SPALVOTOS KOLONIJOS

Spalio mėnesį į „vokišką Nidą“ –­ Arenshopo miestelį Cingsto pusiasaly –­ atkeliavo paroda „Spalvos ir saulė. Menininkų kolonijos prie jūros“. Ji pristato tris dailininkų kolonijas, atsiradusias XIX amžiaus pabaigoje, – Arenshopą, Domburgą Olandijoje ir Nidą. Paroda jau apkeliavo Domburgą, Klaipėdą ir pabaigoje eksponuojama šiame buvusios Rytų Vokietijos pajūrio kurorte – mažiausioje Europos menininkų kolonijoje. Iš viso tokių kolonijų XIX ir XX amžių sandūroje būta daugiau kaip keturiasdešimt –­ šiuo metu jas jungia 1994-aisiais įkurta Europos Komisijos ir Europos Parlamento globojama organizacija „EuroArt“, kuriai priklauso 21 šalis.

Domburge, iš Paryžiaus, Berlyno ir kitur sklindančių modernizmo idėjų veikiami, kūrė žinomi Olandijos tapytojai Janas Tooropas, Pietas Mondrianas, Otto van Reesas. Arenshopą 1888-aisiais atrado peizažistas Carlas Malchinas, paskui kurį patraukė ir kiti vokiečių tapytojai –­ Friedrichas Wachenhusenas, Hugo Richteris-Lefensdorfas, Paulis Mülleris-Kaempfas, Fritzas Grebe ir kiti. Nidos menininkų kolonijai parodoje atstovauja Karaliaučiaus akademijos auklėtinių ir dėstytojų Ernsto Bischoffgo-Culmo, Fritzo Behrendo, Hanso Beppi’o Borschke’s, Edith Wirth, Ernsto Mollenhauerio darbai, išsiskiriantys lengvai atpažįstamais Kuršių nerijos gamtos, žvejų buities motyvais. Paveikslai surinkti iš daugelio muziejų ir privačių kolekcijų. Nidos „kolonistų“ paveikslų atrinkimu ir parodos rengimu rūpinosi Eva Pluharova-Grigienė.

Tris parodoje pristatomas vietoves, kaip rašoma puikiame kataloge, sieja vanduo, saulė ir druskos prisodrintas oras, kuriame spalvos įgauna ypatingą ryškumą. Šios spalvos ir jų atspindžiai, pajūrio kaimelių idilė ir traukė tapytojus, paskui kuriuos sekė muzikai, rašytojai, o dabar ir vis gausesni turistų būriai. „Kolonistai“ atkakliai kovojo prieš įvairias grėsmingas civilizacijos naujoves – tarkime, Nidoje jie priešinęsi elektros įvedimui.

Spalio 14-ąją atidarant parodą, kalbėta apie praeitį – seną ir naujesnę, kai Vokietijos susijungimas ir Lietuvos išsilaisvinimas leido Europai iš naujo atrasti prieš šimtmetį dailininkų pamėgtą Nidą ir Arenshopą. Tiesa, Arenshopo miestelis ir Rytų Vokietijos laikais buvo laisvesnė salelė, traukusi meno žmones. Dabar menininkų namuose čia nuolat dirba stipendijas gaunantys tapytojai iš įvairių kraštų, lenkėsi keletas dailininkų ir iš Lietuvos. Taigi „kolonistų“ veikla pajūrio kurortuose tęsiasi, atsiranda vis daugiau juos siejančių projektų. Parodos atidarymo išvakarėse galerijoje įvyko šiuo metu Rostoke gyvenančios dainininkės iš Lietuvos Auksės Marijos Petroni (Petronytės) koncertas.

Miestelio burmistras, taip pat tapytojas, aprodė Arenshopą, kuriame šiandien siekiama harmoningai jungti turizmą ir meną, riboti statybų plėtrą, naujai įpras­minti senas tradicijas. Tarkime, pradėti rengti regiono „kulinariniai vakarai“, vis kitame restorane supažindinant su šio krašto tradicijomis. Burmistras keletą kartų yra lankęsis Nidoje, ten tapęs ir parsivežęs paveikslų bei puikių įspūdžių. Ateinančiais metais laukiąs Arenshope, čia rengiamame plenere, tapytojų iš Lietuvos.

Pajūrio „kolonija“ sužavėjo gražiai restauruotais statiniais, tradicijų puoselėjimu, tvarka ir tyla. Prieš šimtmetį įkurtose ir tuo pačiu stiliumi naujai pastatytose galerijose eksponuojami meno darbai, restoranuose ir užkandinėse siūloma ką tik pagauta žuvis, o dalis studijų paversta spalvotais viešbučių kambariais.

Evaldas Ignatavičius