Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
 Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

DAILĖ

MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE

Ignas Kazakevičius

[skaityti komentarus]

O buvo taip. Miniatiūrų parodos Lietuvos galerijose įsitvirtino privačių galerijų radimosi ir gausėjimo laikais. Ši tradicija tebėra palaikoma užliūliuojančio kalėdinės misterijos troškimo, idealizmo bei sveiko pragmatizmo, kursai šventinį metų periodą paverčia savotišku (at)pirkimo ožiu.

Kalėdinės miniatiūros turi tam tikrų niuansų, kuriuos nebaudžiamai galima panaudoti būtent Kalėdų metu.

1. Miniatiūra asocijuojasi su lengvuoju žanru ir, viena vertus, esti tarsi neprestižinis objektas dailininkui kurti ir galerijai prekiauti – ypač jei ši didesnė. Tarsi.

2. Kita vertus, miniatiūra – sudėtingas žanras, kurio ne visi gali imtis, tačiau bando daug kas. Štai proga išmesti eterin miniatiūrą, mat Kalėdos asocijuojasi su intymumu, kamerine sielos švente ir taip toliau.

3. Pro tokį šydą pažvelgus, tarsi neverta, atrodo, kabinėtis prie stilistinio parodų kratinio, nuolat į pirmą vietą išlendančių dekoratyvių smulkmenų, sentimentalumo.

4. Kodėl gi miniatiūros taip pasklido? Visų pirma, dėl galerijų noro trumpam pakeisti aplinką, nieko nekeičiant iš esmės. Antra, tikimasi komercinės sėkmės, mat orientuojamasi į nedideles, platesniam pirkėjų ratui prieinamas darbų kainas, galimybę eksponuoti daug skirtingų autorių, kurių personalines parodas suorganizuoti sunkiau. Nepamirškime, jog nedidelio formato darbą tikimasi lengviau pritaikyti interjere.

5. Kūrinių paprastumas, grakštumas, žaismingumas – atgaiva iškankintiems monumentalių ar konceptualių užmojų, kita vertus, tai – nedidelių galerijų veiklos pagrindas.

6. Dar viena teigiama minėtų parodų ypatybė – įvertinęs ne itin vykusią, žiūrovas galės tarti – "Et, miniatiūros" ir tuojau pat ją pamirš, tuo tarpu didelis renginys bus aptarinėjamas, pavyzdžiu ainiams laikomas.

Tik keliose iš daugelio galerijų

Įžvelgčiau kelias pagrindines miniatiūros žanro būties Lietuvoje kryptis: pirmoji – miniatiūrų atsisakoma, jos keičiamos teminėmis parodomis, kurios pritaikytos (ne pritemptos, ne) Kalėdų sampratai. Antai "Klaipėdos galerija" pateikė projektą "Kalbantys indai". Tai įvairių formų keramika, popieriaus plastika, dekoruotas porcelianas. Šio projekto idėja – sukurti daiktą, priversiantį jus ištarti žodį, ypač jei esate nepažįstamoje aplinkoje ar prastos nuotaikos.

Tuo tarpu "Stiklo karoliukai" Vilniuje daugiau nei treji metai orientuojasi į konceptualią grafikos miniatiūrą. Šiemetinėje "Stiklo karoliukų" parodoje dominuoja forma – dauguma miniatiūrų nespalvotos, kartais tai – faktūriniai popieriaus lakštai, minimalistinių linijų kuokštai, kurie nedvelkia Kalėdų stereotipais (žvaigždutės, auksas, raudona, mėlyna, balta ir pan.).

Kitos galerijos tęsia miniatiūrų tradiciją. Antai Šiaulių "Laiptai" tokią parodą surengia vienuoliktą kartą ir kalėdinį "užkratą" paskleidžia išbandytais metodais – teatralizuotais vaikų pasirodymais, jaunų atlikėjų svingais, kurių fone eksponuojamos miniatiūros. Šiuo atveju palankiai veikia galerijos planas – renginys prasideda lauke, o kūriniai demonstruojami per du aukštus.

Žolę šienauki, vasaros nelauki!

Prieš vaikų performansą vienas atlikėjas šlavė žolę (nescenarijus). Mįslinga tat atrodė prožektorių šviesoje sniego belaukiant. Taip pat ir parodas regint, kurios nelinkusios stebint. "Laiptų" galerija šįsyk subūrė daug autorių (daugiausia vietinių), parodė didelį arsenalą bei organizacinę potenciją, bet paliko ir neužimtų teritorijų. Tai teikia vilties, jog 12-ą kartą bus sudėti reikiami akcentai.

Parodoje – per penkiasdešimt autorių, per du šimtus darbų. Požanriai: geometrizuotos miniatiūros, didelių darbų mažesnės kopijos (blogiausias variantas), skulptūrinės miniatiūros, gamtos vaizdeliai. Technikos: kiltas, ofortas, tušas, medžio raižinys, akvarelė, aliejus, pastelė, keramika, metalas et cetera. Nors galerijos erdvės leistų miniatiūrų parodą įdomiai pristatyti formos atžvilgiu, panaudoti įvairius kultūrinius sluoksnius (akcentuoti laikotarpį, regioną), kiekvienais metais keisti rakursus (temos, dominuojanti spalva ir kt.), čia trūksta vizualinės ašies.

Vidutiniškų kūrinių masėje blykčioja kičiniai angeliukai, banaliu naivumu erzina "miniatiūrų standartai". Bet esama estetiškai bei profesionaliai neutralių kūrinių pasluoksnio (Jūratė Mykolaitytė, Algirdas Petrulis, Marius Liugaila).

Intriguojančių, laisvų nuo stereotipinių vaizdinių ir tobuliausiai atliepiančių miniatiūros sampratą būtų viso labo penki: Žibuntas Mikšys, Linas Jablonskis, Eimis Prišmontas, Paulius Arlauskas, Danutė Žalnieriūtė. Kiekvienas autorius ženklina kampus, kurie laiko miniatiūrą (savaime suprantama, nebūtinai visi iš karto, juk net pasauliui užtenka trijų dramblių!):

1. aštrumas, ekspresija;

2. dekoratyvumas;

3. žaismė, ironija, eksperimentas;

4. kruopštumas, lyrika, subtilumas;

5. techninė meistrystė;

6. minties koncentracija;

7. taupiai naudojama simbolika;

8. teksto intarpai.

O kur dar tarptechnologiniai, semantiniai miksai, leidžiantys įvairius išraiškos būdus. Išskirtus autorius galima pavadinti klasikais. Jie pernelyg neeksperimentuoja, nešokiruoja, nesiblaško, sukuria darnų vaizdinį su viena formos dominante. Ž. Mikšio medžio raižinio tekstūra suspaudžia juosta besirangantį tekstą, ir jis praranda žodinę reikšmę. P.Arlauskas kultivuoja moderno stilistiką – juodame tondo fone oranžinėmis gebenėmis tarpsta demonologija. Figūrinėje L. Jablonskio kompozicijoje judesys ir siluetas susipina į vientisą ekspresyvų kontūrą. Priekyje autorius išskiria vieną įkypą figūrą. Tuo tarpu klasikinio D. Žalnieriūtės oforto pirmosiose gretose – trys vaisiai, toliau – brūkšniai, draperijos. E. Prišmontas sagos nuotrauką derina su žodyno tekstu, paaiškinančiu jos funkciją. Kvadriptiche kinta tik sagos forma ir jos padėtis teksto atžvilgiu.

Pasižvalgius po kai kurias šiuo metu miniatiūras pristatančias Lietuvos galerijas, akivaizdu, jog miniatiūrų tradicijai išnykimas negresia. Parodos turi nuolatinių lankytojų ir pirkėjų. Aišku ir tai, jog suneštinė tradicija nyksta negrįžtamai.

 

Skaitytojų vertinimai


44905. Kaaas :-) 2008-02-03 21:20
Zajabys

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:19 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba