Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-10-26 nr. 3162

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• AUDRIUS DZIKARAS60
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SPALVOTOS KOLONIJOS

ESĖ 
• Stasys Stacevičius.
ŽYMĖTOS KNYGOS (4)
4

KNYGOS 
• „VILNIUS UNIVERSITY“
• „KŪNO RAIŠKA ŠIUOLAIKINIAME SOCIALINIAME DISKURSE“
• „POKALBIAI TĖVO STANISLOVO CELĖJE“
• „LITHUANIAN AMBER“
• (PA)SKAITINIAI17
• NAUJOS KNYGOS

LITERATŪRA 
• Jadvyga Bajarūnienė.
TRYS DIENOS GDANSKE SU GÜNTERIU GRASSU
5

DAILĖ 
 Saulius Kruopis.
NIDOS TAPYBOS PLENERAS NUTIESĖ TILTĄ IKI „BRÜCKE“ MUZIEJAUS BERLYNE
3
• Lijana Šatavičiūtė.
KONTUŠO JUOSTOS – LIETUVOS DIDYBĖS LIUDININKĖS
1

TEATRAS 
• Daiva Šabasevičienė.
VITALIJAUS MAZŪRO ATGIMIMAS
1
• Ridas Viskauskas.
SPEKTAKLIO SĖKMĖ – KŪRĖJŲ ASMENYBĖS

MUZIKA 
• Edmundas Gedgaudas.
TARP GRAŽIŲ GESTŲ IR MEILĖS
2
• Laima Slepkovaitė.
„VILNIUS JAZZ 2007“ INTRODUKCIJA IR FINALAS
44
• Andrius Kairys.
LOVOJE SU DAKTARE KVIN
21

POEZIJA 
• Agnė Klimavičiūtė.
NUORAŠAI IŠ bio-GRAFIJŲ
68

PROZA 
• Nijolė Kliukaitė.
SAULĖ AFELYJE
3

VERTIMAI 
• Jorge Luis Borges.
PARABOLĖS. PROZINĖS MINIATIŪROS
3

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Andrius Jevsejevas.
...(NE)PALIKDAMAS PĖDŲ...

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• DIAGNOZĖ: POETAS?1

KULTŪRA 
• DAINŲ ŠVENTĖS AIDAI IŠ KALNŲ PARKO4

KRONIKA 
• SALOS
• JONAS KAVALIAUSKAS 1920 12 10–2007 10 19
• PREMJERŲ SAVAITGALIS KAUNO LĖLIŲ TEATRE
• LIETUVIŲ KALBAI ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE IŠSAUGOTI – MOKSLEIVIŲ KONKURSAS
• ŠIS TAS APIE „MEDĖJĄ“

DE PROFUNDIS 
• PATARIMŲ IR PAKLYDIMŲ RETRO1

PARK@S 
• ROLANDAS ANDRIJAUSKAS: PASAULIS NETURI RIBŲ4
• Gintautas Mažeikis.
PILIETINIŲ ALTERNATYVŲ FRONTAS
• Arūnas Uogintas.
MINTYS PO KELIONĖS Į VENECIJĄ
• Vigmantas Butkus.
KURTUVĖNAI: LITERATŪROS IR ASMENINĖ ISTORIJA
3
• Julija Karavajeva.
ŽVILGSNIS Į LIETUVOS SINAGOGAS

DAILĖ

NIDOS TAPYBOS PLENERAS NUTIESĖ TILTĄ IKI „BRÜCKE“ MUZIEJAUS BERLYNE

Saulius Kruopis

[skaityti komentarus]

iliustracija
2007 m. tarptautinio tapybos plenero „Nidos ekspresija“ dalyviai prieš parodos atidarymą
Nuotraukos iš menininkų asociacijos „Tiltas“ archyvo

Šiemet Nidos tapybos pleneras, kuris tęsia iki 1945 m. veikusios ekspresionistinės „Brücke“ kartos menininkų kolonijos tradicijas ir siekia atgaivinti kurorto kūrybinę nuotaiką, nutiesė tiltą iki Berlyno. 40-metį švenčiantis Berlyno „Brücke“ muziejus jubiliejinėje parodoje pirmą sykį eksponavo daug šedevrų iš savo archyvų. Nudžiugau išvydęs iki šiol niekur nerodytą M. Pechsteino atspaudą, sukurtą 1909 m. Nidoje.

Šiais metais plenero tema buvo „Nida –­ kurorto simbolis“, o geidžiamiausi kūriniai – vaizduojantys paplūdimyje besiilsinčius, besimaudančius žmones. Nidos įvaizdis prieškario ir šių dienų tapytojų drobėse keitėsi. Kadaise Nida buvo žvejų kaimelis, kuriame plaukiojo daug žvejybinių laivų – kurėnų, o pakrantėse džiūvo tinklai. Dabar vis rečiau sutinkame žvejus, Nida tampa moderniu kurortu. Stebėjau, kaip Nidos dvasia veikia menininkų kūrybą, kaip jie tapybos priemonėmis perteikia savo įspūdžius.

Vos prasidėjus plenerui pirmosios prie starto linijos buvo Gražina Vitartaitė ir jos bičiulė iš Austrijos Galina Scentes. Dailininkės dalinosi viena dirbtuve, nuolat tapė gamtoje. Jų drobėse atgijo kopos, marios, jūra, dangus: visa susiliejo į harmoningą visumą, kurioje juntamas Kuršių nerijos alsavimas. Šiandien retai pamatysi plenerinės tapybos atstovą, tapantį kopose, jūros pakrantėje ar miestelyje.

Aš tapiau toje pačioje vietoje, kaip ir per pirmąjį, 1995-ųjų, plenerą. Tapydamas tą patį motyvą džiaugiausi, kad laiko distancija ir metai išvadavo mane iš vidinių priešpriešų. Pirmą sykį Nidoje neturėjau nuolatinės poilsio vietos, kiekvieną naktį miegojau vis kitur: atvyko daug svečių ir plenero rėmėjų, galeristų. Supratau, kad pasaulis labai dinamiškas, viskas kinta ir kad nieko negali suplanuoti iš anksto, kad į viską reikia žiūrėti daug paprasčiau...

Plenero metu kartu su mumis buvo fotomenininkas Vytenis Sližys, kuris fotografavo menininkų portretus ir mūsų išvykas jachta į marias. Ypač įsiminė kelionė į kitą marių krantą. Ją dovanojo „Vilnojos“ skulptūrų plenero organizatorius, Vilniaus miesto valdybos narys Vidmantas Martikonis, kuris atvyko į plenero atidarymo šventę su savo jachta. Kitas svečias, domėjęsis pleneru, menininkais ir tapyba, buvo kultūros atašė Kaliningrade Arvydas Juozaitis. Tris vakarus –­ slaviškąjį, germaniškąjį ir lietuviškąjį –­ organizuoti padėjo Neringos savivaldybė, ypač jos atstovas Narūnas Lendraitis. Nuotaiką kėlė entuziastingas miesto liaudies muzikos ansamblis su Edita priešaky. Kai daug renginių, kuriuose visur esame kartu, laikas nejučia tirpsta... ir ypač „Kuršio“ kavinėje.

iliustracija
Saulius Kruopis su „Brücke“ muziejaus darbuotojais Berlyne

Šių metų plenero atradimas – menininkas iš Vilniaus Ramūnas Čeponis. Tirštoje dažų masėje jis išryškina šimtus spalvų atspindžių, kurie perteikia „betoninę“ Nidos dvasią. Šia organiška visuma tapytojas išsiskyrė iš kitų Nidoje kūrusių dailininkų.

Ne tik didžiuliu formatu, bet ir menine raiška, ryškia spalvų gama, nepakartojama technika ir emocine įtaiga išsiskyrė Arturo Savicko kūrinys „Nuotaika“, kuris šiandien puošia „Nidos kempingo“ interjerą. Tai tikras šiuolaikinio modernizmo pavyzdys. „Žiūrėdamas į jo paveikslą supranti – tai ekspresionistinė tradicija, tačiau aiškiai matai, kad sukurta šiandien“, –­ sakė menotyrininkė Nijolė Tumėnienė. Ji daug metų domisi Nidos pleneru ir senųjų menininkų kolonijų, paplitusių Europoje, paveldu.

Viena įdomiausių užsieniečių vokietė Karina Stängle, anot menotyrininkės N.Tumėnienės, spalviškai labiausiai priartėjo prie ekspresionizmo ir fovizmo, be to, pasirodė esanti puiki komponuotoja. „Aš pamačiau suolą ir pagalvojau, kad jis mano paveiksle turi būti mėlynas, o moteris su skrybėle – balta. Moteris žiūri į mėlyną dangų ir ilsisi. Ji šiek tiek juokinga, nes sėdi atbula“, – pasakojo K.Stängle ir pridūrė, kad mėgsta pokštauti. Gaila, bet šis paveikslas kartu su ja iškeliavo į Vokietiją. Kitas įspūdingas trijų dalių jos kūrinys – „Burės“ – maniera priminė jos mokytojo Willio Sohlio (1906–1969), ankstesnės Nidos kolonijos nario, braižą.

iliustracija
Įspūdingiausia plenero drobė, likusi Nidoje, ir jos autorius Arturas Savickas

Beveik visi menininkai interpretavo mauduolių temą, kuri meno istorijoje tapo chrestomatinė. Į dešimtuką pataikė grafikė Ramunė Vėliuvienė. Jos tapyboje nuo įdegio saulėje blizgantys moterų kūnai yra tikroviški, primenantys vasarą, karštį, paplūdimį. Dailininkė gyveno H. Blodės (dab. „Nidos Smiltė“) viešbutyje ir kartu su kolege grafike Irena Daukšaite-Guobiene kasdien eidavo maudytis į jūrą. Irena savo labirintiškuose kūriniuose drąsiai dėlioja nuogų moterų kūnus: gaila, kad jai nedavėme didesnių drobių.

H. Blodės premijos laureatas Romualdas Kunca šiemet stebino pradėtų drobių skaičiumi, ypač paveikslų triptichais. Lyg su kokia slapta kamera jis į eskizų albumėlį perkeldavo paplūdimio kurortininkus. R. Kuncos piešinių tiek daug, kad galima būtų surengti įspūdingą parodą. Viena jo nuotaikinga drobė su skėčiais ir gulinčiomis moterimis pakrantėje pateko į Neringos istorijos muziejaus kolekciją.

LDS Tapybos sekcijos pirmininkas prof. Valentinas Antanavičius į plenerą atsivežė 1971 metų aplanką su piešiniais, vaizduojančiais paplūdimio moteris. Vienas eskizas buvo perkeltas į drobę ir eksponuotas plenero parodoje. Buvo sukurtas ir žavus asambliažas – trys pagyvenusios moterys pajūryje.

Į plenerą taip pat buvo pakviesti Vytautas Ignas ir Adelė Medutytė, tapanti Nidą nuo 1957 metų.

Minskietis Aleksandras Ksjandzou plenero temai buvo pasiruošęs iš anksto. Jo ekspresyvią drobę „Nidos moterys“ parodoje pakabinome pirmiausia. Kitame paveiksle jis nutapė Nidos simbolį kurėną. Šalia eksponavome kijeviečio ekspresionisto Aleksandro Pavlovo abstrakčią drobę. Jo nutapyta Nidos bažnyčia papuošė „Jūratės“ viešbutį. Kaliningradietis Maksimas Popovas džiaugėsi išskirtine Nidos ramybe. Čia jis pajuto ypatingą laisvę. Spalvingos dailininko drobės nustebino plenero koordinatorių ir dailės kolekcininką Rimą Kuliešių. Jo dėka į plenerą buvo pakviestas dokumentininkas Algirdas Tarvydas, kuris ne tik fiksavo menininkų kūrybos procesą, bet ir surengė retai matomų dokumentinių filmų peržiūrą.

iliustracija
Plenero atradimas – paslaptingasis tapytojas Ramūnas Čeponis

Viena žymiausių Latvijos menininkių Aija Zarinia atsivežė kelias į ruloną susuktas drobes. Trijų metrų ilgio drobėje ji pavaizdavo Neringą tarsi gulinčią moterį. Šį kūrinį autorė išsivežė į Rygą, bet iki parodos Vilniuje pažadėjo baigti. Austrė Lena Landertinger vaizdavo pajūrio mauduoles. Algis Biguzas nutapė pagrindinius Nidos simbolius: laivus, švyturį, kopas, jūrą, žvejų namelius ir mauduoles. Visų nuostabai tapybos klasikas Aloyzas Stasiulevičius užfiksavo Nidos naktinį dangų, virš kopų pasirodžiusį Mergelės žvaigždyną.

Išsiskyrė du lenkų dailininkai. Michałas Godlewskis liejo peizažus akvarele. Antonis Wróblewskis tęsė pernai pradėtą ciklą – vien iš gamtos medžiagos (nerijos smėlio) sukūrė septynis paveiks­lus ir pasirodė ne kaip ekspresionizmo, o kaip žemės meno atstovas. Į Lenkiją jis išsivežė ne tik Nidos dvasios, bet ir smėlio bei akmenų.

Plenerui dar nesibaigus manęs laukė Nidos plenero dalyvis galeristas Arminas Riegeris, mojuodamas bilietais į Zasnicą (Vokietija). Pakeliui į Berlyno „Brücke“ muziejų mudu atidarėme Arenshopo menininkų kolonijos pašonėje įsikūrusioje „Darsser Arche Wieck“ galerijoje parodą „Kurisches Ekspressionizmus“, kurioje eksponavome Nidoje sukurtus paveikslus. Pasirašėme sutartis su miesto meru Hansu Gotze ir Arenshopo „Strandhalle“ galerijos vadove dėl 2008 m. birželį ketinamos surengti bendros parodos ir plenero „Pajūrio peizažas“.

Baigėsi rugsėjis ir pleneras. Nuo spalio 23 d. Nidos plenerų kolekcijos pa­ro­da veikia Minsko šiuolaikinio meno muziejuje. Jau ruošiamės ir Nidos miesto šventei. Lapkričio 15 d. parapijos namų galerijoje eksponuosime dešimties „Nidos ekspresijos“ dalyvių parodą.

 

Skaitytojų vertinimai


41709. A.2007-10-29 11:40
super.

45744. atsibodo2008-03-15 13:58
atsibodo kiek galima.

46438. Stasys Velykis :-) 2008-04-18 08:21
Gal galėtumėte padėti susisiekti su gerb. S. Kruopiu. Renku medžiagą apie iš šiaurinės Lietuvos kilusius Kruopius, ar jų palikuonius. Pagarbiai Stasys Velykis

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:42:59 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba