Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
 Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

KRONIKA

LIETUVIAI SVETUR

Antanas Naujokaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija

BIRUTĖS MARCINKEVIČIŪTĖS FILMAS

Los Andželo lietuvių dramos sambūris Šv.Kazimiero salėje parodė pernai čia viešėjusios poetės ir aktorės Birutės Marcinkevičiūtės trumpo metražo filmą "Neparašytas laiškas". Aktorius A.Ragauskas susirinkusiems išdėstė šio įvykio užuomazgą, paskaitė keletą draugiškų laiškų, gautų susirašinėjant su B.Marcinkevičiūte. Aktorė D.Kamarauskaitė suvaidino Šatrijos Raganą, prie baltos žvakutės šviesos dėliojančią į vokus sulankstytus laiškus. Tai buvo lyg B.Marcinkevičiūtės filmo prologas. Autorės idėja – ekrane įkūnyti Šatrijos Raganos neparašytą, neišsiųstą laišką kunigui Kazimierui Bukantui.

Savo įspūdžius žiūrint B.Marcinkevičiūtės filmą "Neparašytas laiškas" išeivijos poetas ir kritikas Pranas Visvydas "Draugo" kultūriniame priede taip aprašo: "Pirmiausia pagavo slaptinga nuotaika. Ramybė, rimtis, lietuvių tikėjimo aura. Tik numanai, kad šioje itin lėtoje rimtyje ir muzikiniuose fragmentuose skamba rašytojos nerealizuota (gal geriau, platoniška) meilė jaunam katalikų kunigui. Tikroviškuose kadruose taip pat atsiskleidžia gyvenimo, tikėjimo ir mirties jungtis. Matome mistinį realizmą. Valstiečių ėjimas į bažnyčią, procesija, kur mergaitės barsto žiedus, bažnyčios frontonai, altorius, kabantys liturginiai rūbai, o ypač nuodėmių klausykla, šalia jos iš abiejų pusių tamsūs moterų pavidalai didina pasyvumo nuotaiką (…) Pabaigoje – kaimo kapinių vaizdas, kryžiai, nykus laukas. O anksčiau parodyta kelionė į Šveicariją, kur Alpių viršūnės, dangus tarytum simbolizuoja Šatrijos Raganos palankumą nuostabiai Amžinybei.

Pamatęs pagalvoji: koks vis dėlto prieštaringas, tolimas šis trumpas filmas tam, ką mes nuolat matome mūsų laikmečio ekranuose", – baigia P.Visvydas.

B.Marcinkevičiūtės filmas "Neparašytas laiškas" taip pat gerai įvertintas rudenį Los Andžele įvykusiame kino festivalyje, Holivudo teatre.

ENCIKLOPEDIJOS PENKIASDEŠIMTMETIS

Pačiu žymiausiu Amerikos ir apskritai pasaulio lietuvių laimėjimu daugelis vadina 37 tomų "Lietuvių enciklopediją" leistą Bostone 1953-1985 metais. Nors tai buvo milžiniško darbo ir ryžto vaisius, tačiau šiemet nė karto plačiau nepaminėta šios enciklopedijos pusšimčio metų sukaktis, neprisiminta, kad "Lietuvių enciklopedijos" pirmasis tomas išėjo 1953-aisiais, – "Draugo" redakciniame straipsnyje rašo šio dienraščio vyriausioji redaktorė Danutė Bindokienė.

"Lietuvių enciklopedijos" leidyklos savininkas Juozas Kapočius ryžosi pradėti anomis sąlygomis tiesiog neįmanomą darbą – leisti lietuvišką enciklopediją toli nuo Lietuvos, kai daugybė šaltinių leidėjui ir bendradarbiams buvo neprieinami arba sunkiai už geležinės uždangos pasiekiami. Tačiau kliūtys neatbaidė nuo sumanymo.

Vien pirmajam tomui parengti buvo suburta netoli 80 įvairių skyrių redaktorių ir bendradarbių, neskaitant pačios redakcijos bei redakcinės komisijos. O kiek pasišventusių žmonių dirbo visus tuos dešimtmečius, kad 1985 m. būtų išleistas paskutinysis 37-asis tomas!

"Lietuvių enciklopedijoje" sukaupti neįkainojamų žinių lobiai, kuriais ne tik patys užsienio lietuviai ištisus dešimtmečius naudojasi, bet dabar gali naudotis ir išsivadavusi tauta.

Bostono enciklopedija, kaip svarbus šaltinis, praverčia taip pat Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto darbuotojams, rengiant jau 5-ąjį "Visuotinės lietuvių enciklopedijos" tomą.

AMERIKIETIŠKO BALETO SCENOJE

Čikagoje repetavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro balerina Eglė Špokaitė. Ji ruošėsi ateinantį pavasarį įvyksiančiai premjerai – amerikietiško baleto vakarui. Spektaklis bus iš trijų dalių, ir kiekvienos jų – vis kitas autorius bei choreografas. Viename balete – Geraldo Arpino "The Secret Place" – dalyvaus ir E.Špokaitė su savo Vilniaus kolegomis.

Atsakydama į "Draugo" korespondento L.Narbučio klausimą, E.Špokaitė pasakė, kad baletmeisteris G.Arpino yra gerai žinomas baleto pasaulyje, kartu su Robertu Joffrey’u 1956 m. jis įkūrė Joffrey’o baleto trupę.

Į klausimą, ką nauja patyrė repetuodama su amerikiečiais, E.Špokaitė atsakė:

– Jeigu vienu žodžiu galėčiau pasakyti, tai tas žodis būtų subtilumas. Baletmeisteris G.Arpino, apibūdindamas minėtą baletą, pirmiausia pasakė, kad jį reikia atlikti subtiliai. Labai seniai negirdėjau balete šio žodžio ir nepatyriau tokio reiklumo, o aš esu jo pasiilgusi.

E.Špokaitės partneris amerikietiškame balete bus Nerijus Juška. "Kadangi važiavom (…) padirbėti kitoje trupėje, bent jam tai buvo didelis atradimas, visiškai kitas požiūris į darbą. Turiu pasakyti, kad labai norėčiau matyti. Kai kurias tokios trupės savybes mūsų teatre. Antra vertus, mūsų trupė yra labai stipri, o pasauliniu atžvilgiu, sakykim, aukštesnė negu vidutinio lygio", – sakė E.Špokaitė.

Parengta pagal užsienio lietuvių dienraščio "Draugas" pranešimus

 

Skaitytojų vertinimai


5799. nauju metu proga2004-01-08 23:55
Gal nauju metu proga pakeistu redakcija sitos rubrikos pavadinima i "Lietuviai Amerikoje"? Vis vien apie juos tik pranesineja.

13843. jasaitis tomas :-) 2005-02-03 17:15
labai graziai parase viskas puikiai!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:31 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba