Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
 Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

AKTYVIOS JUNGTYS

LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS

Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kotryna Daujotaitė ir Marija Rubavičiūtė
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Telefoninės pokalbio nuotrupos prieš interviu:

– Tai kur ?

– Gal "La Provanse"? O gal ne, geriau "Paris Café", kaip sakai?

– OK, tada ne Provanse, o Paryžiuje – bet kuriuo atveju Prancūzijoje.

– Tinka. Bet kuo vėliau – abi juodai užsikasusios darbais, nes man šį savaitgalį premjera, Marijai – teatrinis projektas Kaliningrade. Žodžiu, įklimpusios iki ausų, kaip išprotėjusios darboholikės.

– Suprantu. Man gerai ir 9, ir 10 val. vakaro – rinkitės. Kuo vėliau, tuo geriau (paskutiniu metu esu perėjusi į naktinį gyvenimo režimą).

– Mmm… tai tada apie devintą, gerai? Iki mielo. Adieu.

Devintą valandą vietiniu laiku (deja, ne prancūzišku) aš skubu į nustatytą "nusileidimo" vietą – linksmą, miniatiūrinę "Paris Café", jaukiai įsitaisiusią mūsų nupėduotame senamiestyje. Atsisėdusi prie staliuko užsisakau taurę karšto vyno ir išsitraukiu suglamžytą lapuką su kruopščiai surašytais klausimais. Jų dar nėra. Tiesa, jos – tai VDA scenografijos magistrantės – Kotryna Daujotaitė ir Marija Rubavičiūtė. Dar daugiau. Jos ne tik dvi gražios merginos, bet ir kylančios, jaunosios scenografų kartos žvaigždutės. Savo gabumus ir kūrybiškumą jos ne kartą pademonstravo, dirbdamos su žymiausiais Lietuvos režisieriais, aktoriais, kurdamos spektakliams kostiumus ir scenografiją. Mačiau ne vieną jų spektaklį, todėl nebijosiu pranašauti, kad jei taip dirbs ir toliau, tai netrukus ras sau terpę tarp žymių, vyresniosios kartos grandų, kurie taip sunkiai įsileidžia jaunesnės kartos "svetimkūnius". Manau, kad joms pavyks, nes faktai kalba patys už save. Bet apie tai – vėliau. O kol kas aš siurbčioju vyną "Paris Café", klausydamasi Tomo Newmano muzikos ir gromuliuodama mintyse interviu klausimus, vis bandydama įsijausti į "senos vilkės–žurnalistės" vaidmenį. Vis dėlto žvilgsniui užkliuvus už ant stalo besivoliojančios, suglamžytos popieriaus skiautelės su tvarkingai, "oficialiai" išdėliotais klausimais – nusijuokiu. Et, ir ką aš bandau apgauti, ar tik ne pačią save? Na, nemėgstu aš oficialių, protokolinių interviu, atsiduodančių naftalinu su monotoniška eiga: klausimas – atsakymas, atsakymas – klausimas, ačiū – prašom, prašom – ačiū, aš robotas – tu robotas, mes – robotai, malonu – viso, viso – malonu… Fu! Su palengvėjimu suglamžau "anketinį" lapuką – tik ne čia, tik ne su jomis – nebus pompastikos. Dominančius faktus surankiosiu ir sudėliosiu kaip mozaiką iš laisvo pokalbio. Improvyzas. Kaip visada. Samprotavimus, kaip cigarečių dūmus, išsklaido pasirodžiusios šio vakarėlio kaltininkės – Marija ir Kotryna, kurių geros nuotaikos ir energijos nesugebėjo nuslopinti net iki kaklo užgriuvę darbai. Prisijungusios prie manęs su dar garuojančiom vyno taurėm, pradeda plepėti apie viską – teatrą, darbą, blogą orą, spektaklius, artėjančias šventes, akadę, knygas ir t.t... Tik spėk užsirašinėti (kitąkart be diktofono nė kojos nekelsiu iš namų). Pokalbis gyvas, linksmas, šiltas, daug juoko ir vėjo (net aplinkiniai ima gręžiotis). Informacija iš jų krenta kaip snaigės gražų žiemos vakarą ir tirpsta ant mano popieriaus. Vynas taurėse taip pat ženkliai senka, o aš dėlioju spalvingą jų minčių mozaiką, kvepiančią šlakeliu kalėdinio vyno, nuoširdumu ir gera nuotaika.

MINČIŲ MOZAIKA (bendras Kotrynos+Marijos projektas)

Apie save

Kotryna: Aš užaugau teatre. Mama – aktorė Inesa Paliulytė, tėtis – teatro režisierius Algimantas Pociūnas, močiutė – išraiškos šokio pradininkė Lietuvoje – Kira Daujotaitė. Pirmas apsilankymas teatre buvo mamytės pilvelyje, kai ji laukėsi manęs.Užaugau Kauno dramos teatre, lankausi ten kaip antruose namuose. Mama nenorėjo, kad būčiau aktore, bet aš vis tiek pasirinkau teatrą – įstojau į scenografijos specialybę. Ji žavi mane bendravimu su žmonėmis: režisieriais, aktoriais, kai susijungus visų požiūriams, sulipdomas bendras, galutinis rezultatas. Dažniausiai netikėtas. Smagus tas netikėtumo adrenalinas.

Marija: Aš augau tarp menininkų – plati Balčiūnų giminė: architektai, dizaineriai, grafikai. Poreikis menui turbūt jau buvo užkoduotas genuose. Močiutė – dailininkė Taida Balčiūnaitė – iliustravo vaikiškas knygutes ir nuostabius atvirukus paišydavo, o paskui dovanodavo švenčių progomis. Dar ir dabar prisimenu atviruką su mažu, rūkančiu paršeliu, aišku, cigaretė nubraukta, tipo, rūkyti negražu, ji tokio moralinio pobūdžio, bet labai miela ir šilta. Taigi net nebuvo minčių lįsti į kitą, ne meno sferą. Scenografija – visų meno rūšių sintezė. Daugiasluoksnis menas. Priverčiantis mąstyti – pati turi pateikti idėjas, o paskui jas įgyvendinti. Turi būti viskuo – vadybininku, dizaineriu, architektu. Labai įdomu ir nelengva.

Apie įkvėpimą

Mums įkvėpimo šaltinis yra mada+laikas. Taip pat geri filmai, tokių režisierių kaip Michalkovas, Gerasimovas, Passollini’s, Fellini’s, Kusturica, Benini’s, taip pat kokybiški mados žurnalai, foto, nuo seniausių iki šiuolaikinių, knygos – jau geriau knygoms leidžiam pinigėlius nei maistui ir vis tiek skauda širdį, kad daugiau nepavyksta nusipirkti, jos velniškai brangios.

Apie kūrybą

Mums būdinga intuityvinė kūryba. Svarbūs pirminiai jutimai. Pajunti nuotaiką, kuri vėliau įgauna tam tikrą pavidalą. Įkvėpimas gali aplankyti ir pamačius mažą lietaus balutę ant grindinio ar net šiukšlyną. Svarbūs yra tie pastebėjimai, kuriuos vėliau analizuoji, kol jie įgauna tam tikrą formą. Mūsų kuriama scenografija nėra brutali, siekiam švarumo estetikos. Tą patį purvą galima estetiškai pateikti, tik ne visi tai sugeba. Dabar populiari šlykštumo estetika, mes jos vengiam. Norim, kad mūsų menas būtų šviesus, švarus, skaidrus. Naudojam kontrasto principą – kostiumai nebūtinai turi susilieti su scenografija. Patinka tokios detalės, kurios yra tarsi atsitiktinės, "netyčiukės" ,bet jei jų nebūtų, aplinka būtų nebe ta. Svarbiausia – nebijoti. Mūsų sukurti kostiumai – romantiškai šiuolaikiški. Nėra konkretaus stiliaus, tai įvairių mišinys. Pats personažas diktuoja kostiumo stilių. Bendras bruožas, vienijantis visus kostiumus yra tai, kad jie yra lengvi, tarsi miražiniai, trapūs. Įdomu, kad pirminiai maketai yra tik pradinė idėja, kuri vėliau transformuojasi ir niekada nežinai kokia bus pabaiga. Gaila, kad nemažai scenografų nesugeba savęs realizuoti, nes šiame laikmetyje turi būti ne tik geras scenografas, bet ir vadybininkas. O tai tikrai reikalauja nemažai pastangų, patikėkit.

Apie darbą teatre

Daugelis priima dirbti jaunus scenografus, nes žino, kad bus daugiau įvairesnių ir "šviežesnių" idėjų, bet mokės mažiau pinigų. Deja, stengiasi pirkti pigiau, nes esam jauni studentai, nesvarbu, kad jau magistrai. Iš tiesų tai skaudina, nes energijos ir širdies įdedam kur kas daugiau nei vyresnėliai. Išradingumo taip pat, nes finansai būna skirti super maži, o norisi padaryti super gerai. Va čia ir prasideda "migrena" – kur pirkti pigesnes medžiagas, daiktus ir t.t. Vadinamieji "skudurynai" tampa tikru išsigelbėjimu. Teatras niekada neturėjo, neturi ir neturės pinigų. Tiesiog taip yra.

Apie šiuolaikinį teatrą ir kiną

Prasidėjo masiniai komerciniai anšlagai tiek kine, tiek teatre. Mes mieliau nueitume į gerą rusišką komediją, nei į "Matricą". Šiuolaikiniame kine ir teatre viskas paremta efektais. Gerai įvaldyta manipuliavimo efektais technika, ir žiūrovai užkimba ant pigių, komercinių efektų. Yra ir Lietuvoje komercinių režisierių, darančių komercinį meną. Tai profesionaliai sukurtas menas, bet popmenas, skirtas viduriniam visuomenės sluoksniui. Režisierės A. Cholinos spektakliai suteikia daug stiprių emocijų, bet ji daro popmeną, pataikaudama visuomenei. Teko dirbti su A. Cholina, ji tikrai ambicinga ir gabi režisierė. Pradžioje Marija bendradarbiavo su ja kurdama kostiumus retrospektakliams Kaliningrade, o vėliau mums abiems pasiūlė sukurti kostiumus šokio spektakliui "Romeo ir Džuljeta", kuris dabar sėkmingai rodomas teatruose. Pas režisierių O. Koršunovą daug vulgarių efektų. Nors paskutinis O. Koršunovo spektaklis "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" labai patiko, tai brandus darbas.

Apie režisierius ir scenografus

E.Nekrošius ir R.Tuminas – kultiniai šių laikų režisieriai. E.Nekrošiaus spektakliai žavi savo metaforom. Jų begalė. Jis atiduoda save. Sugeba padaryti "iš nieko", beje, kaip ir R.Tuminas. Šį savaitgalį kaip tik R.Tumino spektaklio "Šeimyninės istorijos" premjera, kuriam kostiumus ir scenografiją sukūrė Kotryna. O iš scenografų norėtume išskirti konceptualiąją J. Paulėkaitę, nuotaikos, atmosferos kūrėją A. Jacovskį, kai kuriuos V. Idzelytės darbus. Imponuoja jų mąstymo ir funkcionalumo sintezė.

Apie spektaklius

Jų išties nemažai. Tų, kuriems kartu kūrėm kostiumus ir scenografiją, yra trys: C. Goldoni’o "Triufaldino, arba dviejų ponų tarnas", rež. R. Tuminas (2002); A.Ostrovskio "Talentai ir gerbėjai", R.Tumino aktorių kurso diplominis (2002); A.Cholinos režisuotas šokio spektaklis "Romeo ir Džuljeta" (2003). Kitiems spektakliams kūrėme atskirai.

Kotrynos: Kauno valstybinio akademinio dramos teatro miuziklas vaikams "Laisvės alėja – sekmadienis", rež. I. Paliulytė (2003), scenografija ir kostiumai K. Daujotaitės; J. Miltinio dramos teatras, Ch. Boičevo "Titaniko orkestras", rež. A. Pociūnas, scenografija ir kostiumai Kotrynos (2003); sukurti kostiumai Šiuolaikinio šokio festivalyje dalyvaujančiam šokio teatro "Aura" spektakliui "Aceptinė zona" (2003). Artimiausiu metu bendradarbiausime su rež. R. Kudzmanaite, statydami E.Olbio pjesę "Trys išdidžios moterys".

Marijos: kostiumai šokio projektams Kaliningrade, bendradarbiaujant su A. Cholina (2002); Rusų dramaturgijos akcija Jaunimo teatre, O. Muchinos pjesė "Tania, Tania", rež. G. Liutkevičius, scenografija ir kostiumai M. Rubavičiūtės (2002 m. buvo pirminis, eskizinis variantas, o išbaigta premjera 2004); F.Garcķa Lorcos "Bernardos Albos namai", rež. A. Cholina, Marija naujai sukūrė ir rekonstravo senuosius kostiumus (2003).

Apie parodas

Aišku, įdomiausia buvo šią vasarą, kai dalyvavome su savo darbais Prahos scenografų kvadrianalėje. 2002 Nacionalinio dramos teatro šešiasdešimtmečiui skirtoje parodoje pristatėme dvi kostiumo stilizacijas rokoko tema; 2003 Jaunimo teatre kursinių darbų paroda; 2003 VDA galerijoje darbų paroda; paskutinė – Nacionaliniame dramos teatre bakalaurinių darbų paroda "Moterys sugrįžta".

Post scriptum

Pokalbio metu, visai netyčia buvo mestelta N.Koliados citata: "Gyvenimas gražus – sėdim šūdų duobėje ir spalvotus burbulus kad pučiam, kad pučiam"... Oho! Sėdint tokioje duobėje, sugebėti išspausti gražius burbulus, tai jau virtuoziškumo reikalas. Todėl sakau, kad ir kokioje baisioje duobėje, vietoje ar situacijoje jūs, mielieji, atsidurtumėte, linkiu, kad sugebėtumėte pūsti didelius, kvepiančius, spalvotus burbulus, kad ir sau, ir kitiems būtų linksma ir nenuobodu. Taigi – su šventėm. Daug besišypsančių ir kvepiančių burbulų jūsų padangėje.

_________________________

Puslapius rengia Agnė Žagrakalytė

 

Skaitytojų vertinimai


5761. Kolia :-) 2004-01-08 02:46
Su kaimynu Valieriku susitikome jaukioje Naujininkų senamiesčio valgyklėlėje "Siabry". Į alaus sloinikus kiaurai pro stogą krito žiemos dargana... Pašnekesys liejosi vis gyvesnėm ir skambesnėm srovelėm... Net susikrimtau - ach tu, matka boska, palikau namie pieštuką...
Valierikas ne tik užaugo šalia rusų dramos teatro, bet ir nuo mažumės godžiai klausėsi mamos Vandos, ilgametės teatro bufetininkės, pasakojimų apie magiško teatro pasaulio slėpinius ir jo gyventojų papročius, bet ir kelis kartus buvo peržengęs teatro slenkstį (pirmyn ir atgal). Valieriko senelis Bronislavas daugelį metų dirbo 2-jame vagonų remonto depe, apdovanotas garbės raštais. Prosenelis iš mamos Vandos pusės buvo taip vadinamo "kryžminio" fufaikių dygsniavimo pradininkas Gardino apskrityje.
Valierikas 6 kartus vedė aktorių Trubeckojų iš tuometinio "Sakalo" restorano namo, kelis kartus svečiavosi garbiojo scenos vaterano virtuvėje.
Valierai patinka režisierius Nikulinas, bet nepatinka, kai kaimynė Valė, gyvenanti aukštu žemiau, negražiai dainuoja Sofijos Rotaru dainas. Valierikas Valę apibūdina lakoniškai: vulgaroka moteriškė, ir giliai atsidūsta - ech-ma...
Šitaip besišnekučiuojant nepastebėjome, kaip alus sloinikuose apsitraukė permatoma, trapia ir, rodos, nepaaiškinamą, vos girdimą žiemos skambesį skleidžiančia ledo plutele...
Galvojau - gilus, puikus žmogus... tasai mano kaimynas Valiera... Valierikas... Ačiū, žmogau, kad tiesiog... esi... būk... nepavark...

5764. Rrrr2004-01-08 08:49
Gražiai pavarei, Kolia. Ko nesispausdini spaudoj? O gal spausdiniesi? Sėkmės.

5765. Korra2004-01-08 08:50
O tos panelės, beje, tikrai labai talentingos. Kam įdomu - Marija Vyto duktė.

5771. virusas2004-01-08 12:10
O kodėl šitam internetiniam variante nuotraukoje tik viena simpatiška mergina matosi? Popierinėje versijoje ir kita ne mažiau simpatiškesnė matosi. O "Kolia" tai čia gerai pavarė;))

5772. virusas2004-01-08 12:10
oba, ir antra atsirado:)

5780. apie gražumą2004-01-08 15:45
Visai gražios panelės. Teksto dar neskaičiau, reiks pažiūrėti, ką rašo. Bet panelės tai gražios, ir šypsosi taip liūdnai, aišku paprašė Vika čyyzzz padaryti, bet gražiai gavos, garbės žodis. Interjeras ne visai Paris Café, bet seniai bebuvau, gal...
Virusai nr.5772, gal tu per daug išgėrei, o gal tavo akiniai suskilo?

5798. Mirstantis Popiezius2004-01-08 23:45
Post Skriptum - nesudergiamai grazus!!!

5802. IVS2004-01-09 06:27
Bravo, Kolia. Labai patiko. Dazniau rasyk.

5808. T. Verteris2004-01-09 11:10
Koliai balta lapa. Mergses nugint i geltonasias erdves.

5816. Geothe2004-01-09 11:58
Verteri, žudykis.

6142. m+ko2004-02-06 22:58
aciu uz komplimentussssss;)m+ko:)

10764. deee2004-10-13 20:16
jaaaazau...net akinuzhiai rasoja beskaitant!ai tai talentavos tos dvi mergiotes!ashareles dvi nosinele absorbavau ir atsidusejau giliai...kad man taip teti-aktoriu,mama-dailininke ir senelius shiaip prie meno...statistika neneigia,kad vaikyste karviu fermoj praleide mazhyles tampa shauniomis melzhejelemis!;)..bet panikiu kurybai visvien respect...sekmes;)

10765. deee2004-10-13 20:36
uuuuuuuu.....o chia gudu zhiuriu kaip tundroj pas jumi.dazhnai lankomi esat kaip matau;)...sekmes ir jum...

13803. simonas2005-02-01 22:37
autorei - na ir vulgari esate.

13907. : )))))))2005-02-06 11:24
kotryte sauniai tu cia pasirodei: )))

14309. gnomas :-( 2005-02-17 00:33
Na jeigu domina mano nuomone apie straipsni tai as jum ir pasakysiu :neturit apie ka rasyt tai geriau isvis nerasykit!

14934. Benas2005-03-13 14:11
O man straipsnis patiko:)ir mergaites labai jau grazios:)))

41501. jekšimaš :-( 2007-10-21 19:13
o kolia tai graži, Rrrrrr

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:24 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba