Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
 Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

ESĖ

PO ŽVAIGŽDYNAIS

Patricija Šmit

[skaityti komentarus]

iliustracija
Joskaudės Pakalkaitės piešinys

…Gelsvi kvepiantys šieno šapeliai ant didelio nuzulinto šviesaus medžio vaikystės stalo.

Po linine mamos kraitine staltiese jie sudaro mažas kalvas – lyg vasarą važiuotum šiltais dulkėtais keliukais pilnuose šieno vežimuose pro žaliuojančio atolo laukus.

Už langų – sniego vėpūtiniai iki gelsvom skiedrom perdengto stogo po žvaigždynais tamsiai mėlynam danguje.

Iškirpta iš folijos žvaigždė eglutės viršūnėje.

Balta žvaigždė veršiuko kaktoj.

– Ar jie tikrai kalba dvyliktą valandą? – klausiu ne pirmus metus tėvo.

– Tikrai, – sako jis.

Aš apeinu jį iš kitos pusės, stengdamasi pamatyti (tarytum iš kaži kur Dekartas sakytų: viskuo abejok) šypseną, bet jis sukinėjasi prie "Rodinos", gaudydamas "Amerikos balsą".

Ir esu beveik tikra, kad ir per šitas šv.Kalėdas mūsų derybos baigsis jo pažadu, mano miegu per patį vidurnaktį ir vėl rytiniu pažadu – kitais metais.

Taip pat ir pažvelgt į vyną šalto vandens kibiruose virtuvėj.

Tėvo melsvi marškiniai švyti kaip vasaros dangus.

Žvelgiu į blizgančias žvaigždeles ant savo sijono, tamsios jūros spalvos, – jos išaustos kažkur San Paule, ten vyskupauja vieno tetėno brolis. (Vėliau giminės kalbės, kad jo tikėjimo broliai pasinaudojo didele jų palikimo dalimi.)

Bet Dievas toks dosnus, kad mums pakanka šitų žvaigždynų virš stogo ir namų šilumos.

…Švyti paplotėliai – nepakeliama būties lengvybė, nepalyginama su niekuo.

(Ak taip, su macais – mama prisimena, kaip senelis vaikystėj parveždavo iš miestelyje gyvenančio draugo žydo.)

Dangus, į kurį tarytum tiesiami išvelėti lininiai rankšluosčiai su monogramom, cukraus pudra, kylanti nuo kvapnių pyragų.

Spanguolės, švytinčios raugintų kopūstų lėkštelėj.

Kristaus kraujas.

Kiekvieno mūsų kraujo lašas, kuriame sukauptos žinios apie mūsų sielos savybes, įgytas begalinėse kelionėse.

Tai tarsi liudija šį vakarą atėjusi į mūsų namus kaimynė Domicelė Germanavičienė. Nuo jos sklinda tokia šviesa, toks gerumas ir toks pasitikėjimas Dievu ir jo planu, kad visai nenuostabu, jog tai ji, Sibire verkaujant, rypuojant miniai moterų dėl viršininko pakišto popieriaus pasirašyti, kad neišvažiuosiančios iš tremties iki gyvenimo galo, pasitikslino:

– Pabaigos? Jūsų šitas popierėlis sudils greičiau nei mano užpakalis.

Ir po kelių mėnesių kaip tik miršta Stalinas.

Ir tos kalbos apie gyvenimo pabaigą. Kokie niekai, kas jau kas, o Domicelė žino, kad nėra jokios pabaigos. Ji netgi turi visus įrodymus – per sapną atėjusi mama, apsirengusi šviesiai, ir pasakiusi, kad ten gerai.

Mums gera čia, galingas, aukštas, švytintis Dangau.

Laike, pilnas švelnaus vaikiško kvėpavimo metų, švelnių, lygių lyg persikas vaiko skruostų.

Aš atsiminsiu viską, kas iš tavęs kada nors yra mane pasiekę.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:23 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba