Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
 Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

DAILĖ

APIE DAILĘ ESTIJOJE

Šeštoji "Literatūroje ir mene" publikuojama Estijos dailės gyvenimo apžvalga

Pillė Veljataga

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jaanas Toomikas. "Gimtadienis I". 2003

2003 m. lapkritį Taline veikė videomenininko ir tapytojo Jaano Toomiko tapybos paroda "Gimtadienis". Dailėtyrininkės Reet Varblane ("Sirp", 2003.XI.21) nuomone, galimi įvairūs požiūriai į J.Toomiko kūrybą, bet dėmesį patraukia viena – vidinių polinkių ir potraukių sublimavimas mene. Tai pasakytina visų pirma apie tapybą, nes videomenui būdinga tikroviškumo iliuzija ir technicistinis pobūdis sukuria didesnę distanciją tarp kūrinio ir žiūrovo. Jau ankstesnėje dailininko kūryboje susiklostė gimimo dienos, kaip išskirtinio įvykio, traktuotė. R.Varblane gretina videokūrinį "Gimimo diena", rodytą šį pavasarį parodoje Tartu (apie jį rašyta penktoje estų dailės apžvalgoje "Literatūroje ir mene"), ir šios temos interpretavimą tapyboje. Probėgom pamatyti ir sustabdyti kadrai, liudijantys gyvenimą, kaip maskaradą, videomene tartum pretenduoja į dokumentalumą, autorius prisiima dokumentininko vaidmenį ir tik paslapčia suteikia vaizdams papildomų reikšmių. Tapyboje dailininkas – būsenas ir reikšmes išsakantis ekspresionistinis kūrėjas. Kūrėjas, kuris nebijo viešai manifestuoti, jog menininkas įpareigotas iškelti į viešumą tai, kas pulsuoja jo viduje, jog menininkas yra savo visuomenės sąžinė, jos lakmuso popierėlis. Pasak dailėtyrininkės, "Gimtadienio" drobes galima laikyti autoportretais. Panašumo jose nėra, jis nereikalingas, nes dailininkas siekia perteikti būsenas bei atskleisti jų atsiradimo mechanizmus. Tai darydamas, jis negailestingai atskleidžia savy slypinčius kitus "aš". Tapo figūrą su dviem galvom ar vertikalų ir horizontalų kūnus, kurie priklauso vienam asmeniui, tačiau atrodo savarankiški ("Gimtadienis I"); kryžmai išsidėstę kūnai asocijuojasi su nukryžiavimu, auka ("Gimtadienis II"). Asmenybės susiskaldymo atskleidimas leistų metaforiškai vartoti "šizofrenijos" sąvoką. Bet, pabrėžia recenzentė, šiuo atžvilgiu savo "šizofreniškais" paveikslais autorius nėra vien psichoanalizės laukiantis pacientas, jis drauge yra ir savo būklę analizuojantis gydytojas. Tapytojui J. Toomikui išeities taškas yra modernistinės tapybos tradicija, videomeno estetika ramiai atidedama šalin.

Iki 2004-ųjų vasario vidurio Taline, Valstybinio dailės muziejaus Riterių salėje, veiks tarptautinė animalistikos paroda. Joje eksponuojama Estijos, Vakarų Europos, Rusijos bei Rytų šalių dailininkų animalistinio žanro tapyba, skulptūra, grafika nuo XVII a. iki mūsų dienų. Dienraščio "Eesti Päevaleht" (2003.X.29) dailės apžvalgininkas Johannesas Saaras pabrėžė edukacinę parodos svarbą, ragino apsilankyti joje visai šeimai ar moksleivių klasei, nes tradicinė realistinė dailė suprantama net niekuomet dailės parodose nesilankiusiam jaunimui. Straipsnyje aptariama animalistikos sampratos raida: iki XIX a. pabaigos į gyvūnus būdavo žvelgiama kaip į savarankiškas būtybes, kurių portretams suteikiamos psichologinės charakteristikos, o XX a. dailėje jie tampa tik statistais greta "gamtos viršūnės" – žmogaus.

Šeštus metus Narvos mieste organizuojamas muziejų festivalis. Erdviose Narvos tvirtovės salėse 2003-iaisiais parodas surengė aštuoni Estijos muziejai. Muziejininkų žiuri ir publikos nuomonės sutapo – pirma vieta paskirta Tartu miesto muziejui ir Estijos nacionaliniam muziejui. Tartu miesto muziejaus parodos "Žmonės, mediniai indai, ženklai" privalumai – edukacinė svarba ir drauge patrauklumas. Greta vitrinose po stiklu laikomų senų medinių indų eksponuojamos dailės kūrinių, vaizduojančių tų indų panaudojimą, reprodukcijos, originalių indų kopijos, kurias leidžiama ir rankomis liesti, rodomas videofilmas apie archeologų darbą. Nacionalinis muziejus drauge su Tartu aukštąja meno mokykla surengė XX a. pirmoje pusėje dirbusio fotografo Pääsuke’s nuotraukų parodą, kurios sėkmę lėmė ir nepakartojamais laikmečio dokumentais tapusios nuotraukos bei puikus jų pateikimas. Narvos miesto įsteigtais piniginiais prizais apdovanoti penki muziejai ("Sirp", 2003.X.10).

Straipsnyje, publikuotame "Sirp" (2003.XI.21), skaitytojai supažindinami su Vilniuje vykusiu IV tarptautiniu simpoziumu "Knyga/book 2003", apžvelgiamos "Arkos" galerijoje bei Vilniaus universitete surengtos knygos rišimo meno parodos.

Šeštąja Estijos dailės gyvenimo apžvalga baigiamas 2002-2003 "Literatūroje ir mene" publikuotų straipsnių "Apie dailę Estijoje" ciklas.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:23 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba