Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-02-08 nr. 3176

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• RAIMONDA JURČENKIENĖ39
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI

SIC! 
• Kornelijus Platelis.
ŽIEMĄ SKAIČIUOTI VIŠČIUKAI
2

POKALBIAI 
• SKAITANTI ŠILALĖS GATVĖ3

SUKAKTYS 
• „NIEKUO NEIŠSISKIRIU IŠ KITŲ“1

LITERATŪRA 
• Dalia Striogaitė.
„LAISVAS VAIKAS ŽALIŲJŲ LAUKŲ“
• KREIPIMASIS Į VERSTINIŲ KNYGŲ APŽVALGININKUS3

KNYGOS 
• „KITAS EDENAS“1
• „NAMAS“
• „BJAURIOS MERGIOTĖS IŠDAIGOS“
• „NE TOKIA MERGINA“
• (PA)SKAITINIAI4
• BALTŲ LANKŲ KNYGYNO PERKAMIAUSIŲ KNYGŲ DEŠIMTUKAI2
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Gražina Mareckaitė.
LIETUVIŲ TEATRO KRITIKA KARO METŲ PERIODIKOJE
10
• MEILĖS REŽISIERIUI ĮKVĖPTA
• NAUJI KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRO NAMAI3

DAILĖ 
• Armina Jonušaitė.
STEBUKLADARYS ALGIS GRIŠKEVIČIUS
 Vaidilutė Brazauskaitė.
VYTAUTAS PAKALNIS, VYTUKAS ARBA VYTUX
3

POEZIJA 
• STASĖ LYGUTAITĖ BUCEVIČIENĖ10

VILNIAUS KNYGŲ MUGEI ARTĖJANT 
• JANUSZAS GŁOWACKIS
• Januszas Głowackis.
KUBOS PASAKOJIMAS

VERTIMAI 
• Leïla Sebbar.
KLAJŪNAS

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• Vaiva Grainytė.
NUOBODULYS – KEISTA DEBIUTO DORYBĖ
• Mindaugas Peleckis.
INDUSTRIAL SUBKULTŪROS FENOMENAS (6): RAIMUNDAS EIMONTAS – ŽMOGUS, IŠRADĘS DAUG STILIŲ
17

KRONIKA 
• PROTAS IR JAUSMAI
• LIETUVIŲ KINO DOKUMENTIKA „SKALVIJOJE“
• GENOVAITĖ TOLKUTĖ-GABRĖNIENĖ
• VIKTORAS ALEKNA 1915 03 19–2008 01 303
• Stanislovas Abromavičius.
SKAUSMINGOS MŪZOS DIENOS
1

DE PROFUNDIS 
• Faustas Drenažas.
TYLOS ĮŽADAS
• SUPLEŠKINK SAVYJE RAŠYTOJĄ!3
• RAUDONOJOJE PLANETOJE ATRASTAS VANDUO IR DAUGIAU...

DAILĖ

VYTAUTAS PAKALNIS, VYTUKAS ARBA VYTUX

Vaidilutė Brazauskaitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Vytautas Pakalnis. „Čigono laimė I“

Vytautą Pakalnį (1972–2004), kurį draugai ir pažįstami vadino Vytuku, pažinojau seniai. Šis menininkas stebindavo netikėtais sprendimais, eksperimentais, laisvomis mintimis ir netikėtais poetiniais, artistiniais proveržiais. Niekada negalėjai nuspėti, ką dar jis sumanys sukurti, sukonstruoti, nufilmuoti ar sudainuoti…

Kartą sutikau važiuojantį Vytuko sumeistrautą kartoninį autobusą, kuriuo „pasivažinėti“ (tiesa, trepsenant nuosavom kojom) jis buvo pakvietęs pulką draugų. Jie taip smagiai žingsniavo Užupio tiltu. Kvietė ir mane, tačiau, deja, neišdrįsau...

Vytukas suspėjo daug. Kartu su Irma Balakauskaite buvo įkūręs teatrą „Ū“, kur neįtikėtinas istorijas įkūnijo lėlės, daiktai ir patys menininkai. Mizanscenos čia primindavo nesibaigiančius performansus be griežtos klasikinės dramaturginės sanklodos. Daug metų Vytukas kūrė lėles ir vaidino Vegos Vaičiūnaitės efemerijos, mistikos ir burtų kupiname „Miraklio“ teatre. Sukūrė monospektaklį „Vienišo vyriškio sapnai“ ir „vienišas“ jame vaidino. Vaidino draugų eksperimentiniuose filmuose, savo spektakliams kūrė keisčiausius „kosminių technologijų“ prietaisus. Būdavo sunku suprasti, ką generuoja tie „mobiliai“. Tikriausiai jie siųsdavo slaptus signalus mums ir kažkur anapus. Gal į neapčiuopiamas dimensijas, mikro ir makro pasaulius, kurių modelius galime išvysti ir Vytuko drobėse…

Nebeišgirsime Vytuko poetinių tekstų, menininko nerimu persmelktų filosofinių įžvalgų ar kalambūrų, demaskuojančių biurgerišką kvailybę. Bet liko aibė paveikslų, kur atsiskleidžia menininko pasaulėžiūra, poetizmas, tragizmas, bravūra, autentiškos vaizdinės metaforos, savitas Pasaulio modelis. Jis liudija unikalią gyvenimišką ir dvasinę, nesumeluotą, nepagražintą, prie nieko nesišliejančio kūrėjo patirtį.

Tapyba buvo svarbiausia iš visų menininko kuriamų materijų. Ji ir toliau kalba mums Vytuko balsu, beria simbolius ir poetines mintis. Žinoma, jei gebi įsijausti į „vienišo poeto sapnus“ ar „kitokio pasaulio modelius“, kurie kartais tragiška, kartais sentimentalia, naivia įtaiga priverčia susimąstyti ar graudžiai nusišypsoti.

V. Pakalnio tapyba kito pamažu. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu menininkas tapė ekspresyvius, tarsi „vyriškus“ peizažus, natiurmortus. Jau tada jo kūryboje atsirado vazoninių gėlių dideliais mėsingais lapais motyvas, savitas komponavimo būdas, portreto, natiurmorto ir peizažo samplaika.

Vėliau buvo posūkis į ženklais grįstą abstrakciją, kur itin svarbus „paukščio pėdos“ motyvas. Šie tapybos darbai priminė didelių ir mažų sparnuočių ant sniego paliktus paslaptingus pėdsakus. Juose – tarsi užkoduoti tekstai, mįslinga informacija. Arba – archajiškas ornamentų raštas, kurio prasmes ir reikšmes mes, deja, spėjome pamiršti. Šiuos ženklus laikui bėgant Vytukas papildė ir neapibrėžtoje erdvėje, nenusakomame eteryje sklandančių oro balionėlių motyvu.

Po abstraktaus periodo tapytojas atsigręžė į savitais simboliais, naivoku piešiniu, transformuota perspektyva, grynomis sodriomis spalvomis, stilizacija ir egzotiška ornamentika papildytą figūratyvinę tapybą. Tapytojui būtina paveikslo fabula, drobėse „papasakotos“ istorijos, tiksliau, baladės ar net eilėraščiai.

V. Pakalnio darbuose dominuoja keli kompoziciniai ir prasminiai modeliai. Drobėse driekiasi erdvus, savitai transformuotas peizažas, tolimu horizontu vingiuoja kelias, vedantis kažkur anapus. Čia, kaip vaikų piešiniuose, daug dangaus, kurio šviesuliai ir kiti kūnai grėsmingai pakibę virš paveikslo veiksmo.

Dažname Vytuko darbe „lyrinis herojus“ esti vienas ir vienišas. Tarkim, gitarą apglėbęs vyras, čigonas prie laužo, sutrikęs kardinolas ar paniekintas indėnas, virš kurio matyti užrašas „Who kill the dream?“ („Kas nužudė svajonę?“)

Menininkas vaizduodavo tiltus, vedančius į niekur, paveiksluose konstruodavo laiptus į dangų. Neretai Vytuko kūrinių erdvę užvaldydavo sūkuriai – taikiniai. Jie siejasi su persekiojančiomis, neduodančiomis ramybės mintimis, kurios gali žmogų grėsmingai įtraukti į disputą apie būtį, likimą ar egzistencinę neviltį, kai telieka pasitikėti nežinoma erdve, slypinčia už horizonto.

Nežinau, ar galima vadinti peizažais Vytuko tapytus paveikslus su somnambuliškais „nuogais“ medžiais, ekspresyviomis šakomis siekiančiais įsikabinti į dangų, pačiupti ir nebepaleisti... Gyvi, nevilties kupini medžiai-stovylos atspindi uždarą, klaustrofobišką makro pasaulį, kuris stengiasi išsiveržti už jo egzistavimą ribojančių demarkacinių linijų. Šie grėsmingi peizažai paliesti anapusybės sparno, juose nebesimato horizonto linijos.

Ne visi Vytuko darbai persmelkti egzistencinio nerimo. Čia daug linksmos, kasdienės idilės, kuriai nestinga sodrių spalvų, audringai „sprogstančių“ ornamentų, raštais padengtų laukų, sienų, medžių, dangaus. Vytukas nesibodėjo į paveikslus įterpti naivios ornamentikos, atklydusios tarsi iš kilimėlių su gulbėmis ar senamadiškų tapetų. Jis arabeskomis dažnai nuklodavo visą drobės paviršių, žvaigždžių ornamentais padabindavo naktinės mauduolės upę, mirguliuojančiais raštais papuošdavo odaliskos pievas, subrūkšniuodavo, pritaškuodavo peizažus-natiurmortus su savo taip pamėgtomis ilgakaklėmis žirafomis.

Dailininko tapyboje skamba ir nostalgiškų refrenų. Tai maža mergaitė su raudona vėliavėle, žmogus, pučiantis tūbą, kažkur išplaukiantis garlaivis, kaimo bažnytėlės, tarsi pasimetusios erdvėje, aitvarai, berniukai su popieriniais lėktuvėliais.

Visa V. Pakalnio kūryba buvo nuoširdi. Jei jis džiūgavo, apie tai pasakojo ir savo paveikslų istorijose. Jei nerimastingai kontempliavo gyvenimo prasmę ar skausmą – jį rėkte išrėkdavo darbuose. Paveiksle įsisukdavo viską įtraukiantis sūkurys, išnirdavo paklydęs juodas šuva. Arba uždaroje erdvėje imdavo degti rankos, krūtinėje sprogdavo širdis, vinguriuodavo pilki paskutinės cigaretės dūmai.

Kas ten už horizonto, kur veda takelis? Kiek pakopų erdvėje pakibusiuose laiptuose į dangų? Pasižiūrėkime į Vytuko Pakalnio paveikslus. Galbūt kiekvienas rasime savo atsakymus į klausimus, kurių iki šiol nedrįsome išspręsti.

 

Skaitytojų vertinimai


45238. BD2008-02-16 08:43
gaila anksti išėjusio žmogaus. geras tapytojas, savitas kūrėjas...

45247. u2008-02-16 17:08
Tai tikrai mielas zmogus, pazinojau. Ne kokia kretiniska One, su kuria geda gyventi po viena saule.

67855. karolina2011-05-01 16:04
gaila zmogaus... karta buvo teke susidurti su juo gyvenime....

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 9 iš 9 
21:39:20 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba