinės būklės.

Lietuvoje išlikusių medinių bei mūrinių sinagogų pastatai laikytini sparčiausiai nykstančiu sakraliniu paveldu.

Parodos dalyviai turėjo realią galimybę tiesiogiai susipažinti su visais minėtais aspektais, patys prisiliesti prie savito, trapaus kultūrinio palikimo. Šia ekspozicija – meno ir mokslo sinteze – tikimasi atkreipti visuomenės dėmėsį į aktualias paveldosaugos problemas bei paskatinti apmąstyti savo santykį su bendražmogišku istoriniu paveldu.

___________________________

* Aronkodešas – spintos pavidalo sinagogos įrenginys, kuriame saugomas žydų šventojo rašto – Toros ritinys.

**Bima – sinagogos pamaldų salės viduryje įrengta neaukšta pakyla, ant kurios skaitoma Tora, sakomi pamokslai.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:43:18 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba