Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-12-23 nr. 3076

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Julius Keleras.
LINKSMŲ ŠVENTŲ KALĖDŲ! LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!
67
• TRUMPAI42
• KITAME NUMERYJE3

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• KALĖDINIS STEBUKLAS
• MARIJUS ŠIDLAUSKAS: "KULTŪRĄ ĮSIVAIZDUOJU NE KAIP ATSPINDINČIĄ, BET KAIP SPINDULIUOJANČIĄ"82
• ILGIAUSIŲ METŲ!4
• Rašytojas SAULIUS ŠALTENIS atsako į GINTARĖS ADOMAITYTĖS klausimus.
KO NORIU IŠ GYVENIMO? GYVENIMO...
41
• Anatolijus Lapinskas.
APIE MENO KŪRĖJO STATUSO SOCIALINĮ ASPEKTĄ
13

LITERATŪRA 
• TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA "KULTŪROS INTERTEKSTAI"
• Neringa Mikalauskienė.
LIETUVOS KULTŪRA PRANCŪZŲ KALBA
2
• "POEZIJOS PAVASARIS 2006"1

MUZIKA 
• KASDIENYBĖ?
• Eglė Grigaliūnaitė.
SULAUKUS MARTINAIČIO
5

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ARTIMIAUSIAS MENAS?
4

TEATRAS 
• Lina Klusaitė.
MORGO BALSAI GYVENIMO VANDENYNE
2
• Rimas Driežis.
STASIO UŠINSKO KNYGA "LĖLIŲ IR KAUKIŲ TEATRAS"
1
• Ridas Viskauskas.
IŠVIEŠINTI INTYMUMAI

PAVELDAS 
 Dalia Tarandaitė.
DAILININKAS NIKODEMAS SILVANAVIČIUS

MENO DIS/KURSE* 
• Valentinas Klimašauskas.
"KASDIENIO GYVENIMO PSICHOPATOLOGIJA, ARBA NAUJIEJI IMPRESIONISTAI"
12

KNYGOS 
• VĖJAS, LAPAS IR RAKURSAS
• PEDRAS PARAMAS
• GĖLIŲ GATVĖ1
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• GINTARAS GRAJAUSKAS67

PROZA 
• Vytautas Rimkevičius.
MARTYNAS MAŽVYDAS
3

VERTIMAI 
• Franz Kafka.
ATPAŽINTAS PERĖJŪNAS
• Franz Kafka.
SPRENDIMAI
• Franz Kafka.
LIŪDESYS
3

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Jurgita Drevinskaitė.
FILOLOGIJOS RUDUO PRISTATO "FILOLOGIJOS ŽIEMĄ 2005"
3
• Donatas Petrošius.
APIE GRUODŽIO PANAIKINIMĄ IR KITUS ŠVENTINIUS FORMALUMUS
6

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Tomas Staniulis.
STABŲ SAMBRĖŠKYJE
25

KRONIKA 
• GALVOČIUS IR GALVOČIUKAI2
• LIETUVOS AUTORIAMS, ATLIKĖJAMS, FONOGRAMŲ BEI AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ GAMINTOJAMS KELIA SUSIRŪPINIMĄ1
• TEATRO PREMJERA VAIKAMS
• GERBIAMAS REDAKTORIAU!
• NEPAMIRŠKITE UŽSIPRENUMERUOTI SAVAITRAŠČIO
• ATVYKOME ARKIVYSKUPO PAKVIESTI

SKELBIMAI 
• KINO STOVYKLOS MOKSLEIVIAMS

DE PROFUNDIS 
• Konstanty Ildefons Gałczyński.
KĄ MAN PADOVANOSITE KALĖDOMS?
2
• Albertas Skyrelis.
EPIGRAMOS BE PROGRAMOS
• Slombas.
VISKAS IŠSKYRUS POEZIJĄ
30

PAVELDAS

DAILININKAS NIKODEMAS SILVANAVIČIUS

Dalia Tarandaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Nikodemas Silvanavičius. "Žmonos portretas". 1875

Pabaiga. Pradžia 3075 numeryje

Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu pasirinkęs mozaiką, N. Silvanavičius neatsisakė ir jaunystėje pamėgtos tapybos. Dar 1870 m. už valsčiaus seniūno Bonifatovo portretą jis gavo II klasės dailininko tapytojo vardą. Portretus ir buitinio žanro paveikslus dailininkas eksponavo parodose Peterburge, Maskvoje ir užsienyje. Peterburgo dailės mylėtojų draugijos parodoje jis rodė drobes "Mergaitės galva", "Senelės portretas", "Žydo portretas", 1876 m. parodoje Filadelfijoje su dideliu pasisekimu buvo eksponuotas jo paveikslas "Kalinys". 1888-aisiais Peterburgo dailės akademijos parodoje didelio susidomėjimo sulaukė N. Silvanavičius žanrinis paveikslas "Rytas gudresnis už vakarą".

Tapymas dailininkui buvo malonus atokvėpis po kruopštaus, daug laiko reikalaujančio mozaikininko darbo. Kameriškose, jautriai nutapytose drobėse jis įamžino tėvą Jurą (1877 m., buvimo vieta nežinoma), vaikus ir žmoną. Sukurti jaukioje namų aplinkoje, kai kurie iš šių portretų yra artimi buitinio žanro kompozicijoms ("Dailininko sūnus Steponas vakarieniauja", "Išsirengiantis į mokyklą sūnus Juozas", "Dailininko žmona siuvinėja").

Mokydamas ir dirbdamas Peterburge, N. Silvanavičius nenutraukė ryšių su gimtine, vasaras praleisdavo Cincevičiuose, dažnai lankydavosi Lietuvoje – atostogaudavo Jiezne, pas svainį Igną Kvintą, vėliau pas jo sūnų Leoną Kvintą, ar Birštone pas giminaičius. Keliaudavo po apylinkes, bendravo su kaimo žmonėmis, piešdavo eskizus, portretus.

Išsiruošusį į vieną tokią kelionę – su keliauninko lazda ir eskizų sąsiuviniu rankoje – dailininkas pavaizdavo save "Autoportrete su šiaudine skrybėle". Iš išvykų parsinešti eskizai tapdavo pagrindu būsimiems buitinio žanro paveikslams, tokiems kaip 1890 m. Peterburgo dailės akademijos parodoje rodyta drobė "Draugai" ar Lietuvos dailės muziejuje esantis nuotaikingas paveikslėlis "Vaikai žaidžia kieme". Talentingą portretistą ypač domino žmonės. Dailininkas ieškodavo išraiškingų tipažų, savitų, dvasiškai turtingų asmenybių, kurių vidinį pasaulį perteikdavo drobėse.

Tik iš rašytinių šaltinių žinome, kad dailininkas nutapė giminaičio poeto R. Podbereskio, prieniečio liaudies poeto Graimo, Paverknių kaimo slaptosios mokyklos "daraktoriaus" Smindos, Ustronės dvaro gyventojos A. Murauskaitės, Nemajūnų dvarininko A. Bartusevičiaus ir kitų portretus. Gyvenimo tiesa, trapiu vaikystės pasaulio tyrumu žavi Lietuvos dailės muziejuje esantys du mergaitės iš Jiezno portretai ("Lietuvaitės iš Jiezno studija", "Lietuvaitė iš Jiezno šventiniais drabužiais", 1891 m.). Natūralumas, jautrumas vaizduojamo asmens vidiniam pasauliui ženklina net pagal užsakymus N. Silvanavičiaus tapytus portretus ("Moters portretas", "Sufronijaus Francuzovičiaus portretas").

Jiezno ir Birštono apylinkes mėgo ne tik dailininkas, bet ir jo šeima, o ypač – ligota žmona Pelagija (sirgo džiova) ir sūnus Juozas. Pablogėjus žmonos sveikatai, Birštone, Vytauto kalno papėdėje, 1880 m. dailininkas pradėjo statyti namą. Jam būnant Peterburge, statybas prižiūrėjo Nemajūnų klebonas A. Nonevičius. Atsidėkomas už rūpestį 1883 m. N. Silvanavičius Nemajūnų bažnyčiai nutapė didžiojo altoriaus paveikslą "Šv. apaštalai Petras ir Povilas" (kartu su dailininku Zenonu Stefanskiu), 1892 m. – drobę "Kristus ir šv. Marija Magdalietė".

Lietuvoje dailininkas yra nutapęs ir daugiau paveikslų bažnyčioms. Jiezno bažnyčios didįjį altorių ir šiandien puošia N. Silvanavičiaus tapytas "Šv. Mykolas arkangelas" (pagal Guido Renį), kurį 1875 m. užsakė ir bažnyčiai dovanojo dailininko svainė Vincenta Pranckevičiūtė-Kvintienė.

Peterburgo dailės akademijoje N. Silvanavičius dirbo iki 1899 metų. Šiame mieste jis rado palankesnes nei carinės Rusijos prispaustame Vilniuje sąlygas kūrybai ir gerą atlyginimą, o tai buvo ypač svarbu žmonos ligos ir šeimyninių rūpesčių kamuojamam dailininkui. Peterburge užaugo ir baigė mokslus keturi jo sūnūs: Steponas įsigijo tapytojo karikatūristo specialybę, Kazimieras baigė medicinos mokslus ir tapo gydytoju, Stanislovas įsigijo chemiko specialybę, tik Juozas, būdamas nesveikas (paralyžiuota ranka), gavęs bendrąjį išsilavinimą, vertėsi sodininkyste. Jis daugiausia gyveno su motina.

iliustracija
Nikodemas Silvanavičius. "Vaikai žaidžia kieme"

Net ir išėjęs į pensiją, dėl žmonos ligos dar dvejus metus N. Silvanavičius buvo viena koja Peterburge, kita – Lietuvoje. 1899 m. gegužės mėnesį jis pirmą kartą dalyvavo dailės parodoje Vilniuje – eksponavo du portretus ir tris buitinio žanro paveikslus. 1901-aisiais mirus žmonai, visam laikui persikėlė į Birštoną – į paties statytą namą, kuriame gyveno jo sūnus Juozas su šeima. Į Birštoną atsikvietė ir seserį Uršulę. Gavęs pensiją, antrame namo aukšte įsirengė dirbtuvę su stikliniu stogu.

Gyvendamas Birštone, N. Silvanavičius užmezgė ryšius su Vilniaus dailininkais Boleslovu Rusecku, Pranciškumi Jurjevičiumi, Ferdinandu Ruščicu, Antanu Žmuidzinavičiumi ir kitais, tačiau nei į besikuriančių dailininkų draugijų veiklą, nei į atgimstantį dailės gyvenimą aktyviau neįsitraukė. Leisdamas dienas nuostabioje gamtoje, jis tapė draugų ir bičiulių portretus, dirbo bažnyčioms. Vilniaus katedrai 1909 m. nutapė 14 Kristaus kančios kelio stočių (pagal Johanno Friedricho Overbeco tapytas stotis), 1907 m. – žmonos brolio, Vilniaus katedros kapitulos prelato Viktoro Pranckevičiaus portretą. Statomai Birštono bažnyčiai 1910 m. sukūrė "Šv. apaštalo Judo Tado" atvaizdą, 1912 m. – kunigo Jono Karvelio portretą.

Birštono apylinkėse dar neseniai buvo galima sutikti senolių, kurie patys ar iš tėvų pasakojimų atsiminė dailininką. J. Žeimytės atmintyje jis išliko "nedidelio ūgio, jau žilas, visada švariai, tvarkingai apsirengęs, labai kuklus, mandagus". Panašiai N. Silvanavičių apibūdino ir kiti jo amžininkai – gyvenęs kukliai ir taupiai, kasdienybę retkarčiais paįvairindavęs pramogomis: išvykomis su giminaičiais medžioti, iškylomis į vaizdingas Nemuno apylinkes, į mišką.

Po 1911 m., gavęs dalį palikimo iš žmonos brolio V. Pranckevičiaus, taip pat paramos iš sūnėno, Jiezno dvarininko Leono Kvintos, pridėjęs ir savo santaupas, N. Silvanavičius Prienuose sūnui Juozui nupirko buvusios arklių pašto stoties pastatus. Suremontavęs centrinį pastatą, jame pats apsigyveno, o vienoje buvusioje arklidėje įsirengė dirbtuvę.

Gyvendamas Birštine, o vėliau Prienuose, N. Silvanavičius šiek tiek laiko skirdavo fotografijai. Buvo įsirengęs fotolaboratoriją. Keletą dailininko darytų fotografijų (Nemuno kilpa ties Birštonu, Žvėrinčiaus miškas, Nemajūnų bažnyčia) P. Juozapavičiui dar 1941 m. teko matyti dailininko šeimos albume.

Dar labiau nei tėvas fotografijos menu susižavėjo dailininko sūnus Juozas. Daug Silvanavičių šeimos nuotraukų turi Rita Petrauskienė Vilniuje. Jose matome Nikodemą ir Juozą Silvanavičius, Juozo žmoną Sofiją, kitus šeimos narius ir jos bičiulius. Dauguma nuotraukų tikriausiai darytos Juozo, tačiau tarp jų gali būti ir Nikodemo Silvanavičiaus fotografijų. Šios nuotraukos padėjo patikslinti dviejų Lietuvos dailės muziejuje esančių vėlyvųjų N. Silvanavičiaus kūrinių atribucijas – drobėje, kuri muziejaus apskaitoje įrašyta kaip "Marčios portretas", pavaizduota Juozo žmona Sofija, o drobėje, kuri ilgą laiką buvo žinoma kaip "Vyro portretas", įamžintas dailininko sūnus Juozas.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, N. Silvanavičius pasitraukė į Rusiją. Amžius ir sunkios gyvenimo sąlygos pakirto sveikatą, kuri trukdė sugrįžti. Išsiruošęs namo, pakeliui dailininkas užsuko aplankyti gimtosios Vileikos, kur ir mirė 1919 m. gegužės 21 d., sulaukęs 85 metų amžiaus.

N. Silvanavičiaus kūrinių yra ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijos dailės muziejuje Minske, Peterburgo muziejuose bei privačiose kolekcijose. Rita Petrauskienė, be minėtų dailininko šeimos fotografijų, turi ir keletą asmeninių jo daiktų.

Dailininko atminimą saugantys Birštono gyventojai puoselėja viltį šiame mieste įsteigti dailininko memorialinį muziejų.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:39:37 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba