Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
 DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

POEZIJA

DALIA TAMOŠAUSKAITĖ

[skaityti komentarus]


Dalios eilėraščiai: netikrumas sterblėje ir skreite
Keisti, migloti, lyg iš sapno impulsų sudėlioti eilėraščiai, niekaip nesusiklostantys į temą ir neparodantys individualizuoto asmens; anonimiško skausmo improvizacijos; snaudžiančios sąmonės svajonės; monotoniškas poetinių asociacijų srautas, tarytum neįveikiantis frazės matmens ir netampantis horizontaliu, linijiniu vyksmu; yra efektingų metaforų (išnyra, pranyksta kaip pasąmonės impulsai); dvelkia kaimu ir archaika, keistu snūduriuojančios gamtos ir kultūros deriniu ("Šienligė purto žodyną – / Pilnos rieškučios pelėsių"); kultūros subjektas tarytum sapnuoja savo susvetimėjusį skausmingą buvimą, žarstosi nuasmenintomis būsenomis, bijodamas tiesiai pažvelgti į save ir į žmones, neigdamas socialinį buvimo matmenį; žavisi atskiro žodžio, atskiros frazės semantika bei poetiniu skambesiu ("Tatuiruota vynuoginė sraigė") – jaučiamas tam tikras vaikiškumas, poetinės kalbos blizgučių žarstymas; šis intymus, bet nuasmenintas eilėraštis ir siekia kažką pasakyti, ir kartu slepia tikruosius jausmus po metaforos kauke; šiaip – savotiški ir saviti eilėraščiai.
Regimantas Tamošaitis


* * *
Būtų nieko... Tik kažkas sustojo.
Tik kažkas gerklėj staiga įstrigo.
Gervės sparnas perpjovė rytojų,
Įkalbėjęs viltį. O gal ligą ?..

Būtų nieko... Bet kažkas dar kala.
Bet kažkas atsitrenkia į staktą.
Tiktai veiksmas – nei pradžia, nei galas
Nors netrunka netgi vieno takto.

Būtų nieko... Skreitas pilnas saulės.
Debesys taip trokšta apkabinti...
Ir be keršto, netgi be apgaulės
Nuo savęs paties – lyg šunys – ginti.

Bet yra tie pragariški toliai
Degančiom miškų žaizdom spalvoti...
Ir laukinis nerimas nuo šiolei
Toks aršus... Kad skauda net galvoti.

Rudens kaukė


Žalvariu blyksintį žvilgsnį
Pastveria vėjas kaip lapą.
Ir, susignaibęs po mirksnį,
Vakaro užanty slepia.

Bet nepaliaujantį degti
Netgi delnai atkartoja...
Priešpilnio kaltas į naktį –
Žvaigždės sukruvina kojas.

Ir per ražienas į širdį
Skausmas įlašina tiesą –
Vien tik dėl to, jog nugirdė
Laikas, apgautas jautiesi.

Tad atmintis nebeklausia –
Raukšlės išdyla... O brydės
Tįsta per veidą toliausiai –
Ligi mirties begalybės.

Gal dar įmanoma laukti?..
Garsas jau perplėšė būgną ,
Vos tik suskatusi plaukti
Kaukė nardina į dugną.

* * *
Mirksnis ištįsta į pradžią,
į mistišką tylą.
Spengia lemties atkaklumas
lyg kandis į šviesą.
Delnas jau nebe nuo liepų –
nuo veido sušyla...
Ir tartum skiemenys tirpsta
– į vakarą tiesiai.

Žaibas kažkur padalina
į būtą, nebūtą
Jau pagimdytą negyvą,
bet artimą skriaudą.
Nors tapatumą, atrodo,
tik vėjas pajuto...
Ir, prisidengti nespėjęs,
dar girgžda – dar skauda.

Nors net voratinkliai merdi –
nuo medžių nešoka
Nei į akis, nei į plaukus.
Tarytum šešėliai.
Vakar... Ne, šiandien jie
audė tik juoką...
Šįsyk tik žadino alkį,
kurio nepakelsi.

Ir išsitaškė į kūdrą
įritintas gausmas
To netikėjimo. To nuolankumo
suklysti.
Tarsi koks žiogas dar čirpė
mintis, o gal jausmas,
Kad nežinia – ne tiesa –
prigimties išdavystė.

* * *
Nebesakyk man "būti" – žodžiai tyli,
Kai ligi kaulų persmelkia šviesa;
O atvirumo prielinksnį nebylų
Įtraukia lyg akivaras vėsa.

Nors medžiuos žalia paukščiais ir pasauliais,
Į tavo drovų žvilgsnį atmuštais,
Jau neįmanoma be tos apgaulės...
Kuri apnuogins, parklupdys... Bet žais.

Dangus ir vėl, pravėręs pilką burną,
Vis los į plaukus saujom pelenų...
Aš juos po vieną į rytojaus urną,
Į mudviejų tikėjimą dedu...

Galbūt ne mudviejų: tik šaltas lašas
Įsminga lyg rakštis tarp skiemenų...
O vėjas – lyg vagis – pagriebęs nešas
Tai, ko nebus... Bet aš vis dar menu.

Virsmas


Dega... Gyvenimai tuntais
Rieda nuo stogo į klėtį.
Rodos, šaukliai jau atkunta...
Bet nebėra kam gedėti
Pievoj kraujuojančio rūko –
Medžio šešėlio placentos.
Vakaras – kaip atvirukas...
Jau nurašytas – už centą.
Tik nesudaigstyti toliai
Tįsta į ajero šaukštą...
Keršto čiuptuvais taip uoliai
Kopia į šimtąjį aukštą...
Gal ir dešimtąjį – vietos
Netgi košmarams per maža...
Spindulio ragas kaip mietas –
Kiaurai per riešus... Už grąžą –
Dar neatvožtą geldelę –
Krūvą akių be blakstienų...
Juodalksniui sąnarius gelia –
Girgžda, atšokęs nuo sienų.
Ir, už plaukų atsivilkęs,
Perkanda gerklę tikrumas.
Staugia į sužeistą vilkę
Po sužiedėjusiais rūmais,
Rodos, tik vakaro alkis...
Mindomoj sodo mozaikoj.
Mirksnis be juodraščio, kalkės...
Bet iš už skverno pataiko
Tiesiai į naują lentyną,
Pilną apdriskusių kaukių.
Priesaika numeta lyną...
Bet uvertiūros nelaukia –
Sviedžia glindėtą kepurę –
Aidą į skersvėjų raudą.
Pėdos dar atmintį turi...
Bet priežasties nebeskauda.

* * *
Šiepias sausra tartum rėtis –
Kiauras ir dugnas... Ir šonai.
Baigiant blakstienoms byrėti
Po ievų aitriais kapišonais.

Šnervės tarytum sulimpa.
Pirštai – į dūzgiančius plaukus
Širdį nutaiko kaip timpą
Saulės sukruvintas laukas.

Garsas – lyg nagas nulūžęs.
Žvilgsnis sutrupina kaulą.
Skystas dorybės drabužis –
Tarsi ramentas apgaulei.

Šienligė purto žodyną –
Pilnos rieškučios pelėsių.
Kai, neužslinkus ledynui,
Vabalus guolin pasėsi.

Tik nepajudinsi kaklo,
Įbesto rojaus smėlynuos...
Kai ant kaklaskarės aklos
Vėlės vis sirps kaip mėlynės.

Impulsas


Gaisras prieš gramatiką bejėgis.
Praradimai jau sueižėt baigia.
Saulės čiulpais aptaškytais bėgiais –
Tatuiruota vynuoginė sraigė.

Iš po miško dangčio – milijonai
Plunksnų kažkurios bevaikės deivės.
Jau drungni akiduobių žetonai...
Nors ant lūpų – saldžios keršto gleivės.

Nuo vėsos ištirpęs visas spiečius
Sumazgytų šuntakių. Ir krūmų.
Tik patrakęs nerimas vis kviečia
Susižert į sterblę netikrumą.

Norų gausmą gervuogės užgožė:
Dar nebus užuovėjos – vien aidas!.
Iš šventais neperdažytų ložės
Ant tirpių vitražų nusileidęs.
 

Skaitytojų vertinimai


5760. Mėnulis2004-01-08 01:30
PUIKŪS ir tikri eilėraščiai.

5907. geri2004-01-14 13:00
Tikrai geri, ypač jei Tamošauskaitė nėra Tamošaičio anima, o, tarkim, studentė.

8844. Monikute :-) 2004-06-05 12:41
Man labai grazus jos eilerasciai :)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:27 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba