Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
 Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

AKTUALIJOS

PEN KONGRESAS MEKSIKE

Lietuvių PEN centre

Stasys Goštautas

[skaityti komentarus]

Per 80 gyvavimo metų Tarptautinis PEN klubas tapo pasauline organizacija su 14 000 narių 96 šalyse ir 136 centrais. Ji veikia nepriklausomai nuo valdžios ir bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis bei UNESCO. Jai yra prezidentavę žymūs rašytojai: Alberto Moravia, Heinrichas Böllis, Arthuras Milleris, Pierre’as Emmanuelis, Mario Vargas Llosa, György’s Konrįdas ir Homero Aridjis; jos nariai yra buvę Paulis Valéry, Thomas Mannas ir Anatole’is France’as; iš lietuvių – Vincas Mykolaitis-Putinas, Algirdas Landsbergis, Stasys Santvaras, Tomas Venclova ir kiti.

Pagrindinis PEN klubo tikslas – ginti rašytojų ir žurnalistų teises, kad jie galėtų laisvai, be jokių valdžios apribojimų reikšti savo mintis, nebijotų būti įkalinti. Vienas svarbiausių klubo komitetų – "Rašytojai už grotų". Sunku patikėti, bet šiuo metu pasaulyje per 600 rašytojų ir žurnalistų sėdi kalėjimuose. Kiek žinome, Lietuvoje šiandien nėra nė vieno įkalinto rašytojo ar žurnalisto, tačiau kas pasakys, kiek jų negali laisvai kalbėti, bauginami nusikalstamų struktūrų?

Kai Lietuvos rašytojai buvo persekiojami už savo pažiūras, Tarptautinis PEN klubas ne kartą kišosi, siuntė rezoliucijas valdžiai, informuodavo apie moralinę pasaulio kolegų paramą. Labai sunku būti užmirštu herojumi. Dabar atėjo mūsų eilė padėti kitiems. Kartais malonu, kai nereikia niekieno prašyti pagalbos, o dar ir pats gali ištiesti ranką kitam.

Lietuvių PEN centras turi 33 narius. Išeivijoje aktyvūs liko tik keturi nariai, bet prieš 15 metų, kai Lietuvai reikėjo pagalbos, daug išeivių mokslininkų, rašytojų ir intelektualų įsitraukė į klubo veiklą, kad moraliai ir finansiškai paremtų lietuvių rašytojus. Norvegai net trejus metus mokėjo Lietuvos nario mokestį Tarptautiniam PEN klubui. Tai buvo gražus bendradarbiavimo pavyzdys.

PEN klubo kongresas Meksike buvo darbingas: išrinko naują prezidentą, patvirtino naują Chartiją, priėmė visą būrį naujų PEN centrų bei rezoliucijų dėl rašytojų kūrybos laisvės.

Renkant naują prezidentą apgailestauta, kad tėra vienas kandidatas. Bandyta mesti kaltę buvusiai klubo vadovybei, bet galų gale 2/3 balsų išrinktas Juris Gruša, žymus čekų disidentas, kalėjęs sovietiniuose kalėjimuose ir parašęs nemažai teatro veikalų. Jis apibūdino literatūrą kaip "laisvės estetiką".

Daug sklandžiau, nors truko dvi dienas, vyko naujos PEN klubo Chartijos, kuri jau prašyte prašėsi sumoderninama, priėmimo procedūra. Darniai buvo priimti 6 nauji centrai: Afganistano, Maroko, Ispanijos, Paragvajaus, Triesto ir Zambijos. Maža diskusija kilo tik dėl Triesto, kuriame kadaise gyveno Jamesas Joyce’as, PEN centro. Ironiškai atrodė ir tai, kad Meksikoje buvo vėl priimta Ispanija, kuri buvo narė nuo pat klubo įkūrimo 1923 metais, bet po Pilietinio karo nutraukė veiklą, o po Franco mirties sunkiai organizavosi. Ispanija dabar turi tris centrus. Man teko priminti, kaip Meksikos prezidentas, Lazaro Cardenas, priėmė tūkstančius intelektualų, pabėgusių iš Ispanijos po Pilietinio karo 1939 metais ir sudarė jiems sąlygas įsikurti. To Ispanijos intelektualų legiono dėka abiejuose Amerikos žemynuose prasidėjo antrasis ispanų kultūros renesansas. Net ir JAV universitetuose žymūs rašytojai įdiegė stiprią ispanų kultūros tradiciją, ir šiandien, galima sakyti, jų dėka ispanų kalba JAV pagal paplitimą užima antrą vietą. Panašiai galima būtų įvertinti ir Lietuvos išeiviją, atgaivinusią vietinių lietuvių kultūrinį gyvenimą.

Buvo bandyta suaktyvinti pusiau apmirusių Čilės, Kenijos, Brazilijos ir kitų centrų veiklą bei įsteigti naujus – Kubos, Ekvadoro, Haičio. Kiek teko išgirst kuluaruose, nedaug žinoma apie Latvijos ir Estijos centrų veiklą. Gal Lietuvių centras galėtų padėti ją atgaivinti? Beje, ir Tarptautinis sekretorius Terry’s Carlbomas, ir kadenciją baigęs prezidentas Homero Aridjis, ir naujasis prezidentas J.Gruša buvo patenkinti, kad Lietuva vėl pasirodė kongrese, ir prašė pasveikinti Lietuvos rašytojus. Jie puikiai supranta, kad ne visada yra įmanoma įveikti tokius didelius atstumus.

Meksiko kongrese neapsieita be valdžios kritikos, nes prezidento Foxo vyriausybė, regis, demokratiškiausia iš visų buvusių per 60 metų, nori įvesti pridėtinės vertės mokestį knygoms, o tai jas pabrangintų. Argumentai, kaip visada, tie patys: pabrangus knygų leidybai, paprastas žmogus neįstengs jų nusipirkti, sumažės skaitytojų, be kurių negali gyventi rašytojai. Mano draugas Kolumbijos rašytojas Fernando Vallejo, kadaise mokęsis Saleziečių gimnazijoje Medeljine ir visad primindavęs man, kaip jį bausdavo lietuviai saleziečiai, gan įspūdingai pasakė: "Man ta tema nerūpi. Žmonija jau nebeskaito, ji žiūri televiziją, jai svarbu futbolas". Į klausimą, ką turėtų daryti valdžia, jis gan ironiškai atsakė: "Tegu dalina prezervatyvus, greičiau išnyks skaitytojai".

Man teko patikinti PEN klubą, kad Lietuva yra skaitytojų kraštas, kad šiandien Lietuvoje kas mėnesį pasirodo tiek gerų knygų, kad neįmanoma su visomis nė susipažinti. Homero Aridjis labai susidomėjo galimybe išleisti jo knygų Lietuvoje.

Kongrese iš garsenybių dalyvavo Nadine Gordimer, lietuvių draugas iš Peru Mario Vargas Llosa, niujorkietis, keistuolis Eliotas Weinbergeris, išvertęs geriausius ispanakalbius Amerikos poetus ir parašęs gan kritišką knygą apie Ameriką po 2001 m. rugsėjo 11-osios, pavadintą "12 Rugsėjo: Laiškai iš Niujorko". Iš Kanados atvyko įdomus rašytojas Johnas Ralstonas Saulas, turbūt populiariausias šių dienų eseistas, kurio vienos knygos pavadinimas daug pasako: "The Doubter’s Companion: A Dictionary of Aggressive Common Sense" ("Dvejojančiojo žodynas"). Jis mėgsta rimtai juokauti: "Kanadoje jaučiamės keistai, jeigu kas nors sutinka su mūsų nuomone, nes mūsų civilizacija yra nesibaigianti diskusija, priešingai negu JAV, kur viskas kontroliuojama". Šri Lanka atsiuntė Michaelį Ondaatje, garsaus romano "Anglas ligonis" autorių. Dalyvavo nemažas pulkas Meksikos rašytojų, bet spauda pasigedo įžymybių.

Kaip visada, PEN klubo kongresas daugiausia dėmesio skyrė rašytojų kovai dėl žodžio laisvės. Šiais metais Kuboje 75–78 rašytojai bei žurnalistai buvo suimti, ir daugelis jų nuteisti 12–20 metų kalėti. Kiek kartų Tarptautinio PEN klubo atstovai iš Londono bandė gauti vizą įvažiuoti, kad patikrintų jų padėtį, tiek kartų negavo ne tik vizos, bet ir jokio atsakymo...

Padėtį Afrikoje komplikuoja genčių riaušės ir valdžios savivalė. Vienur valdžia savo griežtais įstatymais bando pažaboti žodžio laisvę, kitur mafija žudo žurnalistus, kad šie neatskleistų jų paslapčių. Štai Kolumbijoje savavaliauja ne valdžia, o mafija, apsirengusi partizanų uniformomis. Jei atsiranda koks smarkesnis rašytojas ar žurnalistas, jis pagrobiamas arba tiesiog nužudomas. Vien šiais metais ten buvo nužudyta maždaug tuzinas žurnalistų.

Šįmet gegužės 16–21 dienomis PEN klubo konferencija įvyks Barselonoje. Jos tema: "Antiterorizmas, rašytojai ir žodžio laisvė". Bus nagrinėjama, kaip nauji antiterorizmo įstatymai pažeidžia žmogaus teises ir žodžio laisvę. Be to, kaip pažymėjo Eduardo Garcia Aguilaras, Kolumbijos rašytojas, gyvenantis Paryžiuje, atsirado nauja problema: vien tik šiais metais karo lauke žuvo 52 žurnalistai...

Tarp dabartinių rašytojų pasigendame lyderių, kurie padėtų kovoti dėl žodžio laisvės ir teisingumo. Tokių kaip Emilis Zola ar Jeanas Paulis Sartre’as dabar nebėra. Atrodo, rašytojui terūpi parduoti savo knygas ir rašyti naujas. Bet dar ne taip seniai visi kovojome prieš valdžios savivalę – ar tai būtų Pietų Afrikos apartheidas, ar sovietų tironija, ar dabartinė išsikerojusi mafijos galybė, kuri ne mažiau už valdžią varžo rašytoją.

Dėl laiko stokos visos rezoliucijos be didesnių diskusijų buvo priimtos tokios, kokios jos atėjo iš įvairių komitetų. Šiek tiek ilgiau nagrinėtos rezoliucijos dėl Palestinos, Izraelio, Čečėnijos bei Rusijos.

Du Meksikos dienraščiai – "El Universal" bei "Reforma" – daug rašė apie kongresą. Nemažai teko bendrauti su jų atstovais. Daug laiko skyrė radijas ir televizija, tai rodo, kad Meksikoje rašytojai dar gerbiami.

Kitas PEN kongresas vyks Tromsėje, Norvegijoje, kone Šiaurės ašigalyje, 2004 metų rugsėjo 6–12 dienomis. Turėtų tai būti labai įdomi vieta, kur nesibaigia diena arba naktis, kur Cervanteso personažai buvo nuklydę 1615 metais. Norvegų delegatas tikisi, kad Lietuvos rašytojai galės atvykti. 2005 metais PEN kongresas vyks Slovėnijoje, 2006 m. – Vokietijoje, o 2007 – Senegale.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:18 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba