Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-01-03 nr. 2982

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Rimvydas Stankevičius.
RAMYBĖ
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
 HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!4
• Stasys Goštautas.
PEN KONGRESAS MEKSIKE
• VYTAUTO MARTINKAUS KALBA VYRIAUSYBĖS MENO PREMIJŲ ĮTEIKIMO PROGA5
• LRS

ESĖ 
• Patricija Šmit.
PO ŽVAIGŽDYNAIS

POEZIJA 
• DALIA TAMOŠAUSKAITĖ3

PROZA 
• Nijolė Raižytė.
KEISTAS INKLIUZAS
5

VERTIMAI 
• KONSTANTY ILDEFONS GAŁCZYŃSKI7

LITERATŪRA 
• Bitė Vilimaitė.
LAIŠKAS LIUDVIKUI
7
• Poetą, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą ANTANĄ A.JONYNĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
STOVĖK ANT ŽOLĖS
15
• Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą PETRĄ DIRGĖLĄ kalbina LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS.
ISTORIJOS FAKTAS AR FIKCIJA?
2
• Į"Literatūros ir meno" klausimus kritikams atsako literatūrologė JŪRATĖ SPRINDYTĖ.
KOKIA ŠIANDIEN KRITIKA?
• LIŪDNA ŽINIA IŠ PARYŽIAUS

KNYGOS 
• Elena Bukelienė.
SUGRĮŽIMAS
1
• VIENOS VASAROS EMIGRANTAI
• SPEC(TAC)ULUM MUNDI4
• PRANCŪZŲ EGZISTENCIALIZMO PROZA4
• NAUJOS KNYGOS1

PAVELDAS 
• Kristina Jokubavičienė.
TAPYTOJO PRANO DOMŠAIČIO GEOGRAFIJA

TEATRAS 
• Su režisieriumi, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu JONU VAITKUMI kalbasi INDRĖ DAUNYTĖ.
JONAS VAITKUS: TURĖČIAU BŪTI ŽEMDIRBYS
13

DAILĖ 
• Pillė Veljataga.
APIE DAILĘ ESTIJOJE
• Ignas Kazakevičius.
MINIATIŪRŲ TRADICIJA, ARBA ŽOLĖS ŠLAVIMAS ŠIAULIUOSE
2
• ALGIMANTAS KURAS: BANDAU ĮAMŽINTI LAIKINUMĄ7
• Andrė Jarutytė.
ANTANAS SUTKUS VAKAR IR ŠIANDIEN
2

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Lukas Devita.
GRIUVĖSIAI
8

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Su Vilniaus dailės akademijos scenografijos specialybės magistrantėmis Kotryna Daujotaite ir Marija Rubavičiūte kalbasi Vika Ryžovaitė.
LIGOS DIAGNOZĖ – TEATRAS
20

KRONIKA 
• Antanas Naujokaitis.
LIETUVIAI SVETUR
2

SKELBIMAI 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS KONKURSAS "STRUGOS TILTAI"
• KONKURSAS

DE PROFUNDIS 
• RETRO APIE KNYGAS4

AKTUALIJOS

HEROJAI IR "PIARAS", ARBA LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!

Redakcijos žodis

[skaityti komentarus]

Pradėdami 2004 metus tikimės, kad jie bus sėkmingi ir kūrybingi tiek mums, tiek mūsų skaitytojams. Šiaip ar taip, to linkime. Naujieji metai daugeliui susiję su daugiau ar mažiau pamatuotomis viltimis, ir nors aiškiai suvokiame, jog tų vilčių puoselėjimas – tik žaidimas, ne daugiau, kaip tikėjimas Kalėdų Seneliu, mielai į jį įsitraukiame, jei tik mūsų nėra dar apėmęs niūrus abejingumas ar hipochondrija. Kita vertus, tos viltys turi šiokį tokį pagrindą, nes iš tiesų daug kas priklauso nuo mūsų, galbūt ne nuo akimirkos noro ir valios, o nuo tvaresnių pastangų. Ypač tose srityse, kuriomis domisi mūsų savaitraštis: kūryboje, mene, kultūroje.

Turbūt klaidinga manyti, kad meninės ar mokslinės kūrybos pasaulis yra kuo nors geresnis, tauresnis, pagaliau tvaresnis už kitus – asmeninio ar viešojo gyvenimo, kurio dalį sudaro ir politika, – pasaulius. Net jei tikime, jog estetinė kontempliacija ugdo platesnio ir gilesnio tikrovės suvokimo įgūdžius, o kūrybos, sutelkiančios intelektualines, emocines ir dvasines žmogaus galias, daugiau pasitaiko meno ar mokslo srityse. Tačiau ne visada pastebime ir įvertiname kitokia veikla užsiimančių žmonių kūrybingumą. Tiek versle, tiek valstybės tarnyboje, tiek paprasčiausioje buityje man teko daug sutikti tokių, kurių akys spindėjo skaisčiau už daugelio menininkų.

Vis mažiau jaunų žmonių beprisimena epochą, kai kultūros pasaulis atstojo visus kitus, negalėjusius viešai reikštis, kai jis tarsi senas, korėtas veidrodis kartais kiek tiksliau, nors labai miglotai atspindėdavo tai, kam tebuvo leista atsispindėti kreivame propagandos veidrodyje, kai viešame gyvenime negalėjo rastis sektinų pavyzdžių, herojų, o propagandos teikiami herojų paveikslai tekėlė juoką ir pasibjaurėjimą. Tad herojaus regalijos dažnai tekdavo menininkui ar šiaip kokiam nors keistuoliui. Nors menininkas tų regalijų nei norėjo, nei galėjo pakelti, net jeigu jos jam ir buvo malonios.

Menininkui visada knieti kurti savo meną, kad ir kokį jam gyvenimą siūlysi. O tam reikia ne tik viso laiko ir jėgų, bet ir visų minčių. Todėl daugelis menininkų po Sąjūdžio mitingų ir įvairių valdžios postų grįžo prie savo darbų. Grįžo kai ko netekę, kai kuo praturtėję. Visuomenė įsitikino, kad iš menininko neišeis joks herojus. Didelė jos dalis apskritai nustojo klausytis ir išgirsti perkeltinę meno kalbą ir atsuko ausis politikams bei apie juos rašančiai spaudai. Kultūrinė spauda, išvydusi tai, sumišo ir papilkėjo it pelenai. Viešojo gyvenimo herojai tapo vienadieniai, geriau ar blogiau atitinkantys savo archetipą, tos pačios žiniasklaidos (neskirstau jos į kultūrinę ir kitokią) užkeliami ir nuverčiami nuo pjedestalų. Visa tai būtų gerai, jei tame šurmulyje sveikas protas nebūtų pakeistas (arba nepakankamai puoselėtas) iracionaliomis emocijomis, nebūtų praleistos progos išmintingai patylėti, nebūtų sau leista retkarčiais nusidėti savo principams, nebūtų koketuota su "piaru". Galbūt tai kaina, kurią teko sumokėti už tiražus, t. y. ekonominę žiniasklaidos nepriklausomybę. Galima pasidžiaugti, kad ji, kalbant apie visumą, netapo politikų ir piniguočių manipuliavimo įrankiu, bet patikimas visuomenės gyvenimo veidrodis ji jau seniai nebėra, nepaisant to, kokį reitingą jai teikia visuomenės apklausų kompanijos. Ji neįstengė pasidalinti į rimtąją ir bulvarinę, nes niekas pirmajai neišugdė skaitytojų. Beje, ir tie patys menininkai, kurių žodis kadaise buvo toks svarbus.

Dabar, tebesitęsiant prezidentūros epopėjai, keliančiai realią grėsmę valstybei, beveik visa žiniasklaida jaučia pilietinę atsakomybę ir stengiasi adekvačiai atspindėti įvykius. Tačiau erdvės racionaliam susikalbėjimui tarsi nėra. Gal man tik taip atrodo?.. Dabartinis Prezidentas važinėja po miestelius ir kalba tokius dalykus, nuo kurių ausys turėtų raitytis kiekvienam, bent kiek užpakaliu patrynusiam mokyklos suolą. Žiniasklaida tai atspindi, komentatoriai komentuoja. Ir kas? Ir nieko. Ar Prezidentas nesupranta, kad jeigu jis būtų tyras it krištolas, jeigu visa tai iš tiesų būtų tikrų tikriausias "sąmokslas", jis turėtų atsistatydinti jau vien dėl tų savo viešai sakomų anekdotų, nes jie savo nepadorumu netelpa į jokius rytietiško ar vakarietiško civilizuoto kalbėjimo rėmus? Kartais atrodo, supranta, kartais – ne. Bet jis pasirinko tokią taktiką ir šioje situacijoje elgiasi labai apgalvotai, "piariškai". Jis kuriasi emociškai angažuotą, kurčią kitokiai nuomonei charizmatinį elektoratą, kuris, jeigu nepravers dabar, bus reikalingas ateityje. Jis sumaniai "eksploatuoja" herojaus, aukos, gelbėtojo archetipus ir atlieka ne kartą spaudoje minėtą veiksmą "ant bet kokio racionalumo". O tie, kurie į jo pasirodymus ateina paprotestuoti, daro jam dar didesnę paslaugą negu jį palaikantys, nes tik sutvirtina pastarųjų jausmus. Mums atrodantys kvailiausi jo aplinkos sprendimai, pavyzdžiui, rengti spaudos konferenciją tik rajoninių laikraščių žurnalistams, yra gerai šiame kontekste apgalvoti. Manęs neapleidžia jausmas, kad kiekvienas racionalesnis vertinimas, kurių tarsi ir netrūksta, nuskęsta iracionaliame Stebuklų šalies diskurse. O Prezidento "piaras" dirba toliau. Kieno tie optimalūs sprendimai – p. A.Katkevičiaus ar "Almacho" specialistų, – sunku pasakyti, bet V.Adamkaus minėtos ribos, už kurios prasideda valstybės išdavimas, tas "piaras", atrodo, nejaučia arba sąmoningai siekia ją peržengti.

Iš tiesų nelengvai prasideda šie metai. Brangsta dyzelinas ir cigaretės. Nejučia imi galvoti, kiek kas kainuoja. Kiek laikraščio išleidimas? O žiniasklaida? Ar ji nuperkama? Kiek Seimo dauguma – 10, 15 milijonų? O konstitucinė dauguma? O naujų partijų pažadai? O Prezidento postas? Ar tai dideli pinigai, tarkime, didelei šaliai? O kaip pinigams atsispiriama? Ar tu pats galėtum atsispirti? Tiek to, nurašykime tai persekiojimo manijai, kurios lengvesne ar sunkesne forma, sako, sirgo visi sovietmečiu kūrę menininkai. Nepradėkime medžioti raganų ar puoselėti sąmokslo teorijų, kurias taip uoliai stengėmės vienas kitam iš galvų išmušti.

Kiekviena nauja diena mums pateikia naujus iššūkius, atveria naujas galimybes, teikia progą nusidėti arba nenusidėti tam, kuo tikime. Visada galime rinktis, kol esame gyvi, visada galime atsiversti, pradėti naują gyvenimą, kaip moko tas, kuris kasmet užgimsta per Kalėdas. Tad laimingų Naujųjų metų!

KORNELIJUS PLATELIS

 

Skaitytojų vertinimai


5773. cumi2004-01-08 12:25
hmmm... kokie butu smagus palinkejimai be politikos...

5804. pacientas2004-01-09 09:33
njo, išsigimėlis katkevičius net į linkėjimus pralenda.

5807. M&M2004-01-09 10:56
Žodžiu: Paksas blogas, o Adamkus geras, su Naujais metais, gerbiami "Litmenio" skaitytojai:)

5811. z2004-01-09 11:35
Viso gero jums naujais metais.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:41:14 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba